LINAS SIDRYS
Skilimas, atsiskyrimas, nubyrėjimas yra organinio kūno mirties požymiai. Vieneto susiskaldymas yra to vieneto disintegracijos pradžia. Tai mes visi gerai žinome.
Žinome, kad tie patys gamtos dėsniai galioja ir žmonių sukurtom visuomeninėm organizacijom, tautom ir civilizacijom. Pačioj Evangelijoj parašyta: "Namai, padalinti — neišsilaikys”. Romėnų imperijos svarbiausias politinis dėsnis buvo: "Padalyk ir nugalėk”.
Lietuvių tauta prieš keturis dešimtmečius buvo rusų padalinta, išvaikyta, išbarstyta, atkirsta ir uždaryta — lietuviai atsidūrė Sibire, koncentracijos lageriuose, okupuotoj Lietuvoj ir išeivijoje. Kad lietuvių tauta išliko ir šiek tiek vėl susibūrė, yra vieningos tautinės dvasios išdava. Meilė Lietuvai jungė visus tikrus lietuvius, nežiūrint geografinių nuotolių.
Popiežius Jonas Paulius II. Šių metų gegužės mėn. 13 d. “Laiškų lietuviams” ekskursijos dalyviai buvo akivaizdiniai liudininkai to skaudaus Įvykio, kai buvo pasikėsinimas prieš popiežiaus gyvybę. Šis įvykis yra aprašytas 228 psl.
Išeiviją ir tėvynę vis tebeskiria geležinė uždanga. Tačiau nuostabi ironija, kad tai geležinei uždangai pastaruoju metu truputį prasiskyrus, kai kurie išeivijos lietuviai bandė nuleisti savotišką, lietuvišką "gintarinę uždangą”. Gintarinės uždangos statytojai bijojo turėti bet kokių asmeniškų ryšių net su pavergtom giminėm, lyg toji vergija anuos būtų užkrėtusi kokia nors nepagydoma liga. Išeivijos kai kurie vadovai pabūgo užsikrėsti šia "liga”. Užuot galvoję, kaip pasinaudoti naujom aplinkybėm pavergtiesiems padėti, kaip jiems trokštamų vaistų nunešti, šie "daktarai” paskelbė Tėvynei visuotinę karantiną, drausdami keliones į okupuotą Lietuvą.
Pirmasis gydymo principas yra "nedaryk žalos”. Pasitaiko, kad per didelį gydymą daktaras pacientą patsai numarina. Šie gero norintys tautiečiai gydytojai nesuprato, kad išeivijos jaunimui būtina aplankyti antrąją tautos pusę, būtina užmegzti asmeniškus draugystės ryšius su okupuotos Lietuvos jaunimu, būtina susipažinti su dabartinės vergijos sąlygomis ir su lietuviškosios liaudies rūpesčiais. Visa tai yra būtina, kad išeivijos ir Lietuvos jaunimas išlaikytų vieningą tautinę dvasią.
Labai apgailėtina, kad gintarinės uždangos statytojai taip užsihipnotizavo dėmesiu rusui okupantui, kad pamiršo, jog už tų uždangų yra dar ir pavergti lietuviai. Gaila, jog pamiršo, kad katalikiškasis gailestingumo principas taipgi ragina “aplankyti pavergtuosius kalėjime”. Negerai, kad nevykusios uždangos statyba suskaldė išeivijos visuomenę. Gaila, kad lietuviškoji išeivija pradėjo naudotis uždangos nuleidimu, ta totalitarinių valstybių priemone.
Blogiausia, kad sąmoningasis lietuviškasis jaunimas, kuris dabar teisėtai važiuoja į Lietuvą aplankyti giminių ir "atsilietuvinti”, dar turi prasimušti pro dvigubą barjerą. Dėl mūsiškių sudarytos gintarinės uždangos jaunimas negali tinkamai išstudijuoti geležinės uždangos, negali atidžiau kelionei pasiruošti. Savaime aišku, kad yra kliūčių, einant per muitinę, kad yra komunistinės propagandos pavojus, kad giminės ne visuomet drįsta atvirai kalbėti, kad lankytojas yra saugumo sekamas ir kad kai kuriems saugumas ruošia spąstus. Visos šios aplinkybės ir galimos kliūtys turėtų būti žinomos ir jaunimo apsvarstytos. Deja, taip dabar nėra.
Dėl gintarinės uždangos sudarytos painiavos, nors nemažai jaunimo į Lietuvą nuvažiuoja, tačiau sugrįžę apie tai viešai nekalba. Nepasidalina įspūdžiais. Neperduoda savo patirties. Kiti nuvažiavę padaro tas pačias klaidas. Šioji tyla užkrečia kitus sovietų sistemos nežinomumo baime. Užuot pasielgę kaip laisvi žmonės, kurie žino savo teises, mūsų jaunimas dažnai pasielgia kaip susikūprinęs, palūžęs gulago kalinys, kuris visko bijo.
Atėjo laikas organizacijų vadams prisipažinti, kad jų išbandytas karantinas neefektyvus. Kiauras karantinas yra daug blogesnis negu joks karantinas, nes ligos tada plečiasi slapčia. Išeivijoje atsirado naujos ligos: nebylumo liga, paslaptingumo liga, nepasitikėjimo liga, baimės liga. Šios ligos kenkia jaunimo vieningumui, ardo solidarumą. Jaunimas reikalauja, kad organizacijų vadovai atšauktų šį kelionų karantiną, panaikintų gintarinę uždangą ir sušauktų konferenciją, kuri išstudijuotų šių kelionių pavojus ir nustatytų apsisaugojimo gaires.
Redakcijos prierašas. Šį dr. Lino Sidrio straipsnį persispausdinome, jam ir "Draugui” sutinkant, iš š.m. birželio mėn. 20 dienos ”Draugo”, nes manome, kad jis labai aktualus, blaiviai parašytas, argumentai paprasti, bet labai stiprūs. Kiekvieną protaujantį žmogų jie turėtų įtikinti, priversti apsigalvoti ir pasukti čia siūlomu teisingu keliu.