Stasys Yla
LIETUVIŠKOJI ŠEIMA
(BESIRUOŠIANTIEMS JĄ KURTI)
PIRMIAUSIA, kas yra šeimos lietuviškumas, nuo ko jis priklauso? Ar ji bus lietuviška, jeigu ją sukurs lietuvis su lietuve? Aišku, lietuviškoji kilmė yra pirmoji sąlyga. Bet kilmė nėra mūsų sąmonės ir valios dalykas. Mes gimstame lietuviais, bet kartais nenorime jais būti arba nežinome kaip jais išlikti. Dėl to šalia kilmės labai svarbu ir apsisprendimas. Tų dviejų dalykų kaip tiktai reikia, kad šeima būtų tikrai lietuviška. Ypač reikia antrojo, nes apsispręsti tenka ne tik dėl kalbos vartojimo. Yra daug kitų dalykų, kaip tradicijos, papročiai, kultūra, dorovė, religija, socialinis bendravimas, kurie įeina į mūsų šeiminio apsisprendimo ribas.
Kaip tie dalykai turėtų reikštis lietuviškoje šeimoje? Ar yra koks lietuviškosios šeimos tipas bei modelis, kurį galėtume sekti, sakysim, kurdami naujas šeimas? Tokį modelį būtų galima nustatyti, imant bendrus ir tipiškus mūsų šeimų bruožus, ypač iš tolimesnės praeities. Bet tai būtų statiškas dalykas. Modeliai paprastai nekinta arba kinta tik nežymiai ir retais ypatingais laikotarpiais. Tokį ypatingą laikotarpį mes išgyvename dabar. Jau bus geras pusšimtis metų, kaip visas lietuviškasis gyvenimas, o kartu ir lietuviškoji šeima išgyvena dinamišką ir kartu dramatišką savo būseną. Senasis ir gal būdingiausias lietuviškų šeimų tipas yra pakitęs. Su naująja civilizacija iškilo naujų ir jautrių problemų — biologinių, psichologinių, etinių, tautinių, religinių, kultūrinių ir ekonominių. Šios problemos susibėga į lietuviškumą, kaip metmenys į ataudus.
Nenutiesę, neišlyginę, nesuderinę metmenų, mes neatausime lietuviškos šeimos. Kaip tik dėl to šiame pašnekesyje noriu plačiau sustoti ties metmenimis, atseit — ties tomis problemomis, kurios sudaro lietuviškosios šeimos pagrindus. Jas laikau labai svarbias mūsų jaunimui, besiruošiančiam kurti savas šeimas. Toks jaunimas esate jūs, mielos vyr. skautės ir skautai vyčiai.*)
Prel. M. Krupavičius A. Varnas (1949)
I. BIOLOGINĖS PROBLEMOS
Pirmiausia palieskime keletą rieškinių. Paskui bandykime apspręsti jų priežastis ir padaryti keletą išvadų sau.
A. Biologinio neatsparumo ženklai
Yra reiškinių, kurie kelia susirūpinimą dėl lietuviškosios šeimos biologinio atsparumo, ypač pastarųjų dešimtmečių bėgyje. Iš tų reiškinių paminėkime šiuos:
1. Gimimų mažėjimas. Nepriklausomos Lietuvos statistikos rodo, kad gimimai pradžioje augo, bet palyginti nežymiu skaičiumi — po du, tris, penkis tūkstančius viršaus kasmet. Aukščiausias bendras gimimų skaičius, pasiektas 1927 m., buvo 66.114. Po to gimimai pradėjo svyruoti, o po 10 metų, .t y. 1937-siais nukrito visu 10.000. Tų metų (1937) gimimų bendras skaičius tebuvo 56.393. Šie duomenys, apskritai imant, nebuvo palankūs biologiniam tautos pajėgumui. Betgi būta ir biologinės mirties ženklų, ypač Šiaurės Lietuvoj, apie Biržus ir Zanavykijoj, ypač Šakių apskrityje. Šiose vietose gimimai buvo mažesni, negu mirimai. Kitur biologinis augimas buvo sustojęs: laikėsi lygiomis su mirimais.
2. Senbernių - senmergių skaičius Lietuvoje, o taip pat ir čia — iš senųjų emigrantų ir naujųjų, palyginti, yra gana didelis. Statistikų šiuo reikalu, negaliu patiekti. Lietuvoje, bendru spėjimu, jų galėjo būti iki 25.000, jei ne daugiau. Biologinio tautos pajėgumo požiūriu, tai yra miręs skaičius.
3. Pavėluotos vedybos, atseit — pagyvenusiame amžiuje ir dėl to mažiau pajėgios auginti šeimą, Lietuvoj, o iš dalies ir čia, yra dažnas reiškinys.
4. Šeimos vengimas, jos ribojimas dviem ar net vienu kūdikiu, ypač buvo būdingas miesčionims — inteligentams nepriklausomybės laikais. Tokio vengimo reiškinių dar yra nemaža ir dabartinėse šeimose.
Šie reiškiniai kaip tik ir kelia problemą: ar lietuviškoji šeima yra biologiškai pajėgi? Ar pati mūsų tauta neišsisemia biologiškai, atseit, ar ji nesensta ir neina mirties kryptimi? O gal tai laikinės biologinės krizės apraiška, kurią tam tikromis sąlygomis bei pastangomis, būtų galima apgalėti? Atsakymą galėtų duoti tiksli šių reiškinių diagnozė.
A. Varnas (1953) Nek. Prasid. Seserų Vienuolynas Putname
B. Biologinės krizės priežastys
Pilnai diagnozei nustatyti reiktų ištisos studijos. Tuo tarpu pasitenkinkime paminėję keletą priežasčių, kurios mūsų šeimų biologinę krizę neabejotinai bus pažadinusios:
1. Ekonominės - socialinės sąlygos. Jos Lietuvoje šiaip jau laipsniškai gerėjo ir darė teigiamos įtakos bendram fiziniam tautos lygiui. Tačiau buvo sistemų, kurios nepalankiai atsiliepė į šeimų reikalą. Viena tokių sistemų, bent kai kuriose Lietuvos srityse, buvo ta, kad nevalia dalinti ūkių. Tik vienas veda ir paveldi tėvų namus, o kiti eina užkurioms į svetimus ūkius arba lieka nevedę namie. Ši sistema išugdė vadinamų dėdžių bei dėdienių, arba senbernių-senmergių ištisą luomą.
Antra sistema buvo ši: mažiau turtingas negalėjo vesti daugiau turtingos ir atvirkščiai. Šito buvo žiūrima nepaprastai jautriai. Jautrus klausimas buvo ir gero kraičio davimas bei gavimas, o tokį kraitį sudaryti nebuvo lengva iš viso, arba dėl jo reikėjo ilgiau laukti.
Ekonominių reikalų pastatymas beveik pirmon eilėn skaudžiai lietė galimą natūralų šeimų susikūrimą. Iš dalies tai liečia ir dabar. Dažna motina ar tėvas sulaiko dukrą tekėti už vyro, kuris neturi tūkstančių ar neįsigijo profesijos, kuri tokius tūkstančius galėtų patikrinti ateityje. Ši priežastis suvėlina šeimų kūrimą, pasunkina natūralų partnerių pasirinkimą.
2. Mada, atėjusi Lietuvon su miesčionėjimu ir gerbūvio ieškojimu, — mada, kuri reikalavo neapsunkinti savęs vaikais. Motyvas buvo šis: mažiau vaikų, mažiau rūpesčių. Antra, mažiau vaikų, geresnis jų aprūpinimas bei išauklėjimas. Faktai parodė, kad tai yra nesąmonė.
Vieno ar dviejų kūdikių sistemos laikėsi kaip tiktai pajėgiausi materiališkai žmonės, galėję aprūpinti daug daugiau vaikų. Jų išauklėjimas turėjo daugiau sunkumų, ir tai buvo viešai žinoma Lietuvos mokyklų problema. Vienas ar du vaikai sudarė tėvams tikrai daugiau rūpesčio, negu kitų būrys. Ši mada tačiau tapo nerašytas įstatymas, laipsniškai iš miestų perėjęs ir į kaimą. Tie 10.000 sumažėjusių gimimų buvo dalimi šios mados rezultatas.
3. Lytiniai iškrypimai, prasidėję su naująja civilizacija ir tolydžio didėję, atnešė lytinius susirgimus ir ypač abortų grėsmę.
Užsikrėtimų lytinėmis ligomis kasmet buvo užregistruojama apie 4.000. 1937 m. tas skaičius pašoko ligi 6.701. Betgi tokie dalykai dažnai buvo slepiami, dėl to neregistruotų atvejų buvo taip pat nemaža. Pastaraisiais nepriklausomybės metais lytinėmis ligomis sergančiųjų, spėjama, buvę apie 40.000 (plg. St. Krišta-naitis, Liet. tautos dorovės kritimo priežastys, T. Kelias 1940, N. 4,290).
Antra nelaimė buvo abortai, pakirtę biologinį tautos atsparumą daugiau negu karai. Abortai yra tylus karas prieš nekaltą, dar negimusią gyvybę. Statistikos negali atskleisti viso žiaurumo. Mažoj mūsų tėvynėj 1931 m. policija buvo užregistravusi 70 aukų, o 1937 m. — 256. Šie dalykai buvo dar labiau slepiami negu lytinės ligos. Bendru spėjimu, per pastaruosius nepriklausomybės dešimtmečius įvykdyta apie keliolika tūkstančių abortų.
4. Girtuokliavimas, kaip žinoma, labai sumažina fizinį šeimų atsparumą. Kai kuriais atvejais alkoholikai tėvai visai nepajėgūs susilaukti kūdikių. Tie, kurie susilaukia, perduoda fizinį menkumą ir psichinį nepajėgumą. Kiek alkoholizmas atsiliepė į šeimų stovį, jokios statistikos negali pasakyti. Bet yra statistikos, kurios rodo, kaip alkoholizmas buvo išsiplėtęs Lietuvoje. 1936 m. buvo pagaminta ir suvartota 15.463.576 litrai alkoholinių gėrimų. Tais pačiais metais iš užsienio dar atgabenta 40.800 litrai vyno ir 51.400 degtinės, viso — 92.000 litrų. Apie 80 milijonų litų kasmet žmonės išleisdavo svaigalams nusipirkti. Į tuos skaičius neįeina naminių gėrimų vartojimas, ypač naminio alaus, kuris bent kai kuriose Lietuvos vietose buvo itin įsigalėjęs.
Taip buvo nepriklausomybės laikais. Okupacijų metais girtavimas dar labiau padidėjo, o dabar, sovietų okupuotoj mūsų tėvynėj, netgi ypatingai. Girtavimo grėsmė visada lydėjo mūsų senuosius emigrantus. Ji lydi, deja, ir naujuosius, neišskiriant mielojo mūsų jaunimo. Alkoholizmas yra vienas didžiausių smūgių biologiniam tautos atsparumui.
Be minėtųjų ketvertos, buvo ir kitų priežasčių, bet jos gal ne tokios bendros. Kitos yra bendros ir reikšmingos, bet siekia tolimesnių laikų. Sakysime, kiek biologinį mūsų tautos atsparumą yra pakirtę dažni karai ir marai bei badmečiai, o taip pat bloga medicinos organizacija per keletą šimtmečių ligi naujosios nepriklausomybės!
A. Varnas (1953) Audrai siaučiant
C. Kas darytina?
Jeigu mums rūpi lietuviškoji šeima, susirūpinkim visų pirma biologiniu jos pajėgumu. Prieš fizinio išsigimimo bei sunykimo grėsmę kas nors turi sudaryti frontą. Šiandien per garsiai ir per dažnai kalbama apie politinę rezistenciją, šaukiama prieš genocidą, kurį mūsų tėvynėje vykdo mūsų priešas. Kažin ar ne svarbesnė, gal pati svarbiausia, rezistencija turėtų reikštis šioje srityje. Priešas niekad nepajėgs sunaikinti tiek mūsų tautos, kiek sunaikinsime mes patys lytiniu pakrikimu, abortais, girtavimu, senbernyste - senmergyste, neprotingu kūdikių vengimu ir t.t.
Čia reikia naujų šeimų fronto, šeimų, kurios pradėtų naują sveiką kelią. Šeimų, kurios išsivaduotų iš visų gundančių ir užkrečiančių šūkių, įtaigų bei įtakų. Pirmasis dalykas, jaunime, liaukis vartoti alkoholį. Reikia mažinti šiuo atveju visokias išsigalvojamas progas, o ypač vengti alkoholinių gėrimų vartojimo be progų.
Antras dalykas, saugokitės freudistinio pamišusio pažiūrų raugo, kuriuo yra užsikrėtusi visa Amerika.1) Seksualizmas, kaip ir alkoholizmas, ruošia karstą visų pirma jūsų šeimai. Saugokit papročius, kuriuos jums primena tėvai. Turiu galvoje tarpusavio bendravimo — mergaičių ir berniukų — papročius. Tėvai jums kalba sveiko dorinio instinkto bei sąžinės balsu. To balso negalite nejausti ir jūs patys. Nesiduokite gatvės, filmo, magazinų balsui. Turėkite šių įtakų atžvilgiu sveikos kritikos ir atsispirkite!
1Štai to užsikrėtimo vaisiai, kaip praneša Amerikos Socialinės Globos Sąjungos surinktieji duomenys: 1955-56 metų bėgyje jaunimas tarp 11 ir 19 metų sudaro didesnę dalį sergančiųjų venerinėmis ligomis. To amžiaus (11—19 m.) mergaičių susirgimai 1955 metais sudarė 34% visų venerinėmis ligomis susirgimų (Drg. 1956, N. 276). Amerikos dermatologų ir sifilogų akademijos suvažiavimas Čikagoje 1956 m. praneša, kad JAV-se kasmet venerinėmis ligomis suserga apie 200,000 nepilnamečių (Drg. 1956, N. 292).
Tris dalykus noriu jums specialiai priminti:
1. Yra žmonių, kurie daugiau fiziologiški, arba mažiau. Ne visuomet fiziologiškesni tipai siekia biologinio šeimos stiprumo. Kartais jie per daug išsemia antrąją pusę ir kaip tik sumažina biologinį pajėgumą. Renkantis partnerį ar partnerę, patariama žiūrėti artimesnio sau tipo. Pažinti tipus nėra taip sunku; galima stačiai atspėti, ko žmogus siekia, rinkdamasis sau porą.
2. Iškaitykite atvejus, kada žmogus nėra fiziologiškas iš prigimties, bet turi išaugusį per stiprų pasinešimą fiziologijai. Kalbant apie tokius nelaimingus pasinešimus, dažniausiai įprotinius, verta turėti galvoj jog jie nėra labai palankūs biologiniam šeimos atsparumui. Kas nori sukurti pajėgią šeimą, turi laiku susirūpinti tokius pasinešimus sutvarkyti. O sutvarkyti galima, jeigu žmogus nori ir stengiasi.
3. Šių dienų biologija pastebi kraujo tipų skirtumus. Vieni jų palankūs šeimai ir jos prieaugliui, kiti ne. Tam tikras kraujo tipas, sudėtas su kitu to paties tipo, nenoriai duoda gyvybę arba ta gyvybė nepajėgia pilnai išsivystyti, per anksti miršta. Ruošiantis vesti, tuo reikalu reikia tartis su specialistais.
*) Pašnekesys buvo skirtas Atlanto pakraščio liet. skautų vyčių ir vyresniųjų skaučių suvažiavimo dalyviams New Britaine, Conn., 1956. XI. 10. -11. Bet jis tinka visam mūsų jaunimui, besiruošiančiam kurti šeimas.
AR PASTEBĖJAI, kad Dievas davė tau dvi ausis ir dvi akis, bet tik vieną liežuvi?
AR PASTEBĖJAI, kad blogas darbininkas keikia savo darbo įrankius, ir kad tam, kuris murma ir skundžiasi, niekad nesiseka darbe?
AR PASTEBĖJAI, kad kapinėse yra palaidota labai daug žmonių, kurie manė niekad neturi laiko nei pinigų poilsiui?
AR PASTEBĖJAI, kad kai kurie žmonės keliauja tūkstančius mylių ir išleidžia labai daug pinigu, norėdami pasigėrėti svetimu kraštu vaizdais, o nemato, kad tokie pat ar dar gražesni gamtovaizdžiai yra jų krašte, netoli jų namų?
Dr. E. Fox