KRISTINA KULIAVAITĖ
Tiek sielai daug kelių,
Kad pasiklysta žingeidus turistas — protas
Ir laimės ekspedicijon išvykusi širdis
Pravirksta: “Deimantų mačiau pilis,
O štai neišmatuotas tyrų plotas
Be juoko ir dainų ..
Bet Šaukiantysis saulės žingsniais
Žengia kaitros nutildytais dirvonais.
Jo balsas aidi paslaptingais laimės tonais:
“Jūs nepažistate — Aš tarpe jūsų stoviu —
Ateikite visi, ištroškę ir apsunkinti rytojum.
Palaimą semkit žvilgsniais.”
Širdy ištirpsta pasakų pilis,
Ir protas, kaip mėnulis, išneria iš debesų.
Plačiai atverkite duris — Karalius žengia!
Siela ieškojo Jo. Širdis nevengė —
Tik nepažino, gal negavo atsako iš paklaustu.
Štai Jis. Atverkite duris ...