Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1985m. 1 Sausis


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1985 / SAUSIS - JANUARY / VOLUME XXXVI, NO. 1

TRISDEŠIMT PENKERI METAI

1

 Redakcija

KAS CIESORIAUS — CIESORIUI, KAS DIEVO — DIEVUI

3

 Chiara Lubich

EILĖRAŠČIAI

5

 Gilbert Keith Chesterton

LIETUVIŠKI ŠVENČIŲ PAPROČIAI

6

 Danutė Bindokienė

KODĖL TIKĖTI?

8

 P. Daugintis

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

12

 Vytautas Bagdanavičius

KO VYRAS LAUKIA IŠ MOTERŲ, MOTERYS - IŠ VYRŲ

16

 Vyras, moteris

VĖŽYS, ŠIRDIS, MEILĖ. . . (VII)

23

 Vytautas Kasniūnas

Į KĄ KREIPTI DĖMESĮ, RENKANTIS
PROFESIJĄ AR PAŠAUKIMĄ

26

 Gailė Radvenytė,
Dalia Venckutė

MERGAITĖMS NEAPSIMOKA SIEKTI PROFESIJŲ?

27

 Lina Didžbalytė

TĖVYNĖJE

27

 Gediminas Vakaris

KALBA

32

 Juozas Vaišnys, S.J.

ATGARSIAI

34

 Skaitytojai

ŠYPSULIAI

35

“ Švyturys”

TRUMPAI IŠ VISUR

36

 J. Pr

ATSIŲSTA PAMINĖTI

36

 Red.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

37

 Red.

EKSKURSIJA Į PIETŲ AMERIKĄ

37

 Red.

Šio numerio iliustracijos — Ramintos Jelionytėsnuotraukos. Viršelio piešinys — Giedrės Čepaitytės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

TRISDEŠIMT PENKERI METAI

REDAKCIJA

     1950 metų pradžioje pasirodė pirmasis "Laiškų lietuviams” numeris, tad šiais metais jau švenčiame trisdešimt penkerių metų sukaktį. Nuo pat pirmojo numerio iki šiol šį žurnalą redaguoja Juozas Vaišnys, S.J. (su šešerių metų pertrauka). Kai 1963 metų pabaigoje jis išvyko porai metų į Montrealį, redaktoriaus pareigas perėmė kun. Kęstutis Trimakas, tačiau J. Vaišnys beveik visą laiką buvo redakciniame kolektyve. 1969 m. pabaigoje K. Trimakui pasitraukus iš redaktoriaus pareigų, redaktoriavimą vėl perėmė J. Vaišnys.

     Administratoriaus pareigas nuo pat pradžios ėjo brolis Petras Kleinotas,

     S.J. 1970-1971 m. jam pagelbėjo Dana Kurauskienė, o 1972-1975 m. — Aleksandra Likanderienė, kuri nuo 1976 metų viena perėmė žurnalo administravimą. Žurnalą spausdina Nekaltai Pradėtosios Marijos seserys Putname. Jos labai kruopščiai ir nuoširdžiai atlieka spausdinimo darbą.

     Redaktoriui talkininkavo ar talkininkauja savo rašiniais šie tėvai jėzuitai: Bruno Markaitis, Anicetas Tamošaitis, Jonas Kidykas, Petras Daugintis, Juozas Venckus (jau miręs), Antanas Saulaitis, Gediminas Kijauskas, Algimantas Kezys, Jonas Borevičius, Jonas Kubilius, Petras Rabikauskas, Antanas Liuima, Vaclovas Gutauskas, Juozas Beleckas, Kazimieras Pečkys (jau miręs), Bronius Krištanavičius (jau miręs), Juozas Bružikas (jau miręs). T. Bružiko Vokietijoje leisti "Misijonieriaus laiškai” kaip tik davė mintį leisti "Laiškus lietuviams”.

Ramintos Jelionytės nuotrauka.

Skaityti daugiau:

KAS CIESORIAUS — CIESORIUI, KAS DIEVO — DIEVUI

CHIARA LUBICH

     "Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo — Dievui” (Mt 22,21).

     Šis sakinys savo paprastumu gali padėti visiems žmonėms, nežiūrint rasės ar tautybės skirtumų, geriau suprasti Jėzaus mintį, pažiūrėjus, kokiose aplinkybėse būdamas, jis tai pasakė.

     To meto žydai privalėjo mokėti mokesčius romėnams. Tuo jie buvo verčiami paklusti svetimai galybei ir dar pagoniškai. Jiems tai buvo pažeminimas ir nedovanotinas skandalas, nes jie pripažino tik Jahvės viešpatavimą. Jėzaus populiarumas fariziejams kėlė baimę, ir tai paskatino juos spęsti jam pinkles. Užtat jie siuntė savo mokinių kartu su Erodo šalininkais jį paklausti: "Valia mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?” Tai buvo tikrai klastingas klausimas. Mat Erodo šalininkai savo galvojimu buvo už romėnus, o fariziejai gynė nepriklausomumą. Jeigu Jėzus atsakytų "taip”, tai fariziejai apkaltintų jį esant romėnų šalininku, tautos išdaviku, o antiromėniškai nusiteikusi gyventojų dalis pasipiktintų. Bet jei jis atsakytų "ne”, tada Erodo šalininkai apkaltintų jį Romos priešu, atskalūnu, ekstremistu.

     Bet Jėzus tik paprašė juos parodyti pinigą ir paklausė, kieno ten paveikslas ir įrašas? Jie atsakė, kad ciesoriaus. Tuomet Jėzus tarė: "Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo — Dievui”.

     Jėzus čia norėjo pasakyti ir tai, kad, jei jie naudoja romėnų pinigus, norom ar nenorom pripažįsta ir ciesoriaus autoritetą, todėl ir reikalaujamus mokesčius privalo mokėti.

Skaityti daugiau:

Eilėraščiai

Gilbert Keith Chesterton

HIMNAS

O, Dieve žemės ir altorių,
    Išgirsk, ko prašom, melsdami,
Kai nebeprakalba valdovai
    Ir sklinda žmonės mirdami.
Ant mūsų aukso sienos griūna
    Ir pykčio kardas skiria mus.
Nors ir paliksi mums perkūną,
    Tik nepalik puikybės mūs.

Nuo teroro darbų žiauriųjų,
    Nuo melo plunksnos ir burnos,
Ir nuo visų kalbų švelniųjų,
    Kurios tiktai žiauruolį guos,
Nuo niekinimo, pardavimo
    Ir kalavijo, ir garbės,
Nuo snaudulio, nuo pasmerkimo
    Mums, Dieve, gelbėtis padėk.

Valdovą, kunigą, prastuolį
    Tejungia meilė, jos ryšiai,
Tepasijunta jie kaip broliai,
    Išlikt duok, smogdamas skaudžiai.
Ir rūsčio, ir malonės metą
    Tikėjimo ugnim nutviesk,
Vaduok, prikelki gyvą tautą,
Kaip kalaviją ją ištiesk!

Skaityti daugiau:

LIETUVIŠKI ŠVENČIŲ PAPROČIAI

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Kiekviena didžioji metų šventė susieta su įvairiomis tradicijomis ir papročiais. Galima tvirtinti, kad švenčių papročiuose tiek įvairumų, kiek pasaulyje tautų, jas švenčiančių. Net krikščioniškąsias šventes, pasauliniu mastu švenčiamas, įvairiuose kraštuose žmonės kitaip švenčia.

     Gyvenant Šiaurės Amerikos žemyne, mums daugiausia įtakos daro vietiniai papročiai ir tradicijos. Tuos papročius galėtume suskirstyti į tris pagrindines dalis: senuosius, atėjusius per kartas iš neatmenamų laikų, dažnai siekiančius pagoniškuosius amžius; krikščioniškuosius ir tuos, kuriuos sukuria aplinka beveik dirbtiniu būdu, dažnai net ekonominiais pagrindais (pvz., dovanų pardavimas, sveikinimų atvirukai, papuošimai ir t.t.).

     Svetimų šventinių tradicijų ir papročių supami ir juos pasisavindami, nejučiomis užmirštame, kad lietuvių tauta turtinga savais papročiais, tradicijomis, apeigomis. Mūsų tautosaka ir pasaulėjauta turi apsčiai medžiagos apie įvairias kalendorines šventes. Tačiau dėl vienokios ar kitokios priežasties ne visiems ta tautosakinė medžiaga prieinama. O susipažinti su šventinių papročių ir tradicijų lobiais yra ne tik įdomu ir naudinga, bet ir reikalinga, nes jie padeda pažinti mūsų tautos charakterį, o tuo pačiu pažinti ir save.

Skaityti daugiau:

KODĖL TIKĖTI?

P. DAUGINTIS, S.J.

     "Kodėl tikėti į Jėzų Kristų?” — klausia netikintis žmogus, ieškąs tiesos ir gėrio, matydamas aplink save tiek krikščionių. Šis klausimas iškyla ir tikinčiajam, kai savo aplinkoje girdi daug abejonių ir priekaištų; taip pat kai jis siekia stipriau tikėti ar aiškiomis mintimis padėti klaidžiojančiam ir besiblaškančiam netikinčiajam. Tad šiame straipsnyje rašysime apie esmeniško tikėjimo į Jėzų Kristų motyvus bei sunkumus. Apie tai kalbėsime, pasinaudodami tikinčių ir netikinčių jaunuolių pasikalbėjimu.

PRIEKAIŠTAI IR LIUDIJIMAI

     AUDRIUS. Jūs, tikintieji krikščionys, priimate kadaise Nazarete gyvenusį žmogų Jėzų kaip Dievo Sūnų. Jūs, krikščionys, sakote, kad tikėti yra didelis dalykas. Bet mums, netikintiems, tas jūsų tikėjimas visai neaiškus ir nepriimtinas.

     PETRAS. Mums jis visiškai priimtinas. Kad Jėzus yra Kristus ir Dievo Sūnus, tikėjo drauge su juo gyvenę apaštalai, girdėję jo žodžius ir matę jo stebuklus. Taip pat tikėjo ir kiti Jėzaus sekėjai bei mokiniai. Jėzų Kristų tikėjo ištisos žmonių kartos ir mūsų tėvai bei proseniai.

     SALĖ. Toks mūsų senelių ir neapsišvietusių žmonių tikėjimas — tai gal dar vienas prietaras, kaip daugelis kitų. Tai yra magiški papročiai ir religinis mitas. Mes, jaunoji išmokyta karta, atsisakome tai daryti ir aklai priimti praėjusių kartų krikščionišką tradiciją.

Skaityti daugiau:

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

 (Sekant Šv. Jono Evangelijos įvadu)

AUTORIAUS PASITEISINIMAS

     Šie svarstymai buvo surašyti, neturint tikslo, kad jie būtų skiriami kitiems. Tai buvo paties autoriaus mąstymai, geriau sakant, klausimai ir atsakymai, kurie buvo reikalingi jam pačiam. Net ir tada, kai šie mąstymai buvo perrašyti, autorius nesistengė jų kam nors kitam taikyti.

     Kai nuo jų parašymo ir perrašymo praėjo daugiau kaip dešimt metų ir kai autorius juos peržiūrėjo, jam atrodė, kad čia esama kai kurių vertybių, kuriomis galėtų pasinaudoti įvairūs religiniais klausimais daugiau besidomį žmonės. Nepaisant to, kad kai kurie svarstymai gali atrodyti ne visiems įdomūs ar per daug asmeniški.

     Šv. Jono Evangelijos įvado sakiniai, vienas po kito, sudarė autoriui progą svarstyti jam rūpimus klausimus. Ne būtinai, kad tie sakiniai būtų kėlę tokius klausimus pačiam apaštalui Jonui. Bet jie krikščioniškoje raštijoje yra laikomi persotintais ne tik S. Testamento dvasios, bet ir pilnais klasikinės graikiškos galvosenos. Galbūt dėl to jie sudarė progą šių svarstymų autoriui padaryti kai kurias iškylas į mūsų laikų klausimus ar juos sugretinti su kai kurių moderniųjų filosofų ieškojimais.

1. ŽODIS — KELIAS Į DIEVĄ

     "Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas”.

     Iš šio pasakymo aiškėja, kad Žodis ir Dievas yra tas pat. Aiškiai pasakyta: Žodis buvo Dievas. Taigi į Žodį galime žiūrėti, kaip į tikrinį Dievo vardą. Ką reiškia, kad Dievą galima vadinti Žodžiu? Tai reiškia, kad Dievas visa savo esme yra kalbantis. Dievo šnekumas yra jo esmė. Dėl to Dievo mes negalime pilnai aptarti "Paslapties” vardu. Jeigu Dievas yra mums paslaptingas, tai nėra iš jo esmės, bet dėl kokių kitų, greičiausiai mūsiškų, aplinkybių.

Skaityti daugiau:

Ko vyrai laukia iš moterų, o moterys — iš vyrų

     Bręstantys jaunuoliai, svajodami apie savo busimąjį šeimos gyvenimą, nudažo jį šviesiausiomis spalvomis. Nekantriai laukia tos dienos, kada galės sukurti šeimą, kada pasieks tą išsvajotą laimę. Bet kai pagaliau jie šeimą sukuria, kai jų svajonės išsipildo, kai vienus kitus metus drauge pagyvena, dažnai pradeda galvoti visai kitaip. Romantika greitai praeina, lieka tik kasdienybė. Taip karštai liepsnojusi meilė užgęsta, nesuteikusi laimės nei vienam, nei kitam. Taigi. Dažnai taip būna, bet ne visuomet. Meilė neužgęsta tokiose šeimose, kurios į ją žiūri ne kaip į asmeninį malonumą, bet kaip į rimtą pareigą ir pasiaukojimą. Tokių šeimų, deja, nedaug pasitaiko. Dažnos mūsų laikų skyrybos ir nelaimingos šeimos turėtų priversti tiek vyrus, tiek moteris trupučiuką susimąstyti ir paieškoti priežasčių.

     Leiskime apie tai pasisakyti vyrui ir moteriai, kurie apie šeimos problemas jau rimtai pagalvojo, pasvarstė ir dabar savo mintimis nori pasidalinti su kitais. Pirmiausia pakalbės vyras ir pasisakys, ko jis laukia iš moters, o paskui moteris pareikš savo pageidavimus vyrui.

     Gal ne visi skaitytojai su visomis čia pateiktomis mintimis sutiks, gal norės ką nors pridėti? Labai laukiame ir dėkojame.

Redakcija

KO VYRAI LAUKIA IŠ MOTERŲ

     1. Būk taupi, bet per daug neprisirišk prie pinigo. Tikrai nesugyvensi su savo vyru, jei per daug leisi pinigus, pirkdamasi nereikalingus papuošalus, lengvapėdiškai vaikydamasi madas, nekreipdama jokio dėmesio į protingus vyro pageidavimus taupiau gyventi. Bet nebūsi laiminga nė tada, jei pinigą labiau mylėsi už savo vyrą. Yra moterų, kurios nenori turėti net vaikų, kad nebūtų šeimoje "nereikalingų” išlaidų. Jos nesudaro šeimoje vyrui jaukios atmosferos, šykštisi išleisti vieną kitą centą tokiems dalykams, kurie joms atrodo nebūtinai reikalingi. Jos pačios, prieš vyro norą, eina dirbti, kad tik daugiau turto susikrautų. Tokia žmona gal kartą pasijus turinti didelę sumą pinigų, bet praradusi savo vyro meilę, o gal ir jį patį,.. Žmonių palinkimai ir nusistatymai šioje srityje yra nevienodi, bet reikia vienas kitam nusileisti ir geruoju susitarti.

Skaityti daugiau:

Vėžys, širdis, meilė, gydytojas, ligoninė, antroji vienatvė ir. . . mirtis (VII)

Vytautas Kasniūnas

     Praėjusiame "Laiškų lietuviams” numeryje rašėme apie Godos Neringos ir Daliaus meilę. Abudu ilgai draugavo, iki Dalius, užmiršęs jam dainuotos dainos žodžius "dar ne tavo valia”, pasidavė vyriškiems įgeidžiams. Goda Neringa, pasijutusi labai įžeista, atstūmė Dalių. Šj išsiskyrimą ji labai išgyveno. Dalius švilpaudamas nuėjo pasiieškoti kitų. ..

*

     Goda Neringa, apsivylusi meile, baigusi pirmines studijas, mokslą tęsė toliau, siekdama magistro laipsnio. Ji pasirinko kitą universitetą, toliau nuo visų artimųjų, kad greičiau išnyktų praėjusių dienų prisiminimai. Buvusi miela ir mylima Alma Mater, kur moksle ir jaunystėje siekė žvaigždžių aukštybių, dabar jai buvo vaiduokliška. Niūrūs atrodė mokslo rūmai, studijų kambariai, murmekliais tapo visa gyvoji aplinka, profesoriai ir draugai studentai. Ji vaikštinėjo, galvą nuleidusi, slampinėjo lyg šešėlis. Kitų šypsniuose matė lūpų kartėlius, žvilgsniuose jautė pajuoką. Ir tas neūžauga kuprelis, studenčių bendrabučio sargas, visų kolegių mylimas dėl "sielos taurumo”, jai dabar rodėsi piktas miškų nykštukas, su įsmeigtomis į ją akimis, rodantis smailų pirštą. Baigusi universitetą, ji nedalyvavo nė diplomų įteikimo iškilmėse.

     Išliejusi visus sielvartus ir išgyvenimus tėvams, ji pasirinko universitetą vakarų valstijoje, kalnuotame krašte, nes labai mėgo slidinėjimo sportą. Jos kambarys skendo išrikiuotais trofėjais, o kampe ilsėjosi ilga lazda su turėklais — išnarintos kojos liudininkė.

Skaityti daugiau:

Į ką kreipti dėmesį, renkantis profesiją ar pašaukimą?

 (Tokia tema buvo pasiūlyta jaunimui praėjusių metų "Laiškų lietuviams” konkurse. Čia dedame dviejų šešiolikmečių iš Los Angeles lituanistinės mokyklos pasisakymus. Red.).

     Visi kada nors turime išsirinkti profesiją ar pašaukimą. Yra įvairių profesijų ir pašaukimų. Vieni pasirenka būti daktarais, kiti inžinieriais, o dar kiti jaučia pašaukimą į kunigystę. Bet į ką reikėtų kreipti dėmesį, renkantis profesiją ar pašaukimą?

     Pirmiausia reikia pasižiūrėti į savo talentus. Gal moki gražiai dainuoti? Gal visi giria tavo piešinius? Ar esi patenkintas savo rašymu? Gal moki dirbti ir sugyventi su vaikais? Gal sugebi žmones įtikinti? Visi turi kokių nors talentų, tik juos reikia atrasti, išvystyti ir pasinaudoti, renkantis profesiją.

     Reikia rinktis tokią profesiją, kuri suteiktų malonumo ir pasitenkinimo. Jei nori būti mokytojas, turi mėgti vaikus ir norėti jiems padėti. Jei tau patinka užsiiminėti visokiais chemikalais — būk chemikas. Jei tave patenkina rašymas, pasirink tokią profesiją, kur reikia rašyti. Jei tau patinka keliauti, būk lėktuvo pilotas arba palydovė (stewardess). Prieš renkantis profesiją ar pašaukimą, reikia gerai pagalvoti, kas tau patinka, kas traukia. Pagalvok, kaip viena ar kita profesija tau padės prisidėti prie visuomenės padėties pagerinimo. Kiek galėsi būti žmonijai naudingas, dirbdamas vieną ar kitą darbą.

     Renkantis profesiją, reikia pagalvoti ir apie materialinius dalykus — apie pinigus. Ar savo pasirinktoje profesijoje galėsi pats išsilaikyti ir išlaikyti savo šeimą? Jei ne, tai verčiau tą mėgstamą sritį pasilaikyk savo antraeiliu užsiėmimu (hobby), o pasirink kitą profesiją, kuri duos daugiau materialinės naudos.

Skaityti daugiau:

Mergaitėms neapsimoka siekti profesijų?

Lina Didžbalytė

     Ar mergaitėms neapsimoka siekti profesijų, nes jų vieta vis tiek bus šeimoje? Gerai pagalvojus, aš manau, kad mergaitėms mokytis ir profesijų siekti yra labai svarbu.

     Jeigu nesi kvailas ir turi kiek nors proto, tai pats žinai, kad mokytis yra labai svarbu. Yra lietuviškas pasakymas: "Kas skaito, rašo — duonos neprašo”. Jeigu tik galimybės ir aplinkybės leidžia, tai visiems reikia mokslo siekti.

     Studijavęs ir baigęs universitetą, žmogus dažniausiai randa darbą. O geras darbas yra reikalingas visiems: ir moterims, ir vyrams. Dažnai išsimokslinęs žmogus daugiau pinigų gali uždirbti.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO AKADEMIJA

     Pernai spalio 15 d. sukako 60 metų, kai buvo įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Ji įsikūrė 1924 m. Noreikiškėse, pertvarkius Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Pirmuosius metus pradėjo su agronomijos ir miškininkystės skyriais, kurie buvo atkelti iš Kauno universiteto Matematikos ir gamtos fakulteto. 1930-1948 m. dar veikė namų ūkio skyrius. Studijuoti akademijoje kasmet buvo priimama nuo 36 iki 82 studentų. Iki 1941 m. akademiją baigė 500 žmonių. 1943 m. vokiečiai akademiją uždarė, o 1944 m. ją susprogdino. 1944 m. pabaigoje akademija vėl buvo atidaryta su agronomijos ir namų ūkio fakultetais. Šiemet akademijoje studijuoja 7619 studentų. Agronomijos fakultete priimta 125, ekonomikos — 175, mechanizacijos — 250, miškų ūkio — 50, elektrifikacijos — 100, hidromelioracijos — 150 studentų. ("Jaunimo gretos”)

VILNIAUS VALSTYBINIS V. KAPSUKO UNIVERSITETAS

     "Laikas ir įvykiai” žurnale rašoma apie universiteto atliekamą didelį darbą, ruošiant visuomenininkus. Rašoma, kad visuomeninių profesijų fakultete, kuriam šiemet sukako dešimtmetis, studentai įsigyja įvairias visuomenininko profesijas. Pirmaisiais fakulteto gyvenimo metais veikė sporto, meno, oratorinio meno, turizmo ir kraštotyros skyriai, kuriuose buvo 393 studentai. Vėliau buvo įsteigti gamtos apsaugos, foto korespondentų, universiteto istorijos, vertėjų -konsultantų, komjaunimo organizatorių, buities kultūros bei ateistinės propagandos skyriai. Šiemet visuomeninių profesijų fakultete yra 11 skyrių, kuriuose 1200 studentų. Per dešimtmetį išleista 2752 absolventai. Absolventams, greta universiteto baigimo diplomo, buvo įteiktas pažymėjimas apie įsigytą visuomeninę profesiją. Prie fakulteto veikia 6 klubai: "Akiratis”, "Juventus”, "Kultūra”, "Terra pura”, "Turizmas”, "Romuva”.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.]. Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KALBOS TAISYMAI

     l y g y j e — nevartotina būdui, kokybei reikšti: Paskaita buvo labai aukštame lygyje ( = aukšto lygio). Mokiniams reikia dėstyti jų lygyje ( = derintis prie jų pajėgumo).

     l y g s v a r apusiausvyra: Einant tuo siauru liepteliu, buvo labai sunku išlaikyti lygsvarą ( =pusiausvyrą'). Jis neišlaikė lygsvaros (=pusiausvyros) ir pargriuvo. Po tėvo mirties jis ilgai neatgavo dvasinės lygsvaros (_ =pusiausvyros).

     l y g    t a i — nevart, vertinys: Man atrodo, kad tave lyg tai ( =lyg ir) būčiau kur nors sutikęs.

     l i n k — geriau vartoti polinksniu: Jie nuėjo link miško ( = miško link).

     k a s   l i n k  nevart. vertinys, jį galima pakeisti kilmininku arba prielinksniu dėl su kilmininku: Kas link ( =Dėl) jo sugebėjimų tai neturiu jokių abejonių. Kas link pinigų ( = 0 pinigų) tai jis turi pakankamai.

     l i t e r a t ū r i n i a i  priev. — l i t e r at ū r i š k a i: Tas jo veikalas literatūriškai buvo labai stiprus.

     l i ū d y m a s ,   l i ū d i n i n k a s ,  l i ū d yt iliudijimas, liudininkas, liudyti.

     m a d o j e nevart. vertinys — mada, madinga: Dabar jau visai ne madoje ( = ne mada, ne madinga) trumpi sijonai.

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

ŽMOGAUS IR ARTIMO MEILĖS ŠVENTĖ?

     Daugelis žmonių pastebi, kad mūsų civilizacija pakrypo žmogaus destruktyvine linkme. Kai per du tūkstančius metų liko neįgyvendintas artimo meilės įsakymas, kurį taip aiškiai pabrėžė Kristus, tai neišvengiamai artinasi nukrikščionėjimo era: neapykanta, žmogaus suniekinimas, nusivylimas idealais ir dvasinėmis vertybėmis. Destruktyvi neapykantos aistra giliai įsitvirtino žmogaus prigimtyje, ir ją sutramdyti kaskart darosi sunkiau, nes religinis jausmas silpnėja, o moralė, pamėgusi hedonizmą ir utilitarizmą, tapo spekuliacija.

     Jau XVII amžiuje žymus anglų filosofas Tomas Hobbes yra pastebėjęs, kad žmogus savo prigimtimi yra egoistas, sukūręs savanaudišką interesų sistemą. Žinomas jo posakis — “Homo homini lupus” (žmogus žmogui — vilkas). Ta egoistine interesų sistema žmogus gyvena nuo savo kultūrinio lopšio laikų iki šiai dienai, visai negalvodamas tos sistemos keisti. Sistema, pripažinta natūraline, atitinkanti žmogaus nuodėmingą prigimtį, galėjo būti pakenčiama tol, kol žmogus savo civilizacija nebuvo pralenkęs gamtos. Bet dabar, kai žmogus savo civilizacija gamtą pavergė, pasaulis neišvengiamai atsidūrė krizėje.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

     Vengrijoje važiavo traukinys. Viename vagone sėdėjo senutė, jaunas rusų kareivis, graži, jauna vengrė ir jaunas vengras. Staiga traukinys įvažiavo į tunelį, ir vagone pasidarė visiškai tamsu. Tamsoje pasigirdo garsus pabučiavimas ir pliaukštelėjimas, lyg kas būtų antausį kam skėlęs. Netrukus traukinys išnėrė iš tunelio.

     Senutė pagalvojo: “Vis dėlto kokia dora ta mergaitė. Kai kažkuris vyras ją tamsoje pabučiavo, ji trenkė jam per ausį! ”

     Mergina pagalvojo: “Kažin kodėl tas vyras pabučiavo senutę, o ne mane? Tikriausiai tamsoje sumaišė. ..”

     Rusų kareivis pagalvojo: “Matai, tas vyras mergaitę pabučiavo, o ji per klaidą man antausį davė”.

     O jaunas vengras žiūrėjo pro langą, šypsojosi ir galvojo: “Matai, kaip gerai išėjo — aš pats sau pabučiavau į ranką ir skėliau tam ruskiui antausį. Retai tokia proga pasitaiko! ”

*

     Kartą aukštas komunistų partijos pareigūnas važiavo per laukus ir pamatė dirvoje beklūpantį, besimeldžiantį kolchozininką. Sustabdęs automobilį, greitai iššoko ir suriko:

     —    Vadinasi, tu eikvoji brangų laiką besimelsdamas! Partijai reikia darbininkų, o ne tinginių!

     —    Bet, drauge komisare, aš meldžiausi už partiją.

     —    Tu manai, kad partijai reikia tavo maldų? Senais laikais, be abejo, už carą melsdavaisi.

     —    Taip, drauge komisare, meldžiausi ir už carą.

     —    Na matai, ko vertos tavo maldos. O kur šiandien tas caras? Ar žinai, kas jam atsitiko?

     —    Taip, drauge komisare, — nuolankiai atsakė kolchozininkas.

Skaityti daugiau:

Trumpai iš visur

■    Olandijoje įruošta kilnojamoji paroda apie Pabaltijo kraštus, išryškinant nacių ir Sovietų prievartos veiksmus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Parodą surengė Olandijos Lietuvių Bendruomenė, kurioje veikliausiai reiškiasi laikraštininkas Izaokas Kaplanas. Jam talkino Amsterdamo universiteto Rytų Europos skyrius. Iš Amsterdamo paroda perkelta į Briuselį, vėliau į Paryžių.

■    Kubos poetas Jorge Valls Arango, Castro kalėjimuose išlaikytas 20 metų, pažymėjo, kad tik tikėjimas į Dievą ir malda jam padėjo nepalūžti. Jis buvo suimtas, nes atsisakė tarnauti Castro kariuomenėje, laikydamas Castro hitlerinio tipo diktatoriumi. Kalėjime jis buvo kankinamas, mušamas, bauginamas, siekiant jį psichiškai paveikti. Manydamas, kad jau nebeišeis iš kalėjimo, norėjo nusižudyti, bet nuo savižudybės jį išgelbėjo tikėjimas ir nuolatinė malda.

■    Vokietijos katalikų suvažiavimo metu Miunchene buvo surengta dokumentinė paroda apie dabartinę religinę padėtį Lietuvoje. Suvažiavimui pasibaigus, buvo nuspręsta kilnoti ją į kitus miestus.

■ Pasaulyje dabar yra maždaug 10 milijonų pabėgėlių dėl religinių persekiojimų, rasinių diskriminavimų, dėl žmogaus teisių pažeidimų.

■    Marijonų vienuolijos ligšioliniam vyriausiam vadovui kun. Fideliui Grabowski pasitraukus, nauju marijonų generaliniu vadovu tapo buvęs jo pavaduotojas kun. Donaldas Petraitis. Jį jau patvirtino Vatikano kongregacija vienuolių reikalams. Vyriausio vadovo pareigas pradėjo eiti lapkričio 28 d. Kun. Petraitis yra gimęs 1937 m. Aušros Vartų parapijoje Čikagoje. Į marijonų vienuolyną įstojo 1955 m. Kunigu įšventintas 1964 m.

Skaityti daugiau:

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Juozas Kriaučiūnas. FRATERNITAS LITUANICA (ir PATRIA) 1908-1983. Pagrindinės žinios apie šią korporaciją jos 75 metų sukakties proga. 67 psl., kaina nepažymėta. Knygelę galima gauti, rašant šiuo adresu: Dr. J. Kriaučiūnas, Sayles Avė., Box 335, Putnam, CT 06260.

LITUANUS. Vol. 30, No. 4. Šį numerį redagavo Jonas Zdanys. Redakcijos ir administracijos adresas: Lituanus, 6621 S. Troy, Chicago, IL 60629.

CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA. No. 63. Leidžia Lietuvių katalikų religinė šalpa, 351 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207. Kronikų vertimu rūpinasi kun. K. Pūgevičius ir M. Skabeikis.

METMENYS. Kūryba ir analizė. Nr. 48. Redaguoja Vytautas Kavolis, Dickinson College, Carlisle, PA 17013. Išeina dukart per metus. Metinė prenumerata — 10 dol. Administracija: Marija Paškevičienė, 3308 W. 62nd PL, Chicago, IL 60629.

TĖVYNĖS SARGAS. Nr. 3(59). Redaguoja A. J. Ka-sulaitis, 894 East 223rd St., Euclid, OH 44123. Administracija: Adomas Viliušis, 4050 S. Campbell, Chicago, IL 60632. Šio nr. kaina — 4 dol.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” KONKURSAS

     Skelbiame XXVI straipsnio konkursą suaugusiems ir jaunimui.

     Suaugusiems siūlomos šios temos: 1. Mūsų išeivijos religinio ir tautinio gyvenimo skersinis pjūvis (angl. cross-section). 2. Dėl ko šeimos skiriasi? 3. Pavyzdžio reikšmė ir galia.

     Jaunimui (iki 30 m. amžiaus) skiriamos temos: 1. Moterų kova už lygias teises. 2. Dėl ko jaunimas nutolsta nuo religijos? 3. Iš kur kyla vaikų nesusipratimai su tėvais?

Skaityti daugiau:

EKSKURSIJA Į PIETŲ AMERIKĄ

     Praėjusį kartą rašėme apie mūsų planuojamą ekskursiją dviem savaitėms į Rio de Janeiro. Kai kurie asmenys pareiškė nepasitenkinimą, kad vienoj vietoj būti dvi savaites yra per daug. Tad dabar ekskursijos pobūdį pakeitėme — vyksime ne tik į Braziliją, bet ir į Argentiną. Iš Čikagos išvykstame balandžio mėn. 17 d., o grįžtame balandžio 29 d. Septynias naktis būsime Rio de Janeiro mieste, gražiame Sheraton viešbutyje prie jūros. Vieną dieną ir vieną naktį praleisime prie garsiųjų Iguacu krioklių, paskui skrisime į Buenos Aires, kur nakvosime tris naktis. Kelionė su viešbučiais ir pusryčiais iš Čikagos kainuos apie 1400. o iš Miami — 1200 dol. Užsakėme vietas tik 35 asmenims, tad skubėkite registruotis šiuo adresu: American Travel Service Bureau, 9727 S. Western Avė., Chicago, IL 60643. Tel. (312) 238-9787.

Skaityti daugiau: