Juozas Vaišnys,S. /.
FUNNY FACE
Kažkas pasakė, kad tai yra muzikinis filmas tiems, kurie nemėgsta muzikos. Jame yra muzikos, yra šokių, yra kitokių įvairenybių, bet nedaug turinio. Jis patartinas visiems, kurie nori be rūpesčių praleisti pusantros valandos. Pagrindiniai artistai jau daug kartų ekrane matyti, todėl nereikia nė minėti, kad jų vaidyba gera. Nors Fred Astaire jau sulaukęs 56 metų amžiaus, bet vis dėlto dar šoka kaip jaunuolis. Audrey Hepburn, kurios puikia vaidyba nekartą teko publikai žavėtis, pirmą kartą vaidina muzikiniame filme. Ji moka ne tik gražiai šokti, bet neblogai ir dainuoja.
Bendrai būtų galima pasakyti, kad tai filmas, kokių Amerikoje dažnai pasitaiko: nieko ypatingo nereikia laukti, bet yra gera priemonė laikui praleisti. Tačiau mums, lietuviams, čia yra kažkas ypatingo — jame gana svarbus vaidmuo tenka mūsų mielai tautietei Rūtai Kilmonytei. Ji ekrane nuolat rodosi nuo pradžios iki galo. Ne tik lietuvis, bet kiekvienas objektyvus žiūrovas pasakys, kad ji savo vaidmenį atlieka be priekaištų. Reikia tikėtis, kad ši jaunutė lietuvaitė netrukus vaidybos mene iškils dar aukščiau.
Neseniai teko viešėti puošnioje Kilmonių rezidencijoje Los Angeles mieste. Rūta nustebino savo gražia lietuvių kalba. Tikrai jos negalėtum atskirti nuo tremtinės. Tarimas labai tikslus su lengva dzūkų tarmės įtaka. Taip gražiai lietuviškai kalbėti ji išmokusi iš savo tėvelių, bet pasiskundė, kad kartais jai trūksta kai kurių retesnių ir naujesnių lietuviškų žodžių. Sutarėme, kad šią spragą galės užpildyti, skaitydama “Laiškus Lietuviams”.
Rūta Kilmonytė buvo priversta pakeisti savo pavardę į Lee, bet gražų ir prasmingą lietuvišką vardą ji būtinai norėjo išlaikyti ir išlaikė. Linkime, kad ši lietuviška Rūta gražiai žaliuotų Hollywoodo kalvose tarp aukštų palmių ir sušvistų ekrane pirmo šviesumo žvaigžde.
THE SPIRIT OF ST. LOUIS
1927 m. per visą pasaulį nuskambėjo sensacija: Charles A. Lindbergh vienmotoriniu lėktuvu perskrido Atlantą, pakilęs Niujorke ir nusileidęs Paryžiuje! Vėliau garsusis lakūnas apie šį įvykį parašė knygą, kuria pasinaudojo
Warner Bros, ir pagamino puikų Cinemascope filmą. Galima sakyti, kad vienintelis šio filmo aktorius yra James Stewart, vaidinąs Lindberghą. Visi kiti asmenys reikalingi tik tam, kad sudarytų atitinkamą filmo foną. Žiūrovo akis beveik visą laiką yra nukreipta tik i drąsųjį lakūną ir jo lėktuvą, pavadintą “Spirit of St. Louis”, pakibusį virš Atlanto. Galėtų atrodyti, kad žiūrovams šis filmas nuobodus, bet iš tikrųjų jie sėdi salėje lyg prirakinti prie kėdžių Ir kartais net kvėpavimą sulaikę stebi kiekvieną lakūno gestą ir kiekvieną lėktuvo pasisukimą.
Veiksmas pravestas labai įdomiai su gera amerikietiško humoro doze. Filmas rekomenduotinas visiems. Lietuviams jis bus dar įdomus ir dėl to, kad primins Dariaus ir Girėno žygį į Lietuvą. Ir jų skridimas buvo labai panašus, tik pabaiga kitokia. Kai tūkstančiai prancūzų nešė Lindberghą ant rankų Paryžiaus aerodrome, kai milijoninė amerikiečių minia jį sutiko su ovacijomis ir gėlėmis Niujorke, tai tuos du Atlantą perskridusius ir prie Tėvynės slenksčio žuvusius mūsų didvyrius trys milijonai lietuvių sutiko su liūdesio ašaromis akyse.
OEDIPUS REX
Kanadoje suktas filmas, vaizduojąs garsiąją Sofoklio dramą. Dramos turinys žiaurus, tragiškas, žiauriai jis ir atvaizduotas. Kai kas šis filmas labai patinka. Tur būt, tik dėl rimto turinio. “Legion of Decency” prie įėjimo į šį filmą uždega žalias šviesas net ir vaikams. Bet jeigu vaikas, grįžęs iš teatro, naktį šoks iš miego ir pradės šaukti, tai motinai turės būti labai aiški priežastis.
Kai teatre sėdėdamas žiūri į ekraną, pagalvoji, ar nebūtų gražiau, jeigu užsimerktum. Kai girdi aktorius kalbant, suabejoji, ar nebūtų įdomiau, jeigu pats paskaitytum garsiąją graikų rašytojo Sofoklio dramą. Kai kam visokios baidyklės ar baisenybės yra įdomios, bet kai kas negali to pernešti. Filme nuo pradžios iki galo matai tik baidyklių rūbais aprengtas kaukoles, klaikiai gestikuliuojančias ir kalbančias mirties karalystėje.
BOY ON A DOLPHIN
20th Century - Fox nesigailėjo milijonų šio filmo gamybai, nes žinojo, kad jie su procentais grįš. Publikai panašūs filmai patinka, žiūrovus gal daugiausia vilioja žymi italų artistė Sophia Loren. Ji žymi ne tiek savo vaidyba, kiek gamtos dovanomis. Dėl ko šių dovanų neišnaudoti ir nepraturtinti kišenės? Filmų gamintojai tokių progų paprastai nepraleidžia. Tai gali patvirtinti ne tik Sophia Loren, bet ir jos tautietė Gina Lollobrigida, ir amerikietė Marilyn Monroe, ir anglė Jane Mansfield, ir švedė Anita Eckberg.
Filme pasitaiko viena kita scena, kurią išleidus niekas nenukentėtų, bet yra daug ir grožio. Pasakiškos graikų salos spalvotam ekrane ir visuomet įdomus jūros dugnas, kuriame nardo Sophia Loren su Alan Ladd, ieškodami garsios senovės graikų statulos, vaizduojančios berniuką ant delfino, kiekvienam patiks.
HEAVEN KNOWS, MR. ALLISON
Vieni šį filmą kelia į padanges, kaip katalikiško gyvenimo triumfą, o kiti jį vadina pasityčiojimu iš kataliku religijos. Nenorėtume sutikti nei viena nei su kita nuomone. Filmo siužetas labai jautrus ir neįprastas: švelni ir naivi vienuolė su grubiu, nereligingu jūrininku negyvenamoje saloje! Atrodo, kad tai būtų gera reklama tiems, kurie nori pasijuokti iš doros ir religijos, bet filme taip viskas gražiai sutvarkyta, kad niekur neįžeidžiama nei dora nei religija. Kai jūrininkas pajunta vienuolei meilę ir pamato, kad ji nė negalvoja apie vedybas, staiga jos paklausia: “Bet ką mes darysime, jei šis gyvenimas saloje tęsis daugelį metų?”— “Heaven knows, Mr. Allison”, ramiai atsako vienuolė.