P. DAUGINTIS, S.J.

     Po įvairių ieškojimų ir studijų įsitikinus, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, taip pat tą įsitikinimą ir tikėjimą sustiprinus Dievo malone, reikia stengtis asmeniškai su Kristumi bendrauti. To bendravimo daugumui žmonių labai trūksta. Štai ką pasakė kartą vienas jaunas prekybininkas: "Apie Jėzų aš daug girdėjau tikėjimo pamokose, pamoksluose, susirinkimuose bei konferencijose. Žinau Dievo ir Bažnyčios įsakymus ir stengiuosi jų laikytis. Tačiau mišios man nieko nereiškia. Tikėjimo dogmos, sakramentai, Bažnyčia man yra bereikšmiai dalykai. Aš nuo jų nutolau. Tiek reikia rūpintis pragyvenimu, bizniu, vaikų auginimu, namų tvarkymu... O vis dėlto labai norėčiau karštai melstis ir jausti Kristaus meilę!”

     Turbūt ne vienas taip galvoja, ne vienas jaučiasi esąs tokioje padėtyje. Tad ką daryti?

     Štai, pavyzdžiui, studentas Petras simpatizuoja Julytei ir ja gėrisi. Vis kiekvieną pavakarę stengiasi ją pamatyti, išeinančią iš kolegijos. Net laiškų jai yra parašęs, bet vis dėl kažkokios baimės neišsiuntęs... Jis nepažįsta Julytės asmeniškai, o tik iš matymo. Jis apie ją svajoja, ją idealizuoja. Jis galėtų su ja susipažinti, susidraugauti, tačiau tuo atveju gal tikrai jis ją įsimylėtų, o ji įsimylėtų jį. Iš to įsimylėjimo išeitų įsipareigojimas ją vesti ir kartu su ja visą gyvenimą gyventi. Jis supranta, kad tai būtų jam didelė laimė ir džiaugsmas. Bet ar Petras pasiryš ją tikrai įsimylėti ir vesti?

     Panašiai yra ir kalbant apie tikinčiųjų bendravimą su Kristumi. Norint pasiekti tą laimingą su juo bendravimą, reikia ryžtis jį "įsimylėti”, su juo visą gyvenimą gyventi. Logiškai svarstant, tas vyksmas apima kelis tarpsnius, bet labai dažnai jie susilieja vienas su kitu.

1. PAŽINTI KRISTŲ — TAI “IŠSIVERSTI” EVANGELIJĄ Į SAU SUPRANTAMĄ KALBĄ

     Studentas Petras universiteto salėje atidžiai klauso, ką profesorius aiškina, ir viską užsirašo. Jo draugas Jonas užsirašo daug mažiau, bet stengiasi ne tik kartoti tai, ką profesorius sako, bet užsirašyti savais žodžiais, sakinius ir mintis pasibraukdamas įvairiomis spalvomis, mėgindamas viską gerai suprasti. Be abejo, kad Jonas iš profesoriaus paskaitos daugiau turėjo naudos, geriau jo mintis suprato.

     Panašiai mes turime studijuoti ir Evangeliją, norėdami geriau suprasti Kristaus mokslą. Mes turime stengtis tartum "išsiversti” Evangelijos žodžius į sau suprantamesnę kalbą, pritaikyti prie savo gyvenimo, prie dabartinių laikų. Skaitant įvairius Kristaus mokslo ir veiklos aprašymus, reikia atkreipti dėmesį į daugelį dalykų, pvz.: suprasti, kokiems klausytojams Jėzus kalbėjo; ką jis norėjo tais žodžiais pasakyti; kaip klausytojai tai suprato, kaip reagavo; ką tie žodžiai sako mums, šiais laikais gyvenantiems; kas ypač man tinka, ko aš galiu pasimokyti, gal gerumo, gailestingumo, dieviškos išminties, pasitikėjimo ir pan.

     Skaitant Šv. Raštą, labai naudinga svarbesnes mintis pasibraukti, atskirus žodžius pasižymėti, gal atskirame sąsiuvinyje santraukėlę pasirašyti, parašyti, kokias mintis man sukėlė, kokius pasiryžimus nutariau padaryti ir pan. Labai naudinga Šv. Raštą skaityti drauge su kitais, paskui išgirsti kitų mintis, pastabas, su jais padiskutuoti, pasidalinti mintimis.

     Aišku, galima pasinaudoti ir kitų paruošta medžiaga: knygomis, žurnalais, skaidrėmis, filmais, juostelėmis. Būtina turėti knygų, kur aiškinamas ir interpretuojamas Šv. Raštas.

2. PAŽINTI KRISTŲ — TAI BENDRAUTI SU JUO

     Tai čia būtų antrasis asmeniško su Kristumi bendravimo tarpsnis. Galime vėl prisiminti tą studentą Petrą, kuris nesiryžo susipažinti su Julija. Bet sakykime, kad pagaliau jis nusprendžia su ja susipažinti. Jis pradeda su ja bendrauti, ją lankyti, drauge pasivaikščioti, nueiti į kiną, į šokius, į kitus įvairius renginius bei pasilinksminimus. Taip tarp jų užsimezga nuoširdi draugystė. Panašiai turėtume ryžtis pradėti bendrauti ir su Kristumi. Paprasčiausias su juo bendravimo būdas yra pasikalbėjimas — malda. Vartokime visus keturis pagrindinius maldos būdus: garbinimo, padėkos, atsiprašymo ir prašymo. Geriausia, kai tos maldos atliekamos savais žodžiais, nuoširdžiu pasikalbėjimu su Kristumi, kaip su savo geriausiu draugu.

     Pavyzdžiui, paskaičius Evangelijoje (Jn 2,1-11) apie vestuves Kanoje, kai Jėzus vandenį pavertė vynu, galime stebėtis jo dideliu žmoniškumu, kad jis atjautė vestuvininkų rūpestį, pritrūkus vyno, ir tuoj jiems padėjo. Galima pagalvoti, ką mes kada nors panašaus esame iš jo malonės patyrę.

     Skaitydami, kaip Jėzus pagydė svetimšalės moters dukterį (Mk 7,25-30), stebimės jo gerumu, savo pavyzdžiu skatinančiu ir mus nebijoti peržengti tautinių, rasinių ir net religinių užtvarų, kai reikia padėti artimui. Čia vėl gera proga pažvelgti į savo gyvenimą, į savo elgesį, ar jis derinasi su šiuo Kristaus elgesiu.

     Kai skaitome apie stebuklingą duonos padauginimą arba apie Eucharistijos įsteigimą, dėkokime jam, kad mums netrūksta kasdieninės duonos, kad jis nori visuomet pasilikti su mumis, kad jis pats save mums duoda. Eucharistija, toji "duona iš dangaus”, mus palaiko ir stiprina dieviškąjį gyvenimą mumyse. Komunijos priėmimas yra susijungimas, susivienijimas su mus mylinčiu Kristumi.

     Labai naudinga Šv. Raštą skaityti drauge su kitais, ypač rekolekcijų ar susikaupimo dienomis. Taip pat dalyvauti gerai paruoštose mišiose, kur galima ne tik klausytis skaitymų, bet apie juos pamąstyti, pasikalbėti, pasidalinti mintimis su kitais. Kai mes garbiname Dievą drauge su kitais, geriau galime pajusti ir Dievo, ir vienas kito meilę.

3. PAŽINTI KRISTŲ — TAI BENDRADARBIAUTI SU JUO

     Labai jaudinantis yra pasakojimas Evangelijoje apie sugautą svetimaujant moterį. Fariziejai ir kiti žydai ruošėsi ją užmušti akmenimis, tačiau Jėzus ją išgelbsti nuo mirties. Paskui jai pasako: "Eik ir daugiau nebenusidėk” (Jn8,n).

     Skaitydami Evangelijoje šį aprašymą, jaučiame, kad ir mes esame tokie nusidėjėliai, tik Jėzaus Kristaus esame išgelbėti iš užsipelnytos mirties bausmės, kad galėtume toliau gyventi ir džiaugtis. Taip pat pajuntame, kokia didele Jėzaus auka mes esame išgelbėti. Jis mirė, kad mes gyventume. Tai prisiminus, be abejo, mums turi kilti noras jam atsidėkoti; už tokią didelę jo meilę atsilyginti taip pat meile. Šį norą reikia paversti įsipareigojimu bendradarbiauti su Kristumi, kad visi žmonės pamiltų Dievą, jo klausytų, jam tarnautų ir užsipelnytų išganymą.

     Nėra reikalo čia plačiau nurodinėti, kaip kiekvienas tikintysis galėtų ir turėtų bendradarbiauti su Kristumi, nurodysime tik kelias sritis. Pirmiausia, panašiai kaip Bernardas de Hoyos, S.J., reikėtų sudaryti su Kristumi "meilės sutartį”: stengtis rūpintis tik jo reikalais, o jis pasirūpins mano reikalais. Stengtis gerai atlikti savo pareigas šeimoje, savo profesijoje, visuomenėje.

     Nepriklausomos Lietuvos laikais gražiai klestėjo Vyrų apaštalavimas (Maldos apaštalavimo šaka). Jų vėliavoje buvo Kristus Karalius, apsivilkęs kunigiškais drabužiais. Jie savo himnu buvo pasirinkę giesmę: "O Kristau, pasaulio Valdove!” Jie kasdien Kristui paaukodavo visus savo dienos darbus, maldas, kentėjimus tomis pačiomis intencijomis, kuriomis ir Kristus kasdien aukojasi mišių metu. Ypač jie prašydavo, kad ateitų Kristaus karalystė į jų šeimas ir į visą Lietuvą.

     Toks visų savo darbų paaukojimas Kristui labai įprasmina visą dieną ir visą žmogaus gyvenimą. Galima dažnai per dieną tai prisiminti, tą aukojimą atnaujinti kad ir tokiais paprastais žodžiais: "Tai darau iš meilės Tau, Kristau!”

Kita su Kristumi bendradarbiavimo sritis — tai geras pavyzdys kitiems. Savo pavyzdžiu reikia stengtis ir kitus patraukti prie bendradarbiavimo su Kristumi. Tai pasieksime, jei būsime su visais nuoširdūs, stengsimės jiems padėti, visur pavyzdingai elgsimės, savo darbu patvirtinsime tai, ką skelbiame žodžiais.

     Kita bendradarbiavimo su Kristumi sritis — tai prisidėjimas prie tiesioginio pasauliečių apaštalavimo: padėti tvarkyti ir organizuoti parapijų veiklą, pamaldas, mokyti vaikus katekizmo, evangelizuoti suaugusius, šelpti vargšus, lankyti ligonius ir t.t.

     Tai bendradarbiavimo dvasiai palaikyti naudinga kasdien bent 15 minučių paskaityti Šv. Raštą ar kitas religinio turinio knygas, ir, be abejo, pasimelsti. Tokiu būdu mūsų kasdieniniai užsiėmimai nebus tokie banalūs, mes juos įprasminsime ir sukilninsime.