Suvalkietis ir žemaitis
Mato žemaitis, kad suvalkietis kažką kramto, tad jį klausia:
— Ką tu ten kramtai?
— Obuolio sėklas.
— Tai dėl ko tu jas kramtai?
— Tai padeda protui.
— Tai ir man duok.
— Aha, duok...Pirk!
— Tai kiek nori?
— Litą už tris sėklas.
Žemaitis jam paduoda litą ir, paėmęs tris sėklas, pradeda kramtyti.
— Kokios jos neskanios, — susiraukęs sako žemaitis. — Ir kam aš jas pirkau? Juk už litą aš galėjau nusipirkti visą kilogramą obuolių.
— Na, matai! Ar aš tau nesakiau, kad jos padeda protui? Vos tik šiek tiek pakramtei, tuoj pradėjai protauti...
***
— Ak, teta Stase, kaip gerai, kad jūs atvažiavote! — šaukia Alytė.
— Tikrai?
— Taip, tikrai! Vakar tėtė sakė: “Mums tik tos Stasės betrūksta!”
***
— Ko tu ieškai? — klausia mama penkiametį Audriuką.
— Nieko.
— Jeigu nieko, tai ieškok anoje dėžutėje — ten šį rytą dar buvo saldainių.
***
Mažoji Dalytė verkdama atbėga pas mamą.
— Kas atsitiko, Dalyte?
— Tėtė plaktuku pataikė sau į pirštą.
— Tai tu dėl ko verki?
— Kad susijuokiau...
***
Tėvas peržiūri sūnaus mokyklinį dienyną.
— Gaila, kad nerašo pažymių už drąsą, — sako tėvas, — už tai, kad ryžaisi parodyti su tokiais pažymiais savo dienyną, aš tau parašyčiau penketuką.
***
Režisierius bara aktorių:
— Jūs vėl valandą pavėlavote į repeticiją! Jūsų vietoje aš visiškai neateičiau!
— Tai jūs... O aš jaučiu pareigą!