KUN. DR. P. ALEKSA
K. Varnelis
Šiais painiaisiais ir visam pasauliui audringais laikais Katalikų Bažnyčiai jau aštuoniolikti metai sėkmingai vadovauja didelis Marijos gerbėjas Popiežius Pijus XII. Jis paskelbė Marijos Dangun Paėmimo dogmą, pravedė jos garbei Šventuosius Metus ir įvedė dvi naujas Marijos šventes: Nekalčiausios Marijos Širdies šventė (švenčiama rugpiūčio 22 d.) įvesta 1942 metais ir Marijos Visatos Karalienės šventė (švenčiama gegužės 31 d.) įvesta 1954 metais.
Marijos kultas
Mes esame įpratę garbinti asmenis, pasižymėjusius įgimtais talentais, mokslu, gyvenimo kilnumu bei pasiaukojimu tautai ar visuomenei. Švč. Mergelė savo asmenybe ir savo vaidmeniu žmonijos istorijoje viršija visus nors ir žymiausius asmenis. Šiuo atžvilgiu ji užima pirmą vietą po savo Dieviškojo Sūnaus.
Pats Visatos Kūrėjas, žmonijos atpirkimo darbų planuotojas, Švč. Mergelę išaukštino ir padarė vertą visokios garbės. "Jis pažvelgė į savo tarnaitės žemumą... Didelių dalykų padarė man Galingasis, kurio vardas yra šventas" (Luko I, 48-49). Tie didieji dalykai yra jos nekaltas prasidėjimas, dieviškoji motinystė, paėmimas į dangų ir vainikavimas visatos karaliene.
Dievas Švč. Mergelę padarė vyriausia tarpininke tarp savęs ir žmonių. Tokiu būdu ji tapo krikščionių pagalba, nusidėjėlių gynėja, išminties sostas, taikos karalienė ir t.t. Žmonijos genijai jos garbei prirašė daug mokslinių ir mistinių veikalų, sukūrė nemirtingų meno ir muzikos dalykų. Pavieniai asmenys, organizacijos, parapijos ir tautos pasirinko ją savo globėja. Pagaliau ir visa žmonija jai buvo paaukota.
Ryšiai su dangumi
Šių dienų žmonija yra reikalinga stipresnių ir realesnių ryšių su dangumi. Ji visai pamatuotai didžiuojasi mokslo, technikos ir kitų gyvenimo sričių pažanga. Deja, ji nevertina dvasinių vertybių. Tie, kurie tvarko žmonijos ir tautų gyvenimo reikalus, nedovanotinai laužo meilės, teisingumo ir dorovės dėsnius. Dėl to mūsų laikų modernioje žemėje atsirado per daug vargo, nekaltų ašarų bei kraujo, per daug dangaus keršto šaukiančių dorovinių nusikaltimų. Ateitis taip pat labai neaiški ir baisi.
Šiems su dangumi apirusiems ryšiams sustiprinti, pavienių asmenų, šeimų, valstybių ir tautų meilės bei teisingumo santykiams sutvarkyti, Šv. Tėvas, ant kurio pečių Dievo Apvaizda uždėjo šių reikalų tvarkymo naštą, visomis priemonėmis stengiasi plėsti pagarbą ir meilę Švč. Mergelei, kelti jos vaidmenį žmonijos gyvenime ir raginti, kad visi jos prašytų pasauliui taikos, ramybės ir pagalbos šių laikų painiavose.
Vykdyti Fatimos misiją
Fatimos misija yra antrasis Šv. Tėvo siekimas. Marija 1917 m. gegužės-spalių mėn. net šešis kartus pasirodė nekaltiems vaikučiams Fatimos laukuose. Savo pasirodymų metu ji aiškiai pabrėžė, kad žmonija, jei nori išvengti dar didesnių nelaimių, turi taisyti savo gyvenimą, turi stengtis permaldauti įžeistąjį Dievą, griebtis atgailos darbų, šauktis Švč. Jėzaus Širdies ir Nekalčiausios Marijos Širdies pasigailėjimo. Marija nurodė net konkrečias priemones šiam tikslui: pirmųjų mėnesio šeštadienių atsiteisimo komunijos, kasdienis rožančiaus kalbėjimas, griežtas Dievo ir Bažnyčios įsakymų laikymasis, sąžiningas savo pareigų atlikimas. Popiežius kelis kartus iškilmingomis progomis tai priminė visai žmonijai.
Marija ir Lietuva
Mūsų tėvynė didžiuojasi Marijos žemės vardu. Švč. Mergelė parodė mūsų kraštui ypatingą palankumą, atvejų atvejais apsireikšdama įvairiose vietose. Už tai atsidėkodami, lietuviai pastatė daug gražių šventovių Marijos garbei. Mūsų tauta išaugino daug nuoširdžių Marijos garbintojų. Lietuviai labai įspūdingai šventė jos garbei skirtas šventes. Rožančius buvo tradicinė kiekvieno lietuvio malda. Su rožančium rankoje ir su škaplieriais ant kaklo jis vaikščiojo po savo laukus, keliavo į bažnyčią, žengė į karstą. Su tuo pat, tik gal būt paslėptu rožančium jis pradėjo ir tęsia savo tremties dienas. Šiandien kiekvieno tremtinio lūpose ir širdyje su pasitikėjimu ir viltimi yra tariami mūsų religinio himno žodžiai: "Palengvink vergiją, pagelbėk žmonijai, išgelbėk nuo priešo baisaus".
1951 metų gegužės 13 dieną tremtyje esantieji lietuviai vyskupai, minėdami Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 25 metų sukaktį, šv. Kazimiero Kolegijos koplyčioje Romoje ypatingu aktu ir visu lietuvišku pamaldumu paaukojo Nekalč. Marijos Širdžiai po visą pasaulį išblaškytus savo tikinčiuosius, prašydami jiems Dangiškos Motinos globos ir pagalbos gyvybinėje tautos ir tėvynės kovoje.
Mėlynosios Armijos sąjūdis
Amerikoje ir kituose kraštuose mūsų tautiečių būriai, įsijungę į Mėlynosios Armijos sąjūdį, plečia ir vykdo Fatimoje Marijos pareikštus pageidavimus ir stengiasi įgyvendinti Šv. Tėvo bei mūsų episkopato Marijos Širdžiai pasiaukojimo aktus. Tai yra didelis ir gražus žygis, į kurį jungiasi visame pasaulyje išblaškyti vis didesni ir didesni lietuvių būriai.
Šį garbingą žygį reikia tęsti. Mūsų tėvynės bylai vadovaujantieji veiksniai daro visa, kas tik įmanoma, kad ji būtų laimėta. Byla yra sunki. Atrodo, kad ji bus laimėta tik tada, kai dangaus galybė ateis į pagalbą. Šią pagalbą Švč. Mergelė mums pažadėjo Fatimoje. Kremliaus valdovų jau braškąs sostas grius. Rusija, didžiausias šių dienų žmonijos nelaimių šaltinis, atsivers. Visa žmonija ir mūsų tauta susilauks šviesesnių dienų. Bet kad tos dienos greičiau išauštų, mums, be tų centų, kuriuos duodame tėvynės reikalams, tenka visu nuoširdumu vykdyti Marijos ir Šv. Tėvo pareikštus pageidavimus.