Vita Musonytė-Aukštuolienė
Visiems gerai žinoma, kad lietuviai, gyvenantieji Marquette Parko rajone Čikagoje, stipriai reiškiasi lietuviškame politiniame gyvenime. Tačiau iki šiol buvo mažai žinoma, kaip ši lietuvių kolonija pasireiškia politinėje veikloje už lietuvių visuomenės ribų, t.y. JAV politiniame gyvenime. Buvo galima tik spėlioti, kiek lietuvių yra JAV piliečiai, kiek yra užsiregistravusių balsuoti, kiek iš tikrųjų balsuoja. Kokia yra lietuvių politinio gyvenimo stiprybė ir kokiais būdais būtų galima pastiprinti lietuvių įtaką valdžios sprendimuose, yra svarbūs klausimai, bet iki šiol dar niekad nebandyta moksliškai tai nustatyti. Etninių grupių tarnyba, lietuvių įsteigta organizacija, veikianti Čikagoje, apsiėmė šiuos klausimus ištirti.
1980 m. vasarą Etninių grupių tarnyba (Ethnie Community Services)1 suorganizavo platų apklausinėjimą Marquette Parko rajono lietuvių tarpe. Grupė lietuvių studentų ėjo pas lietuvius, parinktus atsitiktiniu būdu, su iš anksto paruoštomis anketomis. Surinktą informaciją galima surūšiuoti į tris kategorijas: 1. apklaustųjų apybraiža, 2. jų politinis nusiteikimas ir 3. dalyvavimas JAV, Illinois valstijos ir Čikagos politiniame gyvenime.
APKLAUSINĖJIMO REZULTATAI
1. Apklaustųjų apybraiža. Apklausinėtų žmonių amžiaus vidurkis buvo 64 metai; jauniausias — 21 metų, o vyriausias — 90 metų amžiaus. Pusė šių žmonių buvo bent 68 metų amžiaus. Tai parodo, kad daugumas lietuvių, gyvenančių Marquette Parke, jau išėję į pensiją. Labai mažai jaunesnių šeimų gyvena šiame rajone. 64% apklausinėtųjų buvo moterys, 36 % — vyrai. 55% buvo vedę, 30% našliai,-ės, 11% viengungiai,-ės, 4% gyvnašliai,-ės. 26% niekad nebaigę gimnazijos, 47% buvo baigę gimnaziją, lankė universitetą arba technikumą. 27% buvo baigę aukštuosius mokslus. Šie duomenys parodo, kad šioje lietuvių kolonijoje yra įvairaus išsilavinimo žmonių.
Lietuvoje gimusieji sudarė 85%. Daugumas ne Amerikoje gimusiųjų į JAV atvyko po II pasaulinio karo. Pasirodo, kad lietuviai, bent Marquette Parke, yra pastovūs žmonės: 77% yra gyvenę Čikagoje bent 20 metų, o pusė — mažiausiai 30 metų. Lietuvių gyvenvietės pastovumas pasitvirtino, kai tik 5% sakė neplanuoją pasilikti Čikagoje. 3/4 turi nuosavus namus, o 1/4 nuomoja.
Apklausinėtieji išreiškė savo stiprų lietuvišką sentimentą: 3/4 sakė, kad dar Lietuvą laiko savo tėvyne; daugiau kaip 60% priklauso bent vienai lietuvių organizacijai. Daugely atvejų atrodo, kad veikla ir pasilieka lietuvių ribose — tik 7% priklauso nelietuviškoms organizacijoms. Nors apklausinėtieji gyvena kolonijose, kur būtų beveik galima apsieiti be anglų kalbos, bet yra prie gyvenamojo krašto prisitaikymo ženklų: 66% moka angliškai skaityti, o 88% gali angliškai susikalbėti.
Labiausiai skaitomas laikraštis — tai "Draugas”. 84% jį skaito kasdien arba beveik kasdien. Mažiau yra skaitomas "Naujienos” — 30%. 39% pasisakė kasdien arba beveik kasdien skaitą "Chicago Sun Times”, o 29% — "Chicago Tribune”.
2. Politinis nusiteikimas. Duomenys stipriai parodo, kad lietuviai, gyvenantys Marquette Parke, labai domisi Amerikos politiniu gyvenimu. Daugumas apklausinėtųjų sakė, kad seka Amerikos valdžios ir politinius įvykius, labai domėjosi tuo metu artėjančiais prezidento rinkimais, buvo galima jausti, kad supranta krašto ir miesto problemas. Nors pusė išreiškė nepasitenkinimą valdžios pareigūnais, daugelis vis tiek tiki, kad yra svarbu dalyvauti rinkimuose. Bandymai paveikti valdžios sprendimus yra verti pastangų, ypač tada, kai atrodo, kad jos sprendimai paliečia kasdieninį gyvenimą. Tačiau šie bandymai apsiriboja tik dalyvavimu rinkimuose. Lietuviai išreiškia maža savimi pasitikėjimo kitokiais būdais bandyti paveikti valdžios sprendimus.
Šiai lietuvių grupei patinka JAV, nes yra laisvės ir galimybių pakelti socialinį ir ekonominį lygį. Antra vertus, jiems nepatinka tokie dalykai, kaip tvarkos palaikymo trūkumas ir valdžios sistemos problemos. Tad nors lietuviai išreiškė šiek tiek nepasitenkinimo valdžia, vis dėlto jie vertina tai, ką yra laimėję Amerikoje, ir tiki, kad dar galima pagerinti gyvenimo būklę, dalyvaujant rinkimuose.
3. Politinis aktyvumas. Nors buvo parodytas didelis susidomėjimas politiniais reikalais, bet lietuvių aktyvus dalyvavimas JAV politiniame gyvenime ne visiškai prilygsta susidomėjimo lygiui. 29% gimusiųjų ne Amerikoje niekad neįsigijo JAV pilietybės. Tai reiškia, kad kas ketvirtas apklausinėtasis lietuvis nėra JAV pilietis ir negali pilnai dalyvauti Amerikos politiniame gyvenime. Didelis skaičius dar turi Lietuvos pilietybę. Gali būti, kad šie lietuviai nėra linkę prarasti originaliosios pilietybės, nes dar jaučia stiprų lojalumą Lietuvai. Taip pat gali būti, kad daug kam atrodo, jog davimas prašymo pilietybei gauti yra per daug sudėtingas procesas.
Iš tų, kurie yra Amerikos piliečiai, daug kas parodė, kad aktyviai dalyvauja rinkimuose. 90% JAV piliečių yra užsiregistravę balsavimui, 88% balsavo paskutiniuose prezidento rinkimuose. Tai reiškia, kad 68% visų apklausinėtų lietuvių yra užsiregistravę balsavimui ir 67% balsavo prezidento rinkimuose. Tai didelis procentas, palyginus su visos Amerikos visuomene, kur buvo apskaičiuota, kad tik 54% balsavo 1976 m. prezidento rinkimuose.2
Tad matome, kad nors nemaža lietuvių dalis nėra Amerikos piliečiai, tie, kurie įsigijo pilietybę, beveik pilnai pasinaudoja piliečių teisėmis, dalyvaudami prezidento rinkimuose. Truputį mažesnis skaičius dalyvauja Illinois valstijos, Čikagos miesto ir pirminiuose rinkimuose. Bet vis tiek proporcingai daugiau lietuvių dalyvauja šituose rinkimuose, negu kad bendroji Amerikos visuomenė dalyvauja prezidento rinkimuose.
Taigi proporcingai gana didelis lietuvių skaičius pasinaudoja balsavimo teisėmis. Nemažas skaičius dar ir kitokiais būdais išreiškia savo rūpestį politiniais įvykiais, būtent diskusijomis su pažįstamais, rašydami laiškus arba siųsdami telegramas valdžios pareigūnams. Tačiau lietuvių dalyvavimas politiniame Amerikos gyvenime apsiriboja tik tais dalykais, kurie reikalauja mažiausiai pastangų. Žymiai mažesnis lietuvių skaičius paaukoja pinigų politiniams kandidatams arba dalyvauja politinių partijų kavutėse ar susirinkimuose.
Šios Etninių grupių tarnybos paruoštos studijos sudaro aiškesnį Marquette Parko lietuvių politinio gyvenimo vaizdą. Žinoma, reikia prisiminti, kad ši studija apklausinėjo vien Marquette Parko lietuvius. Gali būti, kad kitose kolonijose yra kitokia politinė išraiška. Pasirodo, kad Marquette Parko lietuvių aktyvumas nepasilieka tik lietuvių rėmuose, bet pasireiškia ir Amerikos politiniame gyvenime, nors ir ribotai. Etninių grupių tarnybos surinkti duomenys nurodo, kur yra mūsų stiprybė ir kas taisytina.
Statistika, parodanti didelį nepiliečių skaičių, paskatino Etninių grupių tarnybą suteikti pagalbos nepiliečiams įsigyti JAV pilietybę. 1981 metų vasarą tarnyba parūpino formas, užpildė žmonėms reikalingus dokumentus ir išdalino reikalingą informaciją norintiems tapti piliečiais. Projektas buvo sėkmingas. Per porą savaičių tarnyba padėjo užpildyti 80 pilietybei gauti dokumentų ir padėjo dideliam lietuvių skaičiui, kurie kreipėsi įvairiais klausimais, ypač pilietybės įsigijimo reikalais.
Etninių grupių tarnyba yra atlikusi nemaža ir kitų svarbių darbų. Prieš ketverius metus tarnyba apklausinėjo Marquette Parko prekybininkus. Sužinota, kad daugumas prekybininkų tiki, jog rajonas dar gyvuos ekonomiškai ir sociališkai bent penkerius metus. Duomenys suteikė optimizmo vietiniams prekybininkams ir gyventojams, kad rajonas dar kurį laiką bus pastovus. Paskui tarnyba suorganizavo Čikagos miestui pasiūlymą pertvarkyti 69-tąją gatvę. Pasiūlymas buvo priimtas ir gauta iš Čikagos miesto lėšų. 1980 metų vasarą 69-to ji gatvė pavadinta "Lithuanian Plaza Court” ir įvesta įvairių pagerinimų. Jau pagražintoje gatvėje buvo pirmoji Lietuvių dienatautinių šokių išvakarėse. Visa tai buvo suorganizuota Etninių grupių tarnybos iniciatyva. Šis festivalis sėkmingai praėjo, duodamas progos lietuviams pabendrauti ir parodyti amerikiečiams Čikagos lietuvių stiprumą Marquette Parke.
Tai tik keli Etninių grupių tarnybos atliktų darbų pavyzdžiai. Šios organizacijos pastangomis išryškėjo lietuvių kolonijos tvirtumas, pataisyti kai kurie trūkumai ir atskleistos galimybės tolimesniems darbams, norint padėti lietuviams. Ši organizacija per pirmuosius septynerius metus jau daug ką atliko, bet jos pastangų dar laukia daugelis kitų darbų.
1 Ethnic Community Services yra pelno nesiekianti organizacija, kuri veda tyrinėjimus ir įvairiais būdais siekia aptarnauti lietuvius.
2 P. Recer. “Why Voters Have a Bad Case of the Blahs”, U.S. News and World Report, 89 tomas, 1980.X. 13, 36 psl.