Vaiva Vėžytė
Vaikai pasijunta užgniaužti. Tėvai valdo jų visą gyvenimą: pasako, ką galima daryti ir ko negalima; kaip elgtis, rengtis ir t.t. Niekas neklausia vaikų nuomonės, nekreipia dėmesio į jų reikalavimus ir norus, tarytum vaikai visai net žmonės nebūtų. Tai atsitinka todėl, kad tėvai nesistengia su savo vaikais susipažinti, nežino jų minčių ir jausmų. Viskas vyksta labai paviršutiniškoje plotmėje.
Vaikai jaučiasi labai nelaimingi ir ieško išeičių iš tokios padėties. Jie nori atsikratyti jausmu, kad yra nesvarbūs, nesuprasti ir nemylimi. Jie pradeda daryti tai, kas tėvams nemalonu, ką jie draudžia daryti: rūkyti, gerti, vartoti narkotikus. Tai yra lyg vaikų sukilimas prieš tėvų autoritetą, net tada, kai vaikai žino, kad alkoholis, cigaretės ar narkotikai jiems patiems yra kenksmingi. Netinkamas elgesys yra kerštas tėvams.
Kita priežastis, kodėl jaunuoliai (o kartais ir jauni vaikai) geria, rūko ar vartoja narkotikus, yra dėl to, kad vaikai nori būti populiarūs ir todėl elgiasi, kaip jų draugai elgiasi. Jie nenori pasirodyti labai nesubrendusiais arba bailiais, nes draugai juoksis ir erzins. Niekas nenori jaustis niekam tikęs... o taip jaučiamasi, kai draugai iš tavęs šaiposi.
Šiais laikais jaunuoliai turi daug problemų ir yra labai "įsitempę”. Tėvai reikalauja geriausių pažymių, draugai reikalauja, kad būtum geras sportininkas, mėgtum, kas jiems patinka (o be draugų juk negali gyventi!). Jaunuoliams pasidaro per sunku patenkinti visų reikalavimus. Jiems reikia atsipalaiduoti nuo visų tų spaudimų, pabėgti nuo problemų. Jie pradeda užsimiršimo ieškoti alkoholyje, narkotikuose ir net cigaretėse.
Gaila pripažinti, kad narkotikai, alkoholis ir rūkymas šiuo laiku pasaulyje yra vaikų ir jaunuolių plačiai vartojamos blogybės. Dar labiau gaila pasakyti, kad tas naudojimas greitai nepasibaigs, nebent tėvai ir suaugusieji pradės jaunimą ir vaikus suprasti ir juos traktuoti kaip žmones.
■ Kard. J. Bernardinas dalyvaudamas Lietuvių religinės šalpos sidabrinio jubiliejaus iškilmėse, buvo apdovanotas specialiu žymeniu už gynimą Lietuvos reikalų. Savo kalboje parodė daug užuojautos priespaudą kenčiantiems Lietuvos katalikams ir pažadėjo JAV vyskupų konferencijoje paremti vysk. P. Baltakio pasiūlytą rezoliuciją Lietuvos klausimu.