JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
Šie trys žodžiai — atostogos, poilsis, sportas — vienas su kitu derinasi. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne aiškinama, kad atostogos yra "laikas, kuris dirbančiajam ar besimokančiajam reguliariai skiriamas poilsiui, gydymuisi ir pan.”. Tad pagrindinis atostogų tikslas yra poilsis, bet jeigu poilsis būtų suprantamas kaip nieko neveikimas, tinginiavimas, tai atostogos savo tikslo nepasiektų, žmogus savo sveikatos nesustiprintų, bet dar labiau ją susilpnintų. Užtat atostogautojas turėtų judėti, žaisti, sportuoti, užsiimti kokiu nors fiziniu darbu.
Dabar beveik kiekvieną savaitę tenka išgirsti liūdną žinią, kad mirė vienas ar kitas mūsų pažįstamas. Žmonės dažnai pasako: "O dar nebuvo taip senas, dar galėjo gyventi..." O dėl ko negyveno? Gavo širdies smūgį, kuris jį nuvarė į kapus. Širdis turi daug priešų: nehigieniškas maitinimasis, rūkymas, įvairios įtampos, bet kažin ar tik nebus didžiausi jos priešai automobilis ir televizijos aparatas... Žmogus sėdi per dieną kur nors įstaigoje; baigęs darbą, tuoj sėda į automobilį; parvažiavęs namo ir greitai pavalgęs, sėda prie televizijos aparato. Jeigu reikia nueiti į krautuvę, vėl sėda į automobilį, nors ta krautuvė tebūtų už poros blokų. Tokiu būdu, nuolat sėdint ir mažai judant, širdis silpnėja ir silpnėja iki pagaliau visai sustoja. . .
Visi gydytojai rėkte rėkia, kad reikia daugiau judėti, kasdien pasivaikščioti, pasigimnastikuoti, pasportuoti, bet kai kurie pagalvoja, kad tokie dalykai tinka tik dykaduoniams ir vaikams. Ne, tai būtinas dalykas kiekvienam, norinčiam išsaugoti savo sveikatą!
Daugelis teisinasi, kad sportui ar pasivaikščiojimui neturi laiko. Keista, kad nė vienas nesiteisina, jog neturi laiko miegoti ar valgyt. O juk judėjimas yra ne mažiau reikalingas ir už valgį, ir už miegą. Žmogus, kuris užmiršta
Bronzinė Atėnos statula (350-300 m. pr. Kr.) 218
sportą ir pasivaikščiojimą, trumpina savo gyvenimą. Gal ne vienas pasakys: "Man visai nesvarbu, kiek aš gyvensiu — didelė jau čia laimė tas gyvenimas...” Gal tau ir nesvarbu, bet gal svarbu kitiems: žmonai, vyrui, tėvams, vaikams... Gyvenimas yra didelė Dievo dovana — būtų nusikaltimas į jį numoti ranka ir jo nevertinti, juo nesirūpinti.
Sportuodamas, judėdamas, vaikščiodamas laiko veltui nepraleidi, jo tik laimėsi, nes nereikės taip ilgai miegoti — po fizinio nuovargio geriau miegosi, tai greičiau ir išsimiegosi. Taip pat nereikės taip dažnai vaikščioti (atsiprašau — važinėti!) pas gydytojus ir gulėti ligoninėse. Darbas geriau seksis — per trumpesnį laiką daugiau nuveiksi.
Sporto, pasivaikščiojimo ir bet kokio kito judėjimo reikia neužmiršti ne tik per atostogas, bet ir per ištisus metus. Nesėsk per dažnai į automobilį — daug kur gali pėsčias nueiti. Jeigu šalia keltuvo yra laiptai, jais pasinaudok — keltuvas įtaisytas tik invalidams ir ligoniams. Vaikščiodamas, laipiodamas, judėdamas sustiprinsi ne tik kojų muskulus, bet ir širdį.
Dabar daugelis rūpinasi, kaip sumažinti svorį: badauja, ima visokias piliules, bet, tokiu būdu mažindami svorį, dažnai sugadina sveikatą. Aišku, reikia laikytis protingos dietos, negali kišti į burną kas tik papuola, bet vien dietos svorio sumažinimui nepakanka — reikia ir judesio, sporto, gimnastikos, pasivaikščiojimo, bėgiojimo. Kiekvienas gali pasirinkti tokį būdą, koks jam geresnis ir patogesnis, bet judėti būtinai reikia. Kai daugiau judėsi, tai nereikės taip labai ir dieta rūpintis, nes judesys sudegins nereikalingus svarus.
Tad mokėkime šią vasarą pasinaudoti atostogomis, bet stenkimės ir per visus metus kasdien susiorganizuoti "mažiukių atostogų” bent pusvalandį ar valandą. Tokių atostogų vaisius tuoj pajus mūsų širdis, bus už tai labai dėkinga ir mums daug ilgiau ištikimai tarnaus.