KUN. JONAS PETRĖNAS
VI
Moralinis jaunavedžiu parengimas moterystei
P i l n u t i n i s jaunavedžių parengimas moterystei apima visus šeimos gyvenimo aspektus: fizinį, socialinį, moralinį ir religinį. Atskiriems šeimos aspektams ir tarnauja fizinis, socialinis, moralinis ir religinis jaunavedžių parengimas ir jų pačių pasirengimas moterystei.
F i z i n i s parengimas, paliesdamas žmogaus kūną ir specifinių jo funkcijų tinkamumą moterystei, atitenka gydytojams specialistams, kurie pagal medicinos mokslo žinias ir savo profesinę sąžinę gali ir turi suteikti jaunavedžiams reikalingų ir naudingų žinių, patarimų, iškylančių besirengiant šeimos gyvenimui.
S o c i a l i n i s parengimas, ateidamas talkon naujajai šeimai ir padėdamas ją įvesti į socialinį gyvenimą, geriausiai tinka asmenims, pažįstantiems socialinio, visuomeninio, kultūrinio, ekonominio, teisinio gyvenimo klausimus ir problemas, su kuriomis teks gyvenime susidurti jaunavedžiams. Pedagogai, visuomenininkai, teisininkai, ekonomistai čia gali būti geriausi socialinių šeimos gyvenimo aspektų žinovai ir patarėjai. Jų profesinis pasirengimas, žinios, patarimai ir nurodymai čia labiausiai gali praversti jauniems žmonėms, planuojantiems sukurti naują šeimą ir įsijungti į socialinį, kultūrinį, ekonominį bendruomenės gyvenimą.
Šiose eilutėse teliesime tik m o r a l i n į ir r e l i g i n į jaunavedžių parengimą moterystei, iškeldami pačias esmines ir reikalingiausias tų sričių tiesas, reikalingas pažinti jaunavedžiams.
Protas ir valia — moralinės žmogaus galios
Pirmutiniu ir natūraliuoju žvilgsniu žiūrėdami į moterystę, matome, kad moterystė yra abipusė sutartis, kurią sudaro dvi šalys — vyras ir moteris, laisva valia sutikdami ir pasižadėdami »gyventi moterystėje ir atlikti visas iš sutarties išplaukiančias pareigas.
Kaip kiekvienai sutarčiai sudaryti reikalingas iš sutartį darančių šalių tam tikras moralinis, dvasinis tinkamumas, taip lygiai, sudarant ir moterystės sutartį, iš vyro ir moters (jaunavedžių) reikalaujamas tam tikras moralinis tinkamumas, padedąs moterystę tikrai sudaryti ir atlikti vedusiųjų pareigas.
Protas ir valia yra esminės žmogaus dvasios galios, padedančios jam veikti, apsispręsti ir įsipareigoti. Todėl natūralu, kad asmenys, norį sudaryti moterystės sutartį, turi turėti tokį proto ir valios tinkamumą, kuris reikalingas jai tikrai sudaryti ir įsipareigoti sutarties rėmuose.
M o r a l i n i s jaunavedžių parengimas moterystei yra skiriamas šiems tikslams: jaunavedžių protinį pažinimą ir jų valios apsisprendimą privesti prie tokio moralinio tinkamumo, kuris reikalingas moterystės sutarčiai tikrai sudaryti, be to, įkvėpti juose tokius moralinius nusiteikimus, kurie reikalingi moterystės luomo pareigoms taip atlikti, kaip įpareigoja sudarytoji moterystės sutartis.
Protinis pažinimas
P r o t i n i s jaunavedžių pažinimas kreipiamas į tai, kad jie proto galiomis pažintų moterystės sutarties prigimtį, esmę, tikslus ir priemones jiems pasiekti. Bažnytinės kanonų teisės nuostatai visa tai taip nusako: reikalinga, kad jaunavedžiai žinotų, jog moterystė yra pastovi vyro ir moters draugija, savo prigimtimi skirta vaikams gimdyti (can. 1082, § 1). Paskui bažnytinė teisė priduria, kad po subrendimo laikotarpio (post pubertatem) tokios tiesos nežinojimas neprileidžiamas.
Tokiu būdu protinis jaunavedžių pažinimas, reikalingas sudaryti tikrai moterystės sutarčiai, turi paliesti šiuos dalykus:
a) jaunavedžiai turi žinoti, kad moterystė yra tam tikra vyro ir moters (skirtingų lyčių asmenų) draugija;
b) toji draugija yra pastovi, nelaikinė ir nesibaigianti;
c) moterystė yra skirta vaikams gimdyti, o šis tikslas pasiekiamas bendrais vyro ir moters veiksmais, pačios prigimties paskirtais.
Šių tiesų priminimas ir iškėlimas kai kam gali atrodyti juokingas, juk tai dalykai "savaime aiškūs", juk šių dienų bręstantis ar jau subrendęs jaunimas daug daugiau žino, supranta ir numano, literatūra, filmai ir televizijos daugiau jiems atskleidžia ir supažindina...
Pijaus XI enciklika "Skaisčios moterystės" (Casti connubii) į tokį galvojimą tiksliausiai atsako: jaunavedžiai turi pažinti tikrą, sveiką tiesą apie moterystės prigimtį ir jos pirmaeilį tikslą, be to, toks pozityvus, aiškus ir teisingas moterystės prigimties pažinimas turi jaunavedžius apsaugoti nuo įvairaus plauko "reformatorių", kurie nuėjo taip toli, "jog išsigalvojo naujus susimetimų būdus, pritaikytus, anot jų, šių dienų gyvenimo ir laiko sąlygoms. Šiuose susimetimuose jie nori įžiūrėti naujos moterystės formas, atseit — vadinamąją "laikinę, bandomąją ir draugišką moterystę". Jie linkę yra pripažinti šiems susimetimams pilną moterystės laisvę ir visas jos teises, atmetus neišardomumą ir išskyrus vaikus"...
Be to, net ir mokslinėje plotmėje pirmaeilis moterystės tikslas (vaikų gimdymas ir auklėjimas) savu laiku tam tikrų asmenų buvo stengtasi nustumti į šalį, o vietoj jo pastatyti antraeilius, pavyzdžiui, psichologinį asmenybių papildymą, apipusę vedusiųjų pagalbą, draugystę ir t.t.
Tokį klaidingą mokymą atmetė Bažnyčia, pasakydama, kad smerktinas yra kai kurių autorių aiškinimas, kurie vaikų gimdymą ir auklėjimą paneigia kaip pirmaeilį moterystės tikslą ir vieton jo pastato antraeilius tikslus (plg. Deer. S. Congr. S. Officii iš 1944 m. balandžio 1 d.).
Tokiu būdu protinis jaunavedžių parengimas, patiekdamas jiems sveiką ir teisingą mokslą apie moterystės sutarties prigimtį, pagrindines jos savybes (vienumą ir neišardomumą) ir pirmaeilį moterystės tikslą (vaikų gimdymas ir auklėjimas), suteikia jiems moralinį tinkamumą pažinti moterystės sutartį, kurią jie ryžtasi daryti ir taip apspręsti savo ateities gyvenimą.
Protinį pažinimą lydi valios sutikimas bei laisvas nusistatymas taip įsipareigoti ir veikti, kaip protas nurodo. Todėl ir moraliniame jaunavedžių parengime svarstytinas jų valios sutikimas sudaryti tokią moterystės sutartį, kokią apsprendžia iš protinio pažinimo gautosios tiesos.