A. KEZYS, S. J.
Profesijos pasirinkimas yra vienas populiariausių klausimų jaunimo tarpe. Kiekvienas besiruošiąs gyvenimui žmogus anksčiau ar vėliau turi sau atsakyti: Kuo būsiu? Ką studijuosiu? Kurią darbo sritį pasirinksiu? Nuo šių klausimų teisingo išsprendimo priklauso visa eilė dalykų, tarp kurių priskaitoma ir gyvenimo laimė.
Žmogaus būdas ir gyvenimo laimė
Kol žmogus studijuoja, tol kartais negalima pasakyti, ar jis pasirinko sau tinkamą profesiją, ar ne. Gali atsitikti, kad pradėjęs studijuoti kurį nors dalyką iš prievartos, po truputį prie jo pripranta ir, kai ateina laikas dirbti, savo darbu jaučiasi visai patenkintas. Bet dažnai jau studijų metu galima numanyti, kas eina į "savo" sritį, kas ne. Tai gali jausti ir pats žmogus ir kiti.
Klaida padaroma dažnai tų, kurie nesirenka gyvenimo darbo pagal savo patraukimus, sugebėjimus ar charakterį, bet verčiami kokių nors išskaičiavimų. Aiškus pavyzdys iš senesniųjų laikų yra tas, kada tėvai versdavo savo sūnus tapti kunigais, arba savo dukteris tekėti už jų parinkto vyro. Šie tėvai nesuprasdavo, kad tokiu elgesiu gali sugriauti savo vaikų gyvenimo laimę ir net patį gyvenimą.
Gyvenime kiekvienas siekia laimės. O kadangi darbas užima didelę gyvenimo dalį, tai ir jis turi būti toks, kuris padarytų žmogų laimingą. Aišku, darbas pirmiausia turi būti pragyvenimo šaltinis. Jis turi duoti pakankamai pajamų išlaikyti šeimai ir susitaupyti ateičiai. Bet šiame krašte dėl to nėra didelės problemos. Kiekvienas darbas, ypač specializuotas, yra apmokamas pakankamai. Todėl, renkantis profesiją, galima daugiau dėmesio kreipti ir į kitus motyvus, ne vien į finansinę darbo naudą.
Atrodo, kad galima be baimės tvirtinti, jog žmogus yra labiausiai patenkintas savo darbu tada, kai tas darbas tinka jo būdui. Ir priešingai, kieno darbas nėra tinkamas jo būdui, tas lengvai pasiduoda apatijai ir indiferentiškumui darbo atžvilgiu, kuris kenkia ne tik darbui, bet ir pačiam darbininkui. Jeigu, pavyzdžiui, jaunas, pilnas energijos sportininkas būtų pasodintas prie dulkėto raštinės stalo vesti smulkias sekretoriato sąskaitas, tai vargu, ar tas jaunas sportininkas ilgai tokį darbą kęstų. Žmogų, kuris be gryno oro kaip žuvis be vandens, sąskaitų vedimas vien tik dusintų. Tačiau kitą, kuris labiau linkęs į užsidarymą ir kruopštumą, toks darbas ne tik kad nedusintų, bet dar gal gaivintų.
Norint pasirinkti tinkamą sau profesiją, yra naudinga pažinti save ir savo būdo palinkimus. Pagal vieną psichologinę žmonių klasifikaciją visi žmonių tipai yra skirstomi į tris grupes: introvertiniai, ekstrovertiniai ir ambiveitiniai. Pažvelkim trumpai į šią klasifikaciją. Gal kai kam ji bus naudinga, renkantis profesiją.
Introvertinio tipo žmogus
Prieplauka M. Šileikis
Štai tipingas introvertinis charakteris. Asmuo X yra 20 metų amžiaus, studentas, specializuojasi komercijoje. Baigęs mokslus, jis nori būti diplomuotas sąskaitininkas. Jo I. Q.1 yra 120, kas reiškia, kad X yra vienas iš gabesniųjų studentų kolegijoje. Jo mokslo vidurkis yra B+. Ypatingai stiprus matematikoje ir tokiuose moksluose, kur reikalaujama daug atidumo ir tikslumo.
1 I. Q. (Intelligence Quotient) reiškia inteligencijos koeficientą, kuris surandamas tam tikrais egzaminais ir yra vartojamas žmogaus protinio pajėgumo lygiui nustatyti.
X tėvai nėra turtingi, todėl dabar jam reikia dirbti, kad užsimokėtų už mokslą.
Draugai buvo jį kvietę stoti net į dvi studentų korporacijas, bet X atsisakė. Jis ypatingai nemėgsta masinių studentų susirinkimų, kur tik rėkaujama ir nieko nenuveikiama. Tokiomis progomis jam geriau sėdėti ir daryti ką nors naudingo.
Pirmaisiais kolegijos metais X buvo nuėjęs tik du kartu į studentų šokius. X domisi sportu. Jo mėgiamiausia sporto šaka yra bėgimas. Šioje šakoje jis reguliariai treniruojasi, nes nori patekti į kolegijos bėgimo komandą.
Nuo 10 val. iki 11 val. prieš piet ir nuo 2 val. iki 4 val. po piet, kada nėra paskaitų, X sėdi bibliotekoje ir studijuoja. Jis susiieško stalą, kuris stovi kampe ar prie sienos, kad, nusisukęs nuo publikos, galėtų ramiai ir netrukdomas dirbti. Vakarais jis studijuoja iki 11 val. vakaro, ir tada eina gulti. Turi susidaręs dienotvarkę. Būna nepatenkintas, jeigu kada reikia nuo jos nukrypti.
Studentas X moka gražiai ir įdomiai kalbėtis. Bet draugų jis turi nedaug. Dar nė karto jis nebuvo išrinktas kokioms nors pareigoms kolegijoje ar organizacijose. Didesnė pusė studentų jo, tur būt, nepažįsta.
Ekstrovertinio tipo žmogus
Paimkim studentą Y. Y irgi yra 20 metų amžiaus, bet gyvo būdo, socialus, gabus organizatorius. Jis studijuoja komerciją, nori būti prekybininkas. Dabar dar nežino, į kokią prekybinę sritį jis vėliau pateks, bet jam yra aišku, kad jis yra prekybai, ir prekyba yra jam.
Vasaros atostogų metu jis pardavinėjo šepečius. Eidamas nuo durų prie durų, jis užsidirbo pakankamai pinigų užsimokėti už vienerių metų kolegijos mokslą. Kitą vasarą Y pardavinėjo valymo mašinas. Šiuo pardavinėjimu jis buvo labai patenkintas; sako, nepaprastai įdomiai praleidęs laiką, susipažinęs su daugeliu žmonių ir užsidirbęs nemaža kapitalo. Ateinančių atostogų metu jis planuoja pardavinėti enciklopedijas. Bus puiki proga susitikti su mokytojais ir kitų profesijų žmonėmis, su kuriais jis nori palaikyti glaudų kontaktą.
Traverse City paplūdimai
M. Šileikis
Studentas Y yra geras mokinys, jo I. Q. yra 115. Mokslas jam sekasi gerai, bet jis sako, kad yra užsiėmęs tiek daug pašalinių darbų, kad nuo to mokslas nukenčia. Y tikisi baigti kolegiją su "džentelmeno" vidurkiu — C.
Y priklauso dviem studentų komitetams, reprezentuoja savo korporaciją studentų valdyboje, yra išrinktas korporacijos namų valdytoju ateinantiems metams.
Studentas Y sako, kad pernai praleidęs kolegijos pasilinksminimus tik vieną kartą, ir tik dėl to, kad gavo influenzą ir turėjo gulėti lovoje. Jis draugauja su dešimt ar dvylika mergaičių; girdi, "blogai dienai nebus bado." Y juokiasi lengvai ir skaniai, daug kalba, mėgsta būti kompanijoje. Jam patinka studentų triukšmingi susirinkimai, kur pasakyti kalbą jam yra vieni niekai.
Apie sportą Y kaip be galvos. Dažnai matomas futbolo rungtynėse bėgiojant aikštės pakraščiu ir raginant savąją komandą laikytis ir laimėti.
Vasarnamiai prie ežero
M. Šileikis
Visi jį pažįsta, ir, atrodo, visiems jis patinka.
Iš šių dviejų pavyzdžių matome, kokį žmogų paprastai priskiria prie introvertinio tipo ir kokį prie ekstro-vertinio. Pats žodis "introvertinis" yra paimtas iš lotynų kalbos ir reiškia pažodžiui "į vidų atsisukęs", eks-trovertinis reiškia "į lauką atsisukęs." Introvertinio tipo yra laikomi tie, kurie turi palinkimą į vienatvę ir užsidarymą. Jie dažniausiai yra minties ir mokslo žmonės, kuriems maloniau sėdėti namie ir paskaityti gerą knygą negu praleisti laiką su draugais. Ekstrovertinio būdo žmonės mėgsta kompaniją. Jie yra veikėjai, turi daug draugų. Šiems kur kas lengviau šnekučiuotis negu ramiai studijuoti ar galvoti.
Ambivertinio tipo žmogus
Yra dar trečia grupė — ambivertinio būdo žmonės. Apie šiuos trumpai galima pasakyti, kad jie stovi viduryje. Introvertinis ir ekstrovertinis tipas sudaro du kraštutinumus, kuriuos jungia iš abiejų sudarytas mišinys — ambivertinis tipas. Gryno introvertinio ar ekstrovertinio tipo žmonių tikrumoje visai nėra. Kiekvienas žmogus turi bent šiek tiek abiejų tipų bruožų, reiškia, pagal definiciją yra ambivertinio būdo. Klasifikuojant žmones pagal šias tris būdo rūšis, neimamas dėmesin būdo grynumas, bet tik bendras žmogaus palinkimas į vieną ar į kitą pusę. Kurie turi daugiau introvertinio tipo bruožų, tie paprastai vadinami introvertinio tipo žmonės, o kurie turi daugiau ekstrovertinių bruožų, tie — ekstrovertinio. Kas yra pasinešęs vienodai į introvertizmą ir į ekstrovertizmą, tas priskiriamas ambivertinio tipo rūšiai.
Reikia pažymėti, kad nė vienas nė kitas žmogaus tipas neturėtų būti laikomas geresniu ar aukštesniu už kitą. Daug kas gal sau slaptai galvoja: "Dieve, nejaugi aš esu intro-vertinis tipos..." ne, nėra ko bijoti. Ir vienas ir kitas būdo tipas yra geras ir žmonijai naudingas. Pasaulis yra margas, ir jame atliekamas darbas yra margas. Šitam darbui atlikti reikia ir margų žmonių: aukštų, žemų, tamsių, šviesių, introvertinių, ekstrovertinių ir ambivertinių.
Kuo būti?
Žinant savo palinkimą į vieną ar į kitą būdo rūšį, galima nesunkiai pasirinkti tinkamą savo būdui darbą. Kadangi introvertinio tipo žmonės yra linkę į vienatvę ir kruopštumą, ]ie tampa gerais mokslininkais, matematikais, knygynų vedėjais, sąskaitininkais, rašytojais, išradėjais, banko darbuotojais. Ekstrovertinio būdo žmogių tinka būti prekybininku, pardavėju, organizacijų vadu, politiniu veikėju, artistu, kalbėtoju, svečių priėmėju ir t. t. Gaila tokio žmogaus, kuris būdamas aiškaus introvertinio charakterio, spraudžiasi būtinai į tokią vietą, kuri reikalauja ekstrovertinių būdo savybių. Kai kurie pardavėjai yra nelaimingiausi žmonės pasaulyje, nes jiems reikėjo būti ne pardavėjais, bet buhalteriais ar sąskaitininkais. Šita klaida lengviau atitaisoma tų, kurie turi ambivertinį būdą. Jiems prisitaikymas prie darbo nesudaro neišsprendžiamos problemos, nes, turėdami pakankamai vienų ir kitų būdo savybių, lengviau prie duotos profesijos pripranta ir joje randa laimę. Tačiau, jeigu kas jaučiasi esąs daugiau introvertinio negu ekstrovertinio tipo, tam vertėtų jau iš anksto apsispręsti už introvertiniam tipui tinkamą darbą.
Yra profesinių šakų, kurioms ir vienas ir kitas kraštutinumas nėra pageidaujamas. Jie turi būti ambivertinio tipo žmonės, tačiau toki, kurių introvertinės ir ekstrovertinės savybės nėra visai palaidotos vidurio kelyje, bet aiškiai pasireiškia. Atrodo, kad ir kunigo darbas reikalauja tokio charakterio. Kunigas turi turėti introvertinį būdą, nes jis turi mėgti vienatvę, maldą, susikaupimą. Antra vertus, kunigas yra skirtas žmonėms. Pas jį ateina visokio plauko žmonės. Jam reikia būti jų vadu, patarėju, tėvu. Panašus charakteris yra reikalingas ir kitoms profesijoms, pavyzdžiui, mokytojams ar profesoriams, kuriems reikia mylėti ir knygos vienatvę ir žmonių draugystę.
Jaunuoli,
Tu turi žiūrėti į Kristų, kaip į žmogų, kuris tebegyvena pasaulyje, kuris tave pašaukė iš milijonu žmonių į savo sekėjų skaičių, kuris yra geriausias tavo draugas. Jis mato tavo sąžinę, mato net slapčiausius jos kampelius, dar aiškiau negu tu pats. Jam ne vis tiek, kas iš tavęs bus, Jis turi aiškius planus, Jis yra tau paskyręs kilnų tikslą. Jis nori tave vesti herojų keliais, jeigu tik nepasipriešinsi Jo meilei. Jis nepasitenkina, matydamas tik vieną kitą išorinę tavo religijos praktiką — Jis nori, kad tavo širdis visados būtų skaisti. Kristus nori, kad tavo jaunystė tęstųsi amžinai. Jis nenori pasenusios ir nuo pasaulio atlikusios širdies, Jis nori tavo jaunystės.
F. Mauriac