HENRIKAS STASAS
Šiltų spalvų kaskada driekiasi per Ozarkų kalnyną, skelbdama ten rudens pradžią. Kaip dailininko paletėje, žalių ir mėlynų spalvų dugne vietomis iškyla ryškūs, nesimetriški, raudoni, geltoni ir varinės spalvos lopai, kurie visą kalnyną padengia akį veriančiu kilimu. Tokia romantiška panorama tūkstančiais vingių veda kelias per mažąją Arkansas Šveicariją į septynių šaltinių miestą Eurica Springs. Magiškas šaltinių gydymas buvo žinomas jau indėnams. Jie šia gydymo galia labai tikėjo ir čia suveždavo ligonius nuo įvairių ligų pagydyti. Reikšdami nepaprastą pagarbą šaltiniams, net priešingų genčių vadai čia nedrįsdavo kelti kokių nors ginčų ar kovų. Mat jie bijojo, kad didžioji kalnų dvasia nesupyktų ir neišdžiovintų šaltinių.
Tai, žinoma, buvo indėnų viešpatavimo laikais. Šiandien Eurica Springs kitom atrakcijom vilioja turistus. Šiandien ši vietovė virto Arkansas valstijos kultūriniu centru, kuriame ištisus metus kultūriniai meniniai renginiai sutraukia daugybę turistų iš viso krašto.
Tad nenuostabu, kad Eurica Springs vis daugiau apsigyvena meniškai nusiteikusių žmonių ir čia randa tinkamą aplinką ir jaukią atmosferą savo kūrybai.
Iš seno čia tarpsta įvairūs liaudies menai ir amatai: čia kalnų drožinėtojai ir liaudies skulptoriai į medį perkelia savo lakią vaizduotę, stiklo pūtėjai įvairiom formom išraito stiklo ornamentus, o ką bekalbėti apie muziką, kuri čia daugiausia reiškiasi liaudies muzikos ir šokių festivalių fone.
Savotiška muzikinė atmosfera veikia čia visus gyventojus, kurie vakarais dažnai susirenka miestelio parkuose ir surengia koncertus, dažnai besitęsiančius iki vidurnakčio. Įvairių įdomybių šioje Arkansas Mažojoj Šveicarijoj yra be galo, ir kiekvienas čia randa ko nors savo jausmams ir skoniui patenkinti. Tačiau Eurica Springs būtų šiandien daug skurdesnė, jei Eina ir Gerald Smith nebūtų čia savo projektų įgyvendinę, kurie taip ryškiai yra pakeitę šio miestelio kultūrinį ir ekonominį veidą.
G. Smith, žinomas Kalifornijos pamokslininkas, misijonierius ir kultūrininkas, kartą su savo žmona keliavęs per Ozarkų kalnus, jais taip susižavėjo, jog nutarė čia apsigyventi ir savo seniai išsvajotus sumanymus įgyvendinti. Būdami idealistai, jie čia nesiekė komercinių tikslų, bet svajojo, kaip geriausiai būtų galima apsaugoti krikščioniškąją civilizaciją ir šio krašto žmonių dvasinį lobį. Jie žinojo, jog amerikiečių gyvenime vyrauja du principai: krikščionybė ir konstitucinis amerikietiškumas, paremtas tradicijom ir patriotizmu. Todėl pirmas jų projektas ir svajonė buvo Eurica Springs apylinkėje esančio kalno viršūnėje pastatyti didingą Kristaus statulą ir pavadinti ją Ozarkų Kristumi.
Surinkę šiam projektui pakankamai pinigų, pavedė šį darbą garsiam Amerikos skulptoriui Emmet Sulivan. Projektas, žinoma, labai impozantiškas, pareikalavęs ne tik daug lėšų, bet ir nemaža, be garsaus skulptoriaus, techninių bei meninių pajėgų. Nemačius sunku įsivaizduoti tokią milžinišką statulą apie 100 pėdų aukščio, o išskėstų rankų ilgis — 65 pėdos. Tai didžiulė Kristaus statula, stovinti ant aukščiausio šioje apylinkėje Magnetic kalno ir laiminanti ne tik Eurica Springs, bet ir toli po Ozarkų kalnus išbarstytus miestelius.
167 akrai žemės, kurie supa statulą, yra paskirti vien tik jos lankytojams. Šioje zonoje draudžiama bet kokia prekyba ar aukų rinkimai.
Tai toks pirmasis E. ir G. Smith čia realizuotas projektas. Vos šį užsimojimą įvykdę, jie pradėjo ruoštis antrai ir gal didžiausiai savo svajonei įgyvendinti Ozarkų kalnuose. Jie buvo įsitikinę, jog vieną dieną galės kurį nors iš čia esančių pasakiškai gražių šlaitų paversti didžiuliu amfiteatru, kuriame pasauliui parodys Kristaus Didžiosios savaitės didžiąją dramą šioje žemėje.
Amfiteatrui vietos ilgai neteko ieškoti. Su E. ir G. Smith projektu susipažinęs, garsus režisierius Rober Hyde netrukus rado labai tinkamą atkalnę amfiteatrui įrengti. Vienas kalno šlaitas buvo taip vykusiai gamtos suformuotas, kad visiškai natūraliai sudarė tikrą amfiteatrą. Tad liko tik pastatyti kėdes ir priešingoj atkalnėj įrengti sceną. Tad čia ir gimė "Amerikos Oberammergau”.
Šiandien šioje vietoje kartojama Kristaus kančių drama ištisus šešis mėnesius kas metai, t.y. nuo gegužės iki spalių pabaigos, kasdien, išskyrus pirmadienį ir ketvirtadienį. Per sezoną Didžiosios savaitės vaidinimus aplanko milijonas žmonių ne tik iš Amerikos, bet ir iš kitų kraštų. Ozarkų kalnų apsuptas amfiteatras paskęsta vakaro prieblandoje, kai pradedamas vaidinimas. Tačiau nusileidusią į kalnų šlaitus tamsą pakeičia prožektorių šviesos. Prieš žiūrovų akis sušvinta saulėtas Palmių sekmadienio rytas ir pirmais saulės spinduliais nušviesti Jeruzalės miesto mūrai su pagrindine šio miesto gatve priekyje. Ryškiai išsiskiria iš kitų pastatų Šventykla, Piloto rūmai, Teismo rūmai, Herodo karinio teismo rūmai ir kiti. Visi maždaug natūralaus dydžio. Aukščiau—Alyvų kalnas, Simono gyvenamas namas ir arti jo naujas kapas, kuriame palaidojo Kristų, toliau Golgotos kalnas ir kiti pastatai.
Didžiulės minios lydimas, Kristus, sėdėdamas ant asilaitės, įžengia į Jeruzalės miestą. Minia šaukia Osana, klodama jam po kojomis medžių šakas ir palmes. Šiuo minios džiūgavimu ir prasideda Didžiosios savaitės drama. Jos eiga ir finalas, aišku, visiems žinomas.
Stebint šios dramos eigą, žiūrovus pagauna jaudinantis veiksmo, spalvų ir garsų derinys, kuris kiekvieną nukelia į neabejotiną realybę ir gilų išgyvenimą. Natūralus Kristaus kančios vaizdas ant kryžiaus, manau, prašoka ir didžiųjų menininkų tapybą.
Šios dramos pastatymas atliktas puikiai. Ypač tobula garsų sistema ir apšvietimas.
Masinės scenos efektingos, natūralios: čia romėnų legionieriai ant baltų arklių raiti pralekia Jeruzalės gatve ir pastoralinėj nuotaikoj avių bandos grįžta iš ganyklos, o miesto kasdieninis gyvenimas vyksta natūraliai, kaip prieš 2000 metų.
Dramos pastatymas praskaidrina žiūrovo nors ir labai prislėgtą nuotaiką, jei su tokia būtų čia atėjęs. Čia išgyventi vaizdai įžiebia kiekvienam naują gyvenimo kibirkštį. Reikia pastebėti, kad šio amfiteatro rajone yra dar E. ir G. Smith pastatytas biblinis muziejus su gražiai įrengta koplyčia. Muziejuje surinkta iš viso 10.000 biblijų, siekiančių seniausius laikus, 625 kalbomis.
Pats naujausias šių kultūrininkų projektas yra tame pačiame rajone pastatyti Šv. Žemės repliką su natūralaus dydžio pastatais, net su Jordano upe ir Galilėjos jūra.
Tad Eurica Springs įdomi ir patraukli turistinė vieta, kurią verta lankyti.
• Čikagos arkivyskupija rugsėjo mėnesį iškilmingai atšventė savo 100 m. gyvavimo sukakti.
• Vysk. Julijono Steponavičiaus konsekracijos 25 m. sukaktis buvo rugsėjo 11 d. Jis buvo konsekruotas 1955 m. ir paskirtas Panevėžio vyskupo K. Paltaroko pagalbininku. Mirus vyskupui Paltarokui, popiežius vysk. J. Steponavičių paskyrė Panevėžio ir Vilniaus vyskupu, tačiau tas pareigas jis tegalėjo eiti tik dvejus metus: 1961 m. komunistinė valdžia be jokie kaltinimo vysk. J. Steponavičių ištrėmė į Žagarę. Jis ir iki šiol pasilieka ištrėmime, Lietuvos tikinčiųjų ir išeivių labai gerbiamas ir mylimas.
• Šv. Benediktas iš Nursijos gimė 480 m. šiemet viso pasaulio benediktinai ir benediktinės švenčia 1500 m. sukakti nuo savo įkūrėjo gimimo. Pirmas lietuvaičių benediktinių vienuolynas buvo įkurtas 1590 m. Nesvyžiuje. Įkūrė Mykolas Kristupas Radvila. Vėliau benediktine įsikūrė Vilniuje, Kražiuose, Oršoje, Minske, Smolenske — Lietuvos valdomuose plotuose. Rusų valdžiai naikinant vienuolynus, teišliko vienintelis benediktinių vienuolynas Kaune. Vyrų benediktinių vienuolynas tebuvo Trakuose, įkurtas Vytauto Didžiojo. Jo padalinių buvo ir tolimesnėse vietose.