Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1985m. 7 Liepa-Rugp.


religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1985 / LIEPA - RUGP. / JULY - AUGUST / VOL. XXXVI, NO. 7

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS“ 35-TOJI SUKAKTIS

217

 Nijolė Užubalienė

TIKĖJIMO PRARADIMO PRIEŽASTYS (V)

220

 Bruno Markaitis, S.J.

BROLIŲ MEILĖ

223

 Chiara Lubich

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

224

 Vytautas Bagdanavičius

KITOJE EKVATORIAUS PUSĖJE

228

 Henrikas Stasas

KODĖL ŠEIMOS SKIRIASI

235

 Gražina Kriaučiūnienė

NIEKAD NEGIMUSIO KŪDIKIO MALDA

240

 N.N.

KODĖL KYLA NESUSIPRATIMAI TARP VAIKŲ IR TĖVŲ?

240

 Ramona Steponavičiūtė

“STIKLINIAI RAMENTAI”.

242

 Nijolė Jankutė

JONO MULOKO ARCHITEKTŪRA

243

 A. R.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

244

 Red.

TĖVYNĖJE

244

 Gediminas Vakaris

KALBA

249

 Juozas Vaišnys, S.J.

ŠYPSULIAI

250

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

251

 J. Pr.

Daugumas šio numerio iliustracijų — Algimanto Kezio, S.J., nuotraukos iš Lietuvos. Jos bus Loyolos leidyklos leidžiamoje knygoje “Lithuania—Through the Wall”. Knyga turėtų pasirodyti šią vasarą. Viršelio piešinys — Giedrės Cepaitytės.

LAIŠKAI LIETUVIAMS — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July and August, when bimonthly, for $8.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. Postmaster: Send address changes to “Laiškai Lietuviams”, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” 35-TOJI SUKAKTIS

NIJOLE UŽUBALIENE

      Dar taip neseniai šventėme sidabrinį "Laiškų lietuviams” jubiliejų, o štai čia jau ir 35-tasis! Tokie ilgi žurnalo gyvavimo metai byloja apie jo brandumą ir pasisekimą skaitytojų tarpe. Pasisekimas nėra atsitiktinis. Tai didelio, nuolatinio, įtempto darbo vaisius. Tai pasiaukojusio redaktoriaus, jo kolektyvo ir bendradarbių sutartinė, atliepianti dvasiniams skaitytojo poreikiams, skatinanti jį susimąstyti, kelti klausimus ir susilaukti atsakymų. Tai mūsų lietuviškas žodis, klestintis svetimoje žemėje, vis dar vešlus, vis dar gajus.

      Prieš 35-rius metus į žmones išėję 8 psl. "Laiškai lietuviams” išgražėjo, praturtėjo savo išore ir ištobulėjo turiniu. Čia reikia paminėti Jaunimo, Šeimos ir Kalbos skyrius, kurie šį žurnalą ypač praturtino ir išpopuliarino.

      Ankstyvaisiais "Laiškų lietuviams” gyvavimo metais Jaunimo ir Šeimos skyriai mūsų visuomenėje sukėlė nemaža kontroversijų, nes opių moralinio gyvenimo klausimų aiškinimas žurnalo puslapiuose vienus skaitytojus erzino, kitus domino. Jaunamečių nusikaltimai, yrančios šeimos, gilėjantis plyšys tarp išpažįstamo tikėjimo ir kasdieninio gyvenimo buvo ir tebėra reiškiniai, prieš kuriuos negalima užsimerkti, hipokritiškai ignoruojant jų egzistavimą. Žurnalo leidėjai gerai suprato šių problemų aktualumą, jų nepaisymo žalingumą ir buvo pirmieji, kurie jas palietė ir ieškojo sprendimo.

      1970 m. įvestas Kalbos skyrius yra svarbus įnašas "Laiškų lietuviams” žurnalui, sulaukęs daug šiltų atsiliepimų iš skaitytojų ir kalbininkų. Kadangi "L.L.” yra religinės ir tautinės kultūros žurnalas, šis skyrius čia labai naudingas ir tinkamas. Jame nėra ilgų teorinių straipsnių, ribojamasi praktiškais patarimais, atkreipiamas dėmesys į dažnas spaudos ir kasdieninės kalbos klaidas. Tai yra šio skyriaus stiprybė ir populiarumas.

Lietuviškas kryžius Rumšiškėse.  A. Kezio nuotr.

Skaityti daugiau:

TIKĖJIMO PRARADIMO PRIEŽASTYS (V)

BRUNO MARKAITIS, S.J.

      Kiekvieno žmogaus nuoširdžiuose žodžiuose atsispindi jo įsitikinimai, svajonės, laimėjimai ir nusivylimai. Jis gali apie šiuos dalykus tiesiogiai ir nekalbėti, bet, žiūrėk, vienas stipriau pabrėžtas žodis, energingesnis mostas, staigesnis ir ugningesnis atsiliepimas į tariamai nekaltą problemą rodo, kas iš tikrųjų vyksta žmogaus širdyje, kas jam brangu, skaudu ir svarbu.

      Žmogui įprasta susikurti gyvenimo filosofiją, apimančią jo įsitikinimus ir pažiūras. Paprastai ta gyvenimo filosofija remiasi pastovia tiesa, pastoviais dėsniais, už žemę aukštesniais idealais. Gyvenimas liudija, kad yra žmonių, kurie savo mintį, žodį, veiksmą derina prie šitos filosofijos. Bet gyvenimas taip pat liudija, kad esama žmonių, kurie elgiasi atvirkščiai; gyvenimo filosofiją derina prie minties, žodžio, veiksmo.

      Kiekvienam rodysis suprantama, kad teorija turi būti pritaikyta praktikai, o bendrinis principas — individualiam įvykiui. Bet tiek teorija, tiek principas turi ribas, kurių negalima peržengti. Ir kuo kilnesnė teorija, kuo idealesnis principas, tuo ribų peržengimas mums atrodo svaresniu nusikaltimu, o kartais — net savos rūšies šventvagyste. Antra vertus, tiek teorija, tiek principas gyvenimui nebetaikomi, kai nebesiskaitoma su jų diktuojamais reikalavimais ir ribomis. Jei teorija ar principas nekelia jokių reikalavimų, nenubrėžia jokių ribų, tai vargu juos galima vadinti principo vardu, vargu juos įmanoma laikyti gyvenimo filosofijos kertiniais akmenimis, nes ir gyvenimo filosofija, ir principas remiasi pastovumu ir vertybėmis, kurios nesikeičia, nes jų turinys yra dieviškosios tiesos dalis. Tiek gyvenimo filosofija, tiek principas nustato minčiai ir veiksmui ribas ir tokiu būdu duoda jiems konkrečią formą. Tada žmogus gali spręsti, koks veiksmas yra pagal jo gyvenimo filosofiją, o koks — priešinasi jo principams.

Skaityti daugiau:

BROLIŲ MEILĖ

CHIARA LUBICH

      "Mes žinome, jog iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius” (1 Jn 3,14).

      Tie žodžiai paimti iš šv. Jono laiško, kurį jis rašė jo įsteigtoms krikščionių bendruomenėms. Tos bendruomenės tada buvo patyrusios didelių sunkenybių, kai erezijos ir klaidos pradėjo daryti įtakos jų moralės ir tikėjimo dalykuose. Pagoniškoji visuomenė, kurioje krikščionys gyveno, buvo priešiška Evangelijos dvasiai.

      Apaštalas, norėdamas padėti tikintiesiems, nurodo jiems radikalų būdą toms sunkenybėms nugalėti — mylėti artimą, gyvenant pagal meilės įsakymą, kurį jie buvo gavę nuo pat pradžios. Jis mato tame įsakyme susumuotus visus kitus įsakymus.

      Taip darydami, jie galės suprasti, ką ištikrųjų reiškia jo minimas "gyvenimas”.

      Taip pat, tų pastangų vedami, vis labiau ir labiau susivienys su Dievu, pažindami jį kaip Meilę ir, ta patirtimi praturtinti, sustiprės tikėjimu. Tada jie bus pajėgūs pasitikti visus priešiškumus, būdami pasiruošę priimti kiekvieną krizę.

      "Mes žinome..." Apaštalas kalba tokiu tikrumu, kad galėtų net sakyti, jog mes matėme akimis, lietėme rankomis. Tokią patirtį turėjo krikščionys, kuriems jis skelbė Evangeliją jų atsivertimo pradžioje, kada jie pradėjo vykdyti Dievo įsakymus, o ypač artimo meilės įsakymą. Tada jie patyrė, jog pradėjo gyventi tikru dievišku gyvenimu.

Skaityti daugiau:

TEOLOGINIAI MĄSTYMAI

 (Sekant šv. Jono Evangelijos įvadu)

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS

23. KRISTAUS GYVENIMAS MANO MATAVIMUOSE

      "Tas, kuris paskui mane ateis, anksčiau už mane yra buvęs, nes jis už mane pirmesnis”.

      Šis Jono Krikštytojo Kristaus apibūdinimas rodo, kad Jonas savo gyvenimą laikė iš esmės susijusį su Kristumi. Jo gyvenimas yra ne kam kitam, o tik Kristui. Kristus Jono gyvenimą apsupa iš abiejų pusių: jis buvo ir anksčiau už Joną, ir ateina po Jono. Ankstesnis Kristaus buvimas už Joną išreikštas dviem sakiniais: "anksčiau už mane buvęs” ir "jis už mane pirmesnis”. Ką šis dvejopas ankstyvumo nusakymas reiškia? Tą dvejopą ankstesnį Jėzaus buvimą galbūt galime suprasti kaip dvejopą jo pirmenybę prieš Joną. Pirmiausia ją galime suprasti kaip esminę Dievo Sūnaus pirmenybę prieš bet kurį žmogų, nes jis, dieviškas asmuo, nėra susiaurintas laiko matavimų. Antra, šį ankstesnį Jėzaus buvimą galime suprasti kaip jo buvimą nuo pat pasaulio pradžios. Šią tiesą apaštalo Jono įvadas jau anksčiau yra išreiškęs, kur pasakyta, kad buvo pasaulyje tikra šviesa, apšviečianti kiekvieną žmogų, ateinantį į šį pasaulį.

Rasų kapai Vilniuje.  A. Kezio nuotr.

      Kiekvienas tikintysis yra Dievo liudytojas ir jo kelio ruošėjas. Dėl to šis Jono Krikštytojo sakinys gali būti mums gera proga pasitikrinti, kaip mes stovime Kristaus atžvilgiu, nes ir mes esame tam tikra prasme ir pirm jo, ir po jo.

Skaityti daugiau:

KITOJE EKVATORIAUS PUSĖJE. . .

HENRIKAS STASAS

     — Žmogus, kuris daug skaito ir toli keliauja, daug pamato ir daug sužino, — sako Don Kichoto autorius Miguel Cervantes.

     "Laiškai lietuviams” jau ne kartą savo skaitytojams yra suteikę galimybę pakeliauti po tolimus kraštus, taip pat daug pamatyti ir daug ko sužinoti. Šiais metais šio žurnalo redaktoriaus kun. J. Vaišnio, S.J., organizuota kelionė pasiekė net Pietų Ameriką, t.y. Argentiną ir Braziliją. Tai jau septintoji išvyka, papildžiusi įdomių kelionių ciklą naujais įspūdžiais ir neužmirštamais išgyvenimais. Tad balandžio 18 pakėlėme sparnus iš Miami aerouosto į kitą ekvatoriaus pusę.

     Mūsų grupę sudarė tik 24 asmenys iš įvairių lietuviškų kolonijų Amerikoje ir Kanadoje. Vėlų vakarą su vadovais kun. J. Vaišniu, S.J., ir A. Lauraičiu sulipome į milžinišką, 400 keleivių telpantį, Pan American lėktuvą. Pakilome apie vidurnaktį, palikę subtropiniu oru alsuojantį Miami ir tūkstančius tviskančių žiburių, kurių ilgos kreivės atsispindėjo tamsiame Atlanto vandenyje. Tolstant tamsa negailestingai jas rijo, kol išnyko ir paskutinis gyvosios žemės ženklas.

     Dabar tamsa užgožė plačius horizontus, ir nieko daugiau nesimatė, išskyrus spindinčias dangaus skliaute žvaigždes, kurios skelbė begalinę visatos platybę ir amžinumą, o už lango ramiai ir vienodai murmėjo sprausminiai lėktuvo motorai, primindami kūrybingą į erdves besiveržiančią žmogaus dvasią. Kartu su lėktuvu nesulaikomai bėgo ir tamsios nakties minutės bei valandos, o giliai po mūsų kojomis slinko Karibų jūros vandenys, Venezuela su kitais Centrinės Amerikos kraštais bei milžiniški Brazilijos plotai su aukštais kalnais, dykumomis ir džiunglėmis. Tačiau žemėje viską dengė naktis. Tik retkarčiais virš džiunglių sušvisdavo susikryžiavę tropinio dangaus žaibai, lyg norėdami sudarskyti tamsią nakties uždangą.

Skaityti daugiau:

Kodėl šeimos skiriasi?

 ("Laiškų lietuviams” konkurse premijuotas rašinys)

Gražina Kriaučiūnienė

     Kadaise, kai šeima susiruošdavo išvykai į parką ar paežerę, maistas būdavo sudėtas į molinius arba stiklinius indus, apklotas medvilnine servetėle, sukrautas į pintinę kartu su peiliais, šakutėmis ir kitais reikmenimis. Pintinė būdavo užklojama languota staltiese, kuria vėliau dengdavo stalą ar pasitiesdavo ant pievos. Pavalgius visi indai ir staltiesė vėl atsidurdavo pintinėje kelionei namo.

     Dabar galima užkandžiauti lauke be jokio triūso. Į popierinius maišus sudedamos popierinės servetėlės, plastikinės šakutės, metalinės gėrimo dėželės, dešrelės ir bandutės. Pavalgius visi indai išmetami, namo grįžtama tuščiom rankom — nieko nereikia skalbti ar plauti. Panašūs patogumai randami ir maisto gaminime: bulviniai milteliai, užšaldyti "TV” pietūs, konservai, greitai pagaminama kava ar kakavas. Pietų paruošimui bereikia tik miklios rankutės konservams atidaryti. Dar ir to negana. Kas nenori palaukti 20-30 min., kol maistas sušils, turi "micro-wave” krosneles, kurios produktus sušildo per kelias minutes. Žodžiu, nereikia valandų valandas virtuvėj prakaituoti. Seniai dingo dienos, kai šeimininkė kas rytą minkydavo duoną, maišydavo pyragus. Dabar galima visko nusipirkti. Nebereikia mokytis pagrindinės kulinarijos, šeima ir taip nebadaus.

Skaityti daugiau:

NIEKAD NEGIMUSIO KŪDIKIO MALDA

Marija, atpirktosios žmonijos Motina! Aš tikrai atleidau savo motinai, kuri savo įsčiose mane nužudė. Atleisk jai ir tu savuoju šypsniu. Kaip angelą be sparnų, be balso mane atstūmė, ir aš neišvydau šviesos, nepajutau širdies plakimo, nesidžiaugiau motinos pabučiavimais.

Marija, pridėk truputį daugiau šieno ėdžiose, kur guli tavo Kūdikis, paguldyk ir mane prie savo mylimiausiojo Sūnaus, parodyk man savo maloningąjį veidą, suteik man meilės, kurios niekad nepažinau, nepatyriau.

Kodėl kyla nesusipratimai tarp vaikų ir tėvų?

 (Jaunimo konkurse premijuotas rašinys)

Ramona Steponavičiūtė

     Labai neseniai, paslaptingoje ir stebuklingoje televizijos stočių karalystėje, gyveno tėvas, motina ir du sūnūs. Dėl nežinomos priežasties visi vadino jaunesnį sūnų "Bebru”. Šią programą kasdien ištikimai ir atidžiai žiūri gana didelis mėgėjų klubas. Joje yra atvaizduotos į šią panašios situacijos:

     —    Tėte, labai atsiprašau, bet nusikaltau. Bebrą pasodinau į draugų sulipdytą baidarę, kad išbandytų, ar plaukia, ar ne, o jis įkrito į ežerą ir sugadino savo naujus odinius batus.

     —    Na, sūnau, tu su Bebru nueik į savo kambarį. Reikės su mama aptarti, kaip jus nubausti.

     —    Gerai, tėte. Tik būtu gerai, jei leistumėt man išvažiuoti šį vakarą, nes prižadėjau nupirkti Laurai Besmegėnaitei ledų su sodos vandeniu. Nenoriu žodžio sulaužyti. ..

Ramona Steponavičiūtė.

     Galbūt ši programa yra populiari jau dvidešimt metų dėl to, kad ji patenkina žmonių troškimą turėti šiek tiek fantazijos savo gyvenime. Tikrajame pasaulyje niekad nepasitaiko tokia tobula šeimos padėtis, bet kai kas stengiasi šias komedijų rašytojų įsivaizduotas situacijas įgyvendinti. Ypač dvidešimtajame šimtmetyje tėvai skaito knygas ir straipsnius, kuriuose psichiatrai aiškina, kaip tapti idealiais tėvais, nors tie patys specialistai dar nepasiekė to tikslo savo šeimose. Vaikai kovoja, su kitomis mažumos grupėmis, už savo "teises” ir dėvi marškinėlius, ant kurių yra užrašyta: "Vaikai taip pat yra žmonės!” Kartais yra labai reikalinga kitiems tai priminti.

Skaityti daugiau:

“Stikliniai ramentai” — mįslingas vardas aktualioms temoms

Nijolė Jankutė

     Lietuviškas romanas ne per dažniausiai vaizduoja moters gyvenimą, nagrinėja jos santykius su šeima, aplinka bei dvasią pavergiančia kasdienybės rutina. Julija Švabaitė, rašydama apie dail. Magdaleną "Stikliniuose ramentuose”, tęsia Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos, Alės Rūtos tradiciją. Tačiau Magdaleną nuo Marelės Stonaitės ar Mamatės skiria ne tik dideli laiko tarpai, bet ir iš pagrindų pakitusi aplinka bei gyvenimo būdas. Magdalena gyvena dabartyje, nors pagal savo charakterį ji labiau tiktų "Senojo dvaro” laikams. Jos pažiūros į meilę ir šeimą — idealistinės, kaip ir visa gyvenimo samprata. Magdalena neturi veržlumo, drąsos, atsikirtimo despotiškam vyrui bei geros nuomonės apie save, kas dažnai būdinga šių laikų moterims. Tačiau veržli ir drąsi Magdalena netiktų šiam romanui.

     "Stikliniai ramentai” yra knyga kaip tik apie moterį, kuri galbūt pavėlavo gimti, kuriai Laima prie lopšio nulėmė dailininkės talentą ir, lyg dovanos pagailėjusi, pridėjo didelį menkavertiškumo kompleksą. Magdalena eina per gyvenimą, nuolat save paneigdama, savo troškimus, svajones, net savo talentą palenkdama išlepinto vyro įgeidžiams, dvasiškai besilaužydama "dėl šventos šeimos ramybės”. Nežiūrint jos pastangų, tos ramybės šeimoje nėra ir negali būti, nes vyras Tomas — alkoholikas.

     Gyvenimo patirtis rodo, kad ne tik alkoholikas yra ligonis, bet ir visa jo šeima. Tokią šeimą piešia Julija Švabaitė "Stikliniuose ramentuose”.

Skaityti daugiau:

JONO MULOKO ARCHITEKTŪRA

A. R.

     Šių metų gegužės mėn. 31 d. suėjo lygiai dveji metai nuo architekto Jono Muloko mirties. Tačiau kūrėjo darbai niekada nepasensta ir nemiršta.

     Sunkios architekto ligos metu jo šeima suorganizavo išleisti jo gyvenimo ir kūrybos knygą. Albuminio formato menišką veikalą suredagavo kun. dr. P. Celiešius, išspausdino Saleziečių spaustuvė Romoję 1983 m. Knygai medžiagą pateikė dar pats Jonas Mulokas. Deja, šios gražios knygos jam jau nebeteko matyti.

     Spausdinimo darbas labai gerai atliktas, daug spalvotų ir nespalvotų nuotraukų, spalvotas ir viršelis. Ir knygos tekste, ir nuotraukose atsispindi visas Jono Muloko gyvenimas ir architektūrinė kūryba.

     Nors ši knyga yra Mulokų šeimos leidinys ir viešai neplatinama, tačiau, kam tikrai įdomūs arch. J. Muloko darbai, galėtų susipažinimui knygą gauti pas p. Jadvygą Mulokienę, 833—14 St., Santa Monica, CA 90403.

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Alfonsas Nyka-Niliūnas. ŽIEMOS TEOLOGIJA. Eirėraščiai. Knygos apipavidalinimas—Henrieta Vepštienė. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas 1985 m. Kieti viršeliai, 136 psl., kaina 8 dol. Leidyklos adresas: 7338 S. Sacramento Avė., Chicago, IL 60629.

ATSKLĘSTOS DURYS. Kristijono Donelaičio aukštesniosios lituanistinės mokyklos moksleivių metraštis. 1984—1985 mokslo metai. Spaudai paruošė ir redagavo Regina Kučienė. Viršelis — Jono Maleiš-kos. Nuotraukos — Jono Tamulaičio. Piešiniai — Rimos Polikaitytės. Spaudė Mykolo Morkūno spaustuvė Čikagoje. Didelis formatas, 192 psl.

PIRMIEJI ŽINGSNIAI. Kr. Donelaičio lituanistinių mokyklų mokinių laikraštėlis. Nr. 4(104). Spauda' paruošia Danutė Bindokienė. Rašo ir iliustruoja patys mokiniai. Nuotraukos — Jono Tamulaičio. Išeina keturis kartus per metus.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

LIETUVOJE IŠSPAUSDINTA KNYGA “TARYBŲ LIETUVOS CHORVEDŽIAI”

     Chorinis judėjimas, kaip didžiausias muzikinės kultūros reiškinys, traukia tyrinėtojų dėmesį. Šio muzikinio judėjimo laikotarpiai, veiksniai ir turinio didingumas yra išnagrinėti menotyros, pedagogikos ir istorijos mokslų kandidatų darbuose. Šių tyrinėjimų išdavos naudojamos muzikos mokyklose. Pagal jas rengiamos mokymo priemonės ir metodinė medžiaga. Su mokymo mintimi supažindinama ir plačioji visuomenė. Išspausdinta knygų besidomintiems chorine kultūra. Nuo 1963 m. spausdinamos "Lietuvių chorinės literatūros chrestomatijos” keturiuose tomuose.

     Romualdas Apanavičius "Literatūroje ir mene” rašo, kad chorinei kultūrai skirtu darbų išleista dar nepakankamai. Stokoja žinių apie žymiausiųjų Lietuvos chorvedžių veiklą ir jų darbus. Šią spragą užpildo Lietuvos mokslinio metodinio kultūros centro užsakymu "Vagos” išspausdinta B. Zubricko knyga "Tarybų Lietuvos chorvedžiai”. Tai enciklopedinio pobūdžio žinynas, kuriame glaustai abėcėlės tvarka pateiktos žinios apie labiausiai Lietuvos muzikinei kultūrai nusipelnusius 303 chorvedžius. Duotos pagrindinės jų gyvenimo ir veiklos datos. Nurodomi chorvedžių sukurti ir vadovaujami vienetai, jų pasisekimai ir vadovu nuopelnai. Visi straipsniai iliustruoti portretinėmis nuotraukomis.

     Žinynas labai naudingas muzikos specialistams, muzikinės kultūros tyrinėtojams ir plačiajai visuomenei. Knygos gale pateikti priedai: literatūros, baigusių konservatoriją, turinčių garbės vardus chorvedžių bei chorų sąrašai. Lietuva vadinama aukštos chorinės kultūros respublika. Šią kultūrą ugdo keturi tūkstančiai su viršum tinkamų chorvedžių. Lietuvoje veikia daugiau kaip du tūkstančiai chorų, kuriuose dalyvauja per šimtą tūkstančių dainos mylėtojų. Visas šis sąjūdis vainikuojamas didžiuliais renginiais. Pavyzdžiui, į 1980 metų jubiliejinę dainų ir šokių šventę susirinko daugiau kaip trisdešimt šeši tūkstančiai dalyvių. Choristai sudarė daugumą — jų buvo apie dvidešimt tūkstančių.

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAlŠNYS, S.J Patarėjas—PROF. PETRAS JONIKAS

KĄ GALIMA IR KO NEGALIMA STATYTI

     "Dabartinės lietuvių kalbos žodynas” (Vilnius 1972) duoda šias veiksmažodžio statyti reikšmes: 1. daryti, kad stovėtų: Stulpą stato. Rugius į gubas stato Kumelė ausis stato. 2. daryti, kad užimtų vietą: Statyk koją ant suolo. Stalą statyk prie lango. Pila pieną į puodynę ir stato kamaroje. Perkelta prasme: Statė į pavojų savo gyvybę. 3. liepti, priversti stovėti: Stato sargybą, Stato mokinį į kampą. 4. daryti pastatą: Namą, paminklą, tiltą stato. Miestą stato. Greitai, pigiai, planingai stato. Sangrąž,: Kas čia statosi (namą sau stato)? 5. kurti: Savo darbu sau statome sviestą ateitį. 6.Padėjus palikti; įtaisyti: Zuikiams kilpas stato. Taures stato (gydant). Perkelta prasme: Jis man pinkles stato. 7. rengti, rodyti scenoje ar šiaip kur: Pjesę, filmą stato. 8. tiekti: Pieną pristatydavo į namus. 9. vaišinti: Statyk alaus. Statyk magaryčias. 10. versti, pavesti ką daryti: Stato ką prie darbo. 11. duoti užstatą, įkeisti: Statau šimtą dolerių, kad taip bus. Taip pat su veiksmažodžiu statyti vartojami kai kurie frazeologizmai: Akis statyti (stebėtis, ginčytis). Ragus statyti (pūstis, darytis nesugyvenamam).

     Tačiau kartais šis veiksmažodis vartojamas netaisyklingai: statyti balsą, statyti balsavimui, statyti naują santvarką, statyti sau tikslą, statyti reikalavimus, statyti klausimą, statyti pažymius, statyti ženklus, statyti kandidatus, statyti pavyzdžiu.

     Statyti balsą. Skambinant fortepijonu ar grojant kitais muzikos instrumentais, nusistovi tam tikra rankos padėtis, kurią daugelis vadina rankos pastatymu. Tai nevykęs, nevartotinas terminas. Užuot sakius rankos pastatymas, galima sakyti rankos padėtis Pvz.: Pradedant mokytis groti, reikia kreipti dėmesį į taisyklingą rankos pastatymą ( =rankos padėtį').

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

     Vienoje mokykloje mokytojas davė mokiniams rašto darbą, pateikdamas keletą klausimų, į kuriuos buvo tokių atsakymų:

     1.    Kas yra blakstienos? — Plaukai ant akies.

     2.    Kas buvo dr. Jonas Basanavičius? — Tautos atganytojas.

     3.    Kas yra darželis? — Darželiai buvo vartojami javams pilti.

     4.    Kas yra jaunasis? — Toks bernas, kurs teka už merginos.

     5.    Kas yra piršlys? — Toks žmogus, kuris paperka vyrą, kad “ženytųsi”.

     6.    Kokios yra dvi pagrindinės lietuvių kalbos tarmės? — Aukštesnioji ir žemaičių tarmė.

     7.    Kas yra drama? — Tai veikalas, kuriame visi veikėjai yra nejuokingi.

     8.    Kaip kitaip yra vadinama kalbotyra? — Fotologija.

     9.    Kas yra gaigalas? — Paukščių giminės gyvulys.

     10. Kaip kitaip yra vadinamas karvelis? — Maža karvytė arba veršiukas.

Anekdotai iš Lietuvos

     Trys didieji po konferencijos Europoje pietų metu kalbėjosi apie automobilius. Prancūzas gyrėsi:

     —    Savaitės dienomis aš važinėju su Renault, sekmadieniais į bažnyčią važiuoju su Peugeot, o į užsienį važinėju su Citroen.

     —    O aš, — kalbėjo vokietis, — paprastomis dienomis važinėju su Volkswagen, į bažnyčią — su Audi, o į užsienį — su Mercedes.

     Tada prabilo rusas:

     —    Namie visuomet važinėju su Moskovič, į bažnyčią niekad nevažiuoju, o į užsienį važiuoju su tanku.

Skaityti daugiau:

TRUMPAI IŠ VISUR

■    Du amerikiečiai pakelti į kardinolus drauge su 26 kitais. Dabar kardinolų turėsime 152. Naujieji amerikiečiai kardinolai yra Niujorko arkivyskupas John J. O’Connor ir Bostono arkivyskupas Bernard F. Law.

■    Corpus Christi, Texas, ir Stocktono, Calif, vyskupijų kancleriais paskirtos dvi seselės vienuolės: domininkone Lorraine Pagendarm ir Šv. Juozapo vienuolijos narė Margaret Mary Lawler.

■    Etiopijoje, nežiūrint viso pasaulio krikščionių siunčiamos paramos badaujantiems, marksistinė vyriausybė pagriežtino akciją prieš tikinčiuosius. Tai skelbia vokiečių laikraštis “Die Welt”, remdamasis protestantų skelbiamomis informacijomis. Pastaruoju metu Etiopijoje uždaryta keturi penktadaliai visų liuteronų bažnyčių, o šios tikybos išpažinėjų ten yra daugiau negu pusė milijono. Atimtas trečdalis visų religinių pastatų, kurie dabar panaudojami politiniams susirinkimams. Vadinamoji Dievo Žodžio Bažnyčia, kuri Etiopijoje turi daugiau negu milijoną narių, turėjo 2700 kulto pastatų, iš jų net 1000 konfiskuota. Kaip skelbia “Die Welt”, Etiopijoje dabar daugelis krikščionių slapstosi, kartais tikintieji suimami už dalyvavimą pamaldose, viešai skaitantiems Šv. Raštą gresia įkalinimas, jaunimui net smurto priemonėmis neleidžiama dalyvauti pamaldose.

■    Romoje gegužės pabaigoje prasidėjo pasikėsinto jų į popiežiaus gyvybę teismas. Surinktieji duomenys rodo, kad pasikėsinimą organizavo tarptautinis komunizmas, pavedęs darbą atlikti Bulgarijos saugumo departamentui. Šūvius į popiežių paleidęs Ali Agca pasakė, kad nužudymas buvo planuojamas Bulgarijoje, o jam buvo pažadėta 1,2 mil. dol. Ali Agca italų kalėjime sėdi nuo 1981 m. liepos mėn. Suimti ir kiti du turkai: Muša Celebi ir Omar Bragci. Dar du turkai nesugauti ir bus teisiami už akių. Iš trijų sąmoksle dalyvavusių bulgarų suimtas tik vienas — aviacijos linijos agentas Sergei Antonov, padėjęs Agcai planuoti atentatą. Kiti du bulgarai, pasiuntinybės nariai, išvykę Bulgarijon. Teismas gali užsitęsti daug mėnesių.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nuoširdi padėka “LAIŠKŲ LIETUVIAMS” rėmėjams

50 dol. aukojoLietuvių moterų federacijos Čikagos klubas.

25 dol. aukojoSkaučių “Aušros Vartų” tuntas Čikagoje.

16 dol. aukojoT. Vildžius.

Po 12 dol. aukojo: G. Bielskus ir A. Stulpinas.

Po 10 dol. aukojo:M. Utz ir R. Shatas.

9 dol. aukojoJ. Vadopalas.

8 dol. aukojoL. Bendoraitis.

Po 7 dol. aukojo: M. Šilkaitis, K. Meškauskienė, A. Razutis.

6 dol. aukojoP. Burokas.

5 dol. aukojoM. Pranckevičius.

Po 4 dol. aukojo: V. Tauras, K. Stašaitis, J. Lukoševičius, J. Virbalis, L. Razgaitis, G. Baltrušaitis, M. Bajoraitienė.

Skaityti daugiau: