1957 LIEPOS-RUGP. MĖN. (JULY-AUGUST) VOLUME VIII, NO. 7
ŽMOGUS yra neriboto Dievo ribotas kūrinys. Dievas, per šešias dienas sutvėręs pasaulį, septintąją ilsėjosi. Ne dėl to Jis ilsėjosi, kad būtu pavargęs, bet kad norėjo duoti žmogui pavyzdį. Žmogus yra darbui sutvertas. Jis turi dirbti visą gyvenimą. Tačiau jam, esant ribotam, nuolatinis be jokio poilsio darbas būtų, neįmanomas. Todėl ne mažesnė pareiga žmogui yra ilsėtis negu dirbti. Jei nebus poilsio, nebus nė darbo. Atostogos yra toks laikas, kada žmogus turi progos aiškiau pažinti, kas jis yra ir kam jis skirtas. Jis yra ribotas tvarinys, priklausąs nuo neriboto Dievo. Jis yra skirtas darbui. Jis turi ilsėtis, atgauti jėgas, kad jame būtų ir sveikas kūnas ir dvasia stipri. Kaip savaitinė poilsio diena— sekmadienis yra drauge ir minčių, pakėlimo prie Dievo diena, taip ir atostogos turi būti ne tuščio tinginiavimo, bet rimto žmogaus vietos ir vertės supratimo laikas. Kaip praleisi atostogas, taip praeis ir ateinantieji darbo metai. Atostogos turi žmogui kalbėti, kad jis nėra nei neribotas visagalis, nei nuolat besisukanti mašina. Jis yra Visagalio Dievo ribotas kūrinys, reikalaująs poilsio, kad galėtų šiame ribotame gyvenime toliau nueiti neribotos laimės kryptimi.