1957 RUGSĖJO MĖN. (SEPTEMBER) VOLUME VIII, NO. 8
VISĄ ŽMONIJĄ galima suskirstyti į dvi dalis: mokinius ir mokytojus. Tačiau galima sakyti, kad kiekvienas žmogus yra ir mokinys ir mokytojas, nes nuo gimimo iki mirties jis nuolat is kitų mokosi, o kiti mokosi iš jo. Kūdikis mokosi iš motinos, o motina iš kūdikio. Studentas mokosi iš profesoriaus, bet ir profesorius gali daug ko pasimokyti iš studento. Kunigas žmonėms skelbia Dievą ir Jo mokslą, bet jam pačiam Dievas tampa suprantamesnis tada, kai Jį pažįsta iš tų žmonių, kuriems Ji skelbia. Kiekvienas žmogus, nori ar nenori, savo žodžiu, savo pavyzdžiu ir savo asmenybe nuolat moko kitus. Kiekvienas žmogus, nors jis būtų ir mokyčiausias, nuolat mokosi iš kitų, nors jie būtų ir maži kūdikiai, visiški bemoksliai ar suvaikėję seneliai. Tai yra svarbus motyvas, dėl ko mes turime gerbti kiekvieną žmogų— juk jis yra mūsų mokytojas. Tai yra kiekvienam gražus priminimas, kad jis negyvena tik sau, bet kitiems— į jį visi žiūri ir iš jo mokosi; jis, ir mažiausiu žiburėliu būdamas, vis tiek šviečia kitiems ir padidina tą šviesą, kuri apšviečia visą Dievo sutvertą pasaulį.