Saldžiuos savo gyvenimo sapnuos
sapnuoju jus, kurių niekad nemačiau,
ir jaučiu krykštaujančius
savo vienišame bute.

Kūdikiai su sidabrinais balseliais,
jums šie mano liesi pirštai,
taip giriami mano vienatvėje.
Jais būčiau pasiuvusi marškinėlius,
su baltais mezginiais ir ilgais kaspinais,
plevėsuojančiais vėjuje.

Tai yra sapnai...
Jūs liksite amžiname šešėlyje.
Ant jūsų nusileis laiko užmarštis,
o mano negimusieji kūdikiai!

Mona Pacoli