Skyrių tvaiko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
TALPINTI, PATALPINTI, SUTALPINTI, TILPTI
Šie veiksmažodžiai tiek mūsų spaudoje, tiek kasdieninėje kalboje kartais nevykusiai pavartojami. Štai keli jų netinkamo vartojimo pavyzdžiai: Ši statinė talpina trisdešimt litrų vyno. Koncertas buvo šio miesto salėje, talpinančioje apie du tūkstančius žiūrovų. Ši salė negalėjo sutalpinti visų, norinčių koncerte dalyvauti. Prašiau redaktorių, kad mano straipsnį patalpintų kitame laikraščio numeryje. Jau keli mano straipsniai tilpo šiame laikraštyje. Manau, kad ir šį straipsnį redaktorius patalpins.
Ką nors talpinti gali tik žmogus. Tad galime sakyti, kad į salę sutalpiname du tūkstančius žiūrovų, į statinę galima sutalpinti trisdešimt litrų vyno, bet nei pati salė, nei pati statinė negali nieko sutalpinti ar talpinti, jose gali tik tilpti.
Ne geriau yra ir su tuo tilpimu ar talpinimu laikraščiuose. Vietoj tų "talpinimų” reikia vartoti spausdinti arba įdėti. Tad minėti sakiniai taip galėtų būti pataisyti: Prašiau redaktorių, kad mano straipsnį išspausdintų kitame laikraščio numeryje (arba: įdėtų į kitą laikraščio numerį). Jau keli mano straipsniai buvo išspausdinti šiame laikraštyje (arba: įdėti į šį laikraštį). Manau, kad ir šį straipsnį redaktorius įdės (arba: išspausdins).
Bet juk aiškindami apie tą salę ir statinę, sakėme, kad jos nieko negali talpinti, nes talpinti gali tik žmogus. Betgi kalbėdami apie straipsnius ir laikraščius, kaip tik ir turime galvoje žmogų — redaktorių. Argi jis negali ko talpinti? Aišku, kad gali. Jis gali sutalpinti vyną į statinę ar butelius, jis gali sutalpinti žmones į salę, bet laikraštis juk nėra kokia nors patalpa, ar salė, ar dėžė, ar statinė, ar butelis. Jeigu aš sakau, kad mano straipsnis tilpo laikraštyje, tai tokį pasakymą reikia suprasti taip: tame laikraštyje daug vietos jau nebuvo, bet vis dėlto dar mano straipsnis šiaip taip įtilpo. Jeigu prašau, kad redaktorius mano straipsnį talpintų, tai reikia suprasti, jog aš prašau, kad redaktorius kaip nors surastų vietos jam savo laikraštyje, kaip nors jį įspraustų, įgrūstų. Bet argi tai norima tais žodžiais pasakyti? Visiškai ne. Čia kalbama tik apie straipsnio išspausdinimą ar įdėjimą į laikraštį. Tad šiuos žodžius (spausdinti, įdėti) ir tevartokime, kai kalbame apie spaudą.
PILDYTI, IŠPILDYTI, PRIPILDYTI, UŽPILDYTI
Veiksmažodis pildyti siejasi su veiksmažodžiu pilti ir su būdvardžiu pilnas. Jo reikšmė — "dėti, pilti, krauti, kad būtų pilna”. Pvz.: Pildau puodą, nes dar nepilnas. Jis pildo stikliukus, ragindamas gerti. Šis veiksmažodis vartojamas ir su priešdėliais is-, pri-, už-, kurie jam teikia tam tikrų reikšmės atspalvių. Mūsų raštuose ir kasdieninėje kalboje pasitaiko šių veiksmažodžių vartojimo klaidų.
Kartais nepaisoma veiksmažodžių pripildyti ir užpildyti reikšmės skirtumų. Pripildyti reiškia "pripilti, prikimšti, prigrūsti, kad būtų pilna”, o užpildyti reiškia "padaryti, kad nebūtų tuštumos, tarpų”. Pvz. Javai taip gerai užderėjo, kad ūkininkas pripildė pilną kluoną. Čia nelabai tiktų sakyti užpildė). Atvežk juodžemio ir užpildyk pievoje iškastas duobes. (Jeigu čia sakytume pripildyk, jau būtų šiek tiek kitokia reikšmė).
Veiksmažodį užpildyti vartojame, kai kalbame apie anketas ar kokius nors dokumentus. Kai kurie, ypač dabartinis mūsų jaunimas, šiais atvejais klaidingai vartoja veiksmažodį išpildyti, pvz.: Mokykloje mums liepė išpildyti (=užpildyti) šią anketą.
Vis dėlto daugiausia klaidų galima pastebėti, kai žodis išpildyti vartojamas vietoj žodžio atlikti, pvz.: Choras išpildė keletą liaudies dainelių. Tautinių šokių grupė gražiai išpildė "Sadutę”. Smuikininkas meniškai išpildė keletą kūrinėlių. Veiksmažodis išpildė čia vartojamas, greičiausiai nusižiūrėjus į rusų kalbos ispolniat' arba ispolnit'. Čia paminėtuose trijuose sakiniuose, užuot sakius išpildė, reikėtų sakyti atliko. Bet būtų dar geriau, jeigu kiekvienam atvejui surastume specifiškai tinkantį žodį: choras padainavo, tautinių šokių grupė pašoko, smuikininkas pagrojo.