Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1990m. 8 Rugsėjis

religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1990 / RUGSĖJIS — SEPTEMBER / VOL. XLI, NO. 7

KAD SKAMBUTIS NENUTILTŲ

253

 Danutė Bindokienė

MOTINOS MARIJOS KAUPAITĖS TOBULYBĖS KELIAS

256

 V. Bagdanavičius, M.I.C.

VATIKANAS

260

 Kun. K.J. Ambrasas

KELIAS Į GYVENIMĄ

262

 Kun. Sigitas Tamkevičius

KO BIJOTI, KO NEBIJOTI

263

 Chiara Lubich

MOTERS VIETA BAŽNYČIOJE IR VISUOMENĖJE

264

 Konstancija Valiuškienė

TĖVO AKIMIS

269

 Ona Mikailaitė

LEMTINGŲ LAIKŲ SULAUKĘ

270

 Aleksandras Mauragis

AUKSINIS VYSKUPYSTĖS JUBILIEJUS

271

 Red.

KAS YRA KRIKŠČIONIS

272

 Kun. J. Lauriūnas

ŽODŽIO ŽYDĖJIMO METAS

274

 Ona Mikailaitė

TĖVO JONO KUBILIAUS JUBILIEJAUS PROGA

275

 V. Statkus

TIKYBA IR LIETUVYBĖ MANO GYVENIME

276

 Vita Narauskaitė

TĖVYNĖJE

278

 Gediminas Vakaris

KNYGOS

281

 Red.

KALBA

282

 Juozas Vaišnys, S.J.

ĮVAIRYBĖS

283

 Red.

ATGARSIAI

285

 Red.

ŠYPSULIAI

286

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

287

 Juoz. Pr.

Šis numeris iliustruotas Rimanto Dichavičiaus nuotraukomis . Viršelio piešinys — dail. Filomenos Linčiūtės-Vaitiekūnienės. Lietuviškas raidynas — Jono Bogutos.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July/August, when bimonthly, for $15.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, Il 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636 — 1098.

KAD SKAMBUTIS NIEKAD NENUTILTŲ

DANUTĖ BINDOKIENĖ

     Rudeniui artėjant, mintys nejučiomis vėl krypsta į intensyvesnį visuomeninį, organizacinį ir švietimo darbą. Ruduo kažkaip automatiškai siejasi su mokslo metų pradžia, naujais vadovėliais, sąsiuviniais ir raudonskruosčiais vaikiukais, pirmą kartą žengiančiais per mokyklos slenkstį. Amerikietiškųjų — valdiškų ar privačių — mokyklų darbas vyksta ir be didesnių mūsų pastangų. Lietuviškosios, ar kaip pas mus įprasta sakyti — lituanistinės, mokyklos yra jau visai kitas reikalas. Rūpestis šiomis mokyklomis gula ant kiekvieno išeivijos lietuvio pečių, nesvarbu, ar su jomis turime tiesioginį ryšį, ar jau nebeturime.

     Kai kas gal tvirtintų, kad lituanistinės išeivijos mokyklos savo paskirtį jau atliko ir vertės gerokai nustojo, kai tėvynėje prasidėjo atgimimas ir vaikų bei jaunuolių lietuviškumą galima skatinti kitomis priemonėmis. Šiaip ar taip, mokyklose mokinių skaičius nuolat mažėja, vaikų lietuvių kalba prastėja, tai kam pilti tiek energijos ir lėšų, mėginant pagyvinti ligonį, kuris jau beveik miręs. Ar nebūtų naudingiau vietoj to paremti Lietuvos mokyklas, padėti joms atsistoti ant kojų ir greičiau

Buvusios sodybos prisiminimas   R. Dichavičiaus nuotr.

išsikapstyti iš buvusios komunistinės sistemos švietimo klampynių?

     Į tokius patarimus ir siūlymus kiekvienas sąmoningas išeivijos lietuvis turėtų šaukti garsų protesto “Ne!”

Skaityti daugiau:

MOTINOS MARIJOS KAUPAITĖS TOBULYBĖS KELIAS (III)

V. BAGDANAVIČIUS, M.I.C.

9. Tarptautinė ir tarpvienuolinė Motinos Marijos veikla

     Kazimiera Kaupaitė paliko galimybę kalbos klausimą savo įsteigtoje vienuolijoje ateityje spręsti, atsižvelgiant į laiko ir asmenų aplinkybes. Tokiu būdu kazimieriečių kongregacija neturi principinės kliūties pasidaryti tarptautine vienuolija.

     Viena iš aktualių problemų šiandieninėje katalikiškoje visuomenėje yra savotiškas susiaurėjimas. Katalikas dažnai ne tik nemoka bendradarbiauti su kitų tautų katalikais, bet dažnai kitataučiui yra labai įtaringas ir net priešingas. Panašiai atsitinka ir tarpvienuoliniuose santykiuose. Vienos vienuolijos nariai dažnai pasidaro per daug uždaros savo vienuolijos dvasios ir į kitų vienuolijų narius bei jų veiklą žiūri ne tik kaip į svetimą, bet net kaip į priešingą dalyką.

Laiko tėkmėRimanto Dichevičiaus nuotr.

     Motinos Marijos vienuolinis auklėjimas praėjo tokiu būdu, kad ji turėjo progos išvengti abiejų vienuolinio gyvenimo siaurumų. Jos sukurta vienuolija gana ilgai buvo vadovaujama ne jos, bet kitos vienuolijos viršininkės. Jeigu Kaupaitė su tuo sutiko, tai reikia laikyti jos labai aukšta dorine ir asketine vertybe. Ta pačia proga ir kalbos klausimas vienuolijoje natūraliai ir būtinai pasidarė tarptautinis darnaus santykiavimo uždavinys.

Skaityti daugiau:

Vatikanas

Kun. K.J.Ambrasas

     Mažiausia ir kartu didžiausia pasaulyje valstybė — Vatikanas, turinti 440.000 arba 44 ha ploto. Ši valstybė valstybėje turi visus nepriklausomo krašto bruožus: ambasadorius, sienas, vėliavą, herbą, sargybą, kurią jau keli šimtmečiai garbingai eina šveicarų vyrai, apsitaisę geltonai mėlynais dryžiais uniformomis, prisisegę kardus ir narsiai jaunose rankose laiką ilgas senoviškas ietis. Turi ši valstybė savus pašto ženklus, iš kurių netgi nemažas pelnas būna, nes retas kuris svetys, atkeliavęs iš visų penkių žemynų, nenori pasiųsti namo laiško ar atvirlaiškio su šv. Tėvo ar kitu šios liliputiškos valstybės vaizdu. Turi ir savo himną, dvi leidyklas, iš kurių viena spausdina dienraštį “L’ Osservatore Romano”, kuris nuo 1963 metų vadovaujamas saleziečių. Daugel metų šiam spaudos barui vadovavo lietuvių kunigas Juozas Zeliauskas. Nors iš tikrųjų šios valstybės plotas tik su viršum keturiasdešimt hektarų, bet 700 km2 ploto dar yra už šios valstybės ribų, ir visa ši žemė laisva nuo mokesčių. Kaip keičiasi laikai! Jei iš Romos Neapolio pusėn pavažiuotum daugiau nei šimtą kilometrų į pietus, kur prasideda kalnynai, tai Pezzodetta pusėje daugiau nei pusantro kilometro aukščio kalnuose dar išlikę, sakysime, panašiai kaip Karpatuose ar kitur, cementiniai pasienio stulpai, kurių vienoj pusėj — tiara, kitoj — su lelijomis Neapolio karalystės herbas. Štai kur kadaise siekė Popiežių valstybės ribos ir gretimos karalystės sienos. Apsieina Neapolis be šimtakilometrinių teritorijų, nereikia jų ir Vatikanui.

     Ši nedidelė Vatikano teritorija turi tam tikrą viena kitai savęs vertas dalis: trečdalis ploto — įvairios paskirties ir amžiaus pastatai, kitas trečdalis — daugybės kiemų ir aikščių, trečioji dalis — garsieji, labai rūpestingai prižiūrimi ir ne taip jau daug kieno lankomi sodai, kurie vasarą atrodo kaip pasakų miestelis.

Skaityti daugiau:

KELIAS Į GYVENIMĄ

KUN. SIGITAS TAMKEVIČIUS

     Mes buvome liudininkai, kaip triukšmingai pokario metais buvo kuriamas šviesus rytojus ir kokioje bedugnėje esame atsidūrę šiandien. Nualinta ir dejuojanti gamta yra tik išorinis ženklas, rodąs žmogaus dvasinę tragediją. Dievą pametęs žmogus, atsisakęs paklusti Aukščiausiojo valiai, manė sukursiąs protingesnes taisykles, surasiąs tikresnį kelią į gyvenimą už tą, kuriuo ėjo mūsų tėvai ir proseniai. Deja, pametė ne tik kelią, bet ir takelį.

     Dievas žmogų išaukštino ligi savo įsūnystės. “Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai, tai ir įpėdiniai” (Rom 8,16). Mums yra skirtas ne tik laikinas gyvenimas žemėje, bet ir amžinasis, kuriame matysime Dievą veidas veidan, t.y. būsime tobulai laimingi, kiek tos laimės galės aprėpti žmogiškoji širdis Viešpaties artumoje.

     Savo kaltėse klaidžiojančiam žmogui Dievas nurodė kelią, kuriuo eidamas galės pasiekti savo tikslą. Tai 10 Dievo įsakymų arba Dekalogas. Kai vienas jaunuolis paklausė, ką jis turįs daryti, kad laimėtų amžinąjį gyvenimą, Jėzus atsakė: “Jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų” (Mt 19,17). Kita proga Jėzus labai įsakmiai pabrėžė: “Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‘Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią” (Mt 7,21).

     Atgimstančioje Lietuvoje visur girdime kalbas apie būtinumą susigrąžinti prarastą dvasingumą. Tik ne visi kalbantieji teisingai supranta, kas yra dvasingumas ir kaip jį pasiekti.

Skaityti daugiau:

KO BIJOTI KO NEBIJOTI

CHIARA LUBICH    

   “‘Nebijokite tų, kurie žudo kūną, o negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare"

(Mt 10,28).

     Tokį pamokymą Jėzus davė savo apaštalams, siųsdamas juos į Galilėjos kaimus skelbti Evangeliją. Jis norėjo, kad jie būtų pasiruošę net savo gyvybę atiduoti už Evangeliją. Bet jie neturi bijoti. Didžiausia žala, kokią pasaulis gali jiems padaryti, — tai tik nutraukti jų žemiškąjį gyvenimą, bet paties brangiausiojo amžinojo gyvenimo, kurį jiems turi paruošęs Tėvas, niekas iš jų atimti negali.

     Kad galėtumėm suprasti šio Jėzaus pamokymo neįkainojamą vertę, turime pasvarstyti jo žodžių tikrąją reikšmę. Tų žodžių skelbimas ir Jėzaus naujojo įsakymo vykdymas žemėje neša pasauliui išganymą. Tėvo meilė ir jo malonės galybė veikia tuose žodžiuose ir, žinoma, visuose, kurie juos skelbia. Todėl jokia pasaulio galybė jų įveikti negali.

Skaityti daugiau:

MOTERS VIETA BAŽNYČIOJE IR VISUOMENĖJE

 (Suaugusiųjų konkurse III premiją laimėjęs straipsnis)

KONSTANCIJA VALIUŠKIENĖ

     Dievas sukūrė pirmąjį žmogų Adomą panašų į save, įkvėpdamas jam nemirtingą sielą. Apgyvendino jį rojaus soduose. Nei skambios paukščių dainos, nei įvairiausia gyvūnija, nei puošniausi žiedai neužpildo Adomo sielos. Jis jaučiasi vienišas. Rojaus grožyje ir įvairume jam trūko draugo. “Negera žmogui būti vienam”, —    taria Dievas ir sukuria jam draugę, kurią Adomas galėjo mylėti ir būti jos mylimas. Tik meilėje būdamas, žmogus gali būti laimingas. Jo kūrėjas, Amžinoji Meilė, dalinosi su savo kūriniu savuoju dieviškumu.

Medžio drožinys iš Žemaitijos    R. Dichavičiaus nuotr.

    Dievas, mylėdamas žmogų, pašaukė jo gyveniman draugę. Draugas yra lygiavertė, lygiateisė asmenybė, esanti vienoje plotmėje. Draugas nėra nei vadovas, nei sekėjas, nei viešpats, nei tarnas. Su draugu dalijamasi tuo pačiu gyvenimu. Jei jį pažeminsi — pažeminsi ir save patį; suteikęs jam laimės —    būsi pats laimingas.

Skaityti daugiau:

TĖVO AKIMIS

Ona  Mikailaitė

Išblukusio melsvumo
ežerėliuos —
Tėvo akimis
 stebiu šviesos
 suspindusius kardus:
 ant stiebo plakas
 vėliava — ji ta,
 dėl kurios
 jisai išėjo iš namų,
 ir ta pati,
 dėl kurios parėjo.

Tėvo akimis
 regiu šiandien
 šią aušrą;
 užgesę akys
 tyli, ašaroju aš
 drauge su lengvu lietumi,
 tebekeliaudama
 iš šiapus į anapus
 ašarų pakalnės.

LEMTINGŲ LAIKŲ SULAUKĘ

ALEKSANDRAS MAURAGIS

     Nėra abejonės, kad šiandien ne tik lietuvių tauta, bet ir visas pasaulis išgyvena lemtingus metus. Pagal seną patarlę — kaip pasiklosi, taip išmiegosi. Taigi atėjo laikas gerai pagalvoti, kaip turime pasikloti, kad gerai išmiegotume. Remdamiesi vien tik dabartimi, galime lengvai paklysti. Istorija yra mokytoja, ir jos neprivalome pamiršti. Vienas iš daugelio mūsų mokytojų yra filosofas, pedagogas, tautos ideologas Stasys Šalkauskis. Prie jo ir noriu kiek sustoti.

     Prof. Stasys Šalkauskis 1919 m. yra parašęs žymų veikalą “Sur les Confins de deux Mondes (Dviejų pasaulių sankryžoje). Essai synthetique sur le probleme de la civilisation nationale en Lithuanie”. Šiandien tas veikalas (271 psl.) yra ne tik pasaulio, bet ir mūsų lietuvių pamirštas. Todėl verta jį prisiminti patiems ir priminti pasauliui, kad lietuviai kadaise yra buvę ne tik didieji Rusijos kaimynai, bet neretai ir geri sąjungininkai prieš totorių antplūdžius. Verta priminti ir Lietuvos Statutą, veikusį 311 metų. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos, Rusijos, Gudijos ir Ukrainos žemėse nuo 1529 iki 1840 metų. Tai buvo viena moderniausių ir humaniškiausių to meto teisės kodeksų Europoje. Verta priminti ir tą faktą, kad Lietuva savo valdose buvo tolerantiškiausia to meto religinėse ir rasinėse kovose dėl žmogaus laisvės teisių.

Skaityti daugiau:

AUKSINIS VYSKUPYSTĖS JUBILIEJUS

     Vyskupas Vincentas Brizgys iškilmingai atšventė auksinį vyskupystės jubiliejų š.m. liepos mėn. 10 dieną. Tai berods vienintelis visoje Amerikoje, tebevyskupaująs jau 50 metų. Tai, žinoma, galėjo įvykti dėl to, kad jis buvo paskirtas ir pakonsekruotas vyskupu labai anksti, dar neturėdamas nė 37 metų amžiaus.


Vysk. V. Brizgys

     Apie jo gyvenimą ir veiklą, apie jo nuopelnus Bažnyčiai ir Lietuvai čia nekalbėsime, nes apie tai jau buvo plačiai rašyta spaudoje. Norėtume mūsų skaitytojų, ypač jaunimo, dėmesį atkreipti tik į vieną jo pasipasakojimą, aprašytą “Ateityje” (š.m. Nr. 3).

Skaityti daugiau:

KAS YRA KRIKŠČIONIS

KUN. J. LAURIŪNAS

     Kartais paklausiame patys save: kas aš esu? Kuo skiruosi nuo kitų? Iš ko pažįsta mane, kad esu krikščionis. Ką reiškia būti krikščioniu? Jie šiandien sudaro 28% visų žemės gyventojų. Kuo krikščionis skiriasi nuo kitų, pvz., mahometonų, kurie sudaro 13%, arba nuo induistų (12%), nuo budistų (11%).

1. Krikščionis seka Jėzų Kristų

     Kiekvienas žmogus ieško gyvenime sau vietos. Jam reikia kitų žmonių, į kuriuos jis galėtų atsiremti, gauti šviesos, paramos. Labai svarbu, ką žmogus patiria savo vaikystėje, kas jį globojo, mokė, su kuo jis bendravo.

     Krikščionis žvelgia į Jėzų Kristų, iš jo semia sau šviesos. Jis tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, kad jame apsireiškė pats Dievas. Jame taip pat mato pavyzdį, koks turi būti tikras žmogus. Krikščionis yra įsitikinęs, kad Jėzaus žodžiai ir darbai yra Džiugioji naujiena žmonėms.

     Jėzus sako, kad Dievas ieško mūsų. Jis mūsų laukia. Myli mus. Jis dar kartą ateis ir padarys pasaulį palaimingą. Pasaulį, kurį jis sukūrė, atbaigs — padarys visiškai tobulą. Už šį savo skelbimą jis ėjo į mirtį. Bet Dievas jį prikėlė iš mirties. Tai rodo, kad Dievas nori visiems žmonėms gero, nori išganymo.

     Ką daro žmogus, jeigu jis sau idealu renkasi Jėzų Kristų? Jis perima jo mintis, mokosi iš jo gyventi. Jis tampa jo mokiniu. Šitaip žmogaus gyvenimas įgauna kitą spalvą. Jeigu žino, kad jis yra Dievo mylimas, tai jis gali ir kitus žmones mylėti. Jeigu jis leidžia, kad jį Dievas apdovanotų, tai jis gali ir kitus apdovanoti.

     Būti krikščioniu - tai eiti Jėzaus keliu.

     Šitaip kalba Jėzus Jono evangelijoje: “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jn 14, 6).

2.    Ką reiškia sekti Jėzų?

     “Kristus neturi rankų, jis turi tik mūsų rankas atlikti savo darbą. Kristus neturi kojų, jis turi tik mūsų kojas vesti žmones savo keliu. Kristus neturi lūpų, jis tik mūsų lūpomis gali pasakoti apie save. Kristus neturi talkininkų, jis turi tik mus patraukti žmones prie savęs” (iš 14-to šimtmečio).

Skaityti daugiau:

ŽODŽIO ŽYDĖJIMO METAS

Sprogsta žodžiai
miesto sode,
stadijone, nuo balkono —
kibirkštys kavinėj
dundančio ugnikalnio
karštom upėm
sušildančiom
ledu apkaltą žemę.

Turgaus aikštėj
pirksiu žodį —
išsirinksiu kokį:
sodrų, šviežią —
ką tik nuo keptuvės —
arba retą, importuotą —
gal ir visą saują
gaudžiančių, žvangančių
žodžių, skriejančių
po svietą margą.

Skaityti daugiau:

Tėvo Jono Kubiliaus jubiliejaus proga

Jonas Kubilius, S.J.   Algimanto Kezio nuotr.

V. Statkus

     1933 metų rugsėjo pradžioje, pabaigę paskutines gimnazistiškas vasaros atostogas, susirinkome Jėzuitų gimnazijos busimosios penktos laidos aštuntokai, vos ne 30 vyrukų. Netrukus sužinojome, kad klasės auklėtoju gauname tik iš studijų Olandijoje grįžusį tėvą Joną Kubilių. “Tėvais” jėzuitų gimnazijoje tuo metu buvo vadinami ne vien kunigai, bet ir ilgą į kungus pasirengimą einantieji klierikai. Susidomėję laukėme jo pasirodant, nes jo nebuvome dar matę.

     Atsidarė klasės durys, ir įėjo jaunučiukas, nedidukas, sutana apsivilkęs, mūsų naujasis klasės auklėtojas. Gerai, kad jis buvo su sutana, priešingai, gimnazijos koriduriuje sutikę, būtume galėję lengvai palaikyti kuriuo penktoku... Kaip vėliau paaiškėjo, dauguma aštuntokų buvome už jį mažiau kaip 10 metų jaunesni, o vienas, Antanas T.K. vos ketvertą metų jaunesnis.

Skaityti daugiau:

Tikyba ir lietuvybė mano gyvenime

 (Jaunimo konkurse III premiją laimėjęs straipsnis) Vita Narauskaitė

     Kiekvienas žmogus gyvena savo vidiniame pasaulyje, aplink vykstančius reiškinius pasverdamas savo svarstyklėmis, turėdamas savus principus ir kriterijus. Manau, kad visi žmonės, ir dori, ir parpuolę, visą gyvenimą nori būti geresni, nes nėra tokio žmogaus, kuris nenorėtų būti mylimas.

     Taigi tam, kad būtum tobulesnis, reikia žinoti, kas yra tobulybė. O Tobulybė, Gailestingumas, Gerumas, Grožis, Teisingumas — tai yra Dievas, kuris vienintelis tavęs niekada neišduos, neapgaus, ir iš kurio visada laukiama gailestingumo, gerumo ir... kančios — kaip įrodymo, kad esi nepamirštas ir mylimas, nes Dievas nori, kad žmogus būtų didis, o tik kančioj mes “augame”.

Vita Narauskaitė

     Daugelis mano draugų sako taip: “aš tikiu į Dievą, jaučiu jį savyje, bet aš jo neįvardinau”. Kas gi jiems trukdo eiti į bažnyčią, priimti tikėjimą, kuris vienija žmones, skelbia tik tiesą, meilę ir gėrį, yra ne tik Lietuvos, bet ir daugumos pasaulio šalių kultūros dalis? Aš manau, pagrindinė to priežastis yra giliai įleistos į jaunąsias širdis baimės ir susikaustymo šaknys, kurių nuodai dar veikia mūsų sielas. Baimė — tai vergystė, o nelaisvos sielos žmogus negali mylėti ir aukotis. Taip pat man atrodo, kad didelės reikšmės čia turi religinis Lietuvos žmonių neraštingumas, šaltinių apie religiją ir jos istoriją stoka (nekalbant, žinoma, apie ateistinę literatūrą). Aš manau, kad žymiai pakiltų kultūra mūsų krašte, sumažėtų nusikaltimų, motinų — “gegučių” skaičius, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas laisvai galėtų nusipirkti Šventąjį Raštą. Juk katalikų tikėjimas daro žmogų išmintingesnių, padeda pažinti save, pažadina troškimą būti geresniu, eiti Tiesos keliu.

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KRYŽIAUS KELIONE PER LIETUVĄ

     Birželio 2 d. Vilniaus arkikatedroje šventomis mišiomis ir varpų skambesiu į kelionę per Lietuvą palydėtas kryžius. Jis kuklus ir paprastas. Gausybės žmonių, susirinkusių Katedros aikštėje, žvilgsnių nuglostytas, nešančiųjų rankų sušildytas, jis plauks per Lietuvą iš Vilniaus į Trakus, iš Trakų — į Kryžių kalną (Šiaulių raj.)

     “Tai bus dar vienas tautos valios pareiškimas pasauliui ir sau”, — kalbėjo trumpame susirinkime M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio, “Caritas”, Šiaulių sąjungos, Vilniaus savivaldybės vadovai, kviesdami žmones į šį vilties ir nepriklausomybės žygį.

     Nepriklausomybė — laisvų žmonių valia, o laisva gali būti blaivi tauta. Kol bus nešamas kryžius, Lietuvos žmonės kviečiami negerti alkoholio. Deputatai ragina neformuoti Respublikos ir savivaldybių biudžeto iš “girtų rublių”. Paskelbtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio kreipimasis į tautą. (Tiesa)

KARDINOLO VIEŠNAGĖ VEPRIUOSE

     Birželio 2 d. į Veprius (Ukmergės raj.) švęsti Sekminių ir Tėvo dienos suvažiavo ne vienas tūkstantis žmonių iš įvairių Respublikos rajonų. Tikinčiuosius patraukė ir žinia, kad iškilmėse dalyvaus Jo Eminencija arkivyskupas Vincentas Sladkevičius bei vyskupas Vladas Michelevičius.

     “Be galo daug kas pasikeitė mūsų tautos gyvenime. Anksčiau buvo vengiama su mumis susitikti, mūsų nebenorėjo matyti, o štai šiandien mus lydi džiaugsmas, kad susirenkame broliškoje meilėje ne tik su parapijiečiais, bet ir su valdžios atstovais”, — labai nuoširdžiai žmonių sutiktas pasakė kardinolas V. Sladkevičius, “Įvyko pasikeitimo stebuklas. Gyva mūsų tauta, jos tikėjimas. Mūsų pareiga auginti ir puoselėti tą daigą, paversti jį galingu ąžuolu, tautos simboliu”. (Tiesa)

Skaityti daugiau:

Knygos

Atsiųsta paminėti

Alė Rūta. MĖLYNO KARVELĖLIO ŠVIESA. Novelinis romanas. LŠS Simo Kudirkos kuopos Niujorke paskelbtame konkurse premijuotas romanas. Aplanko piešinio ir knygos meninės išvaizdos dailininkė — Rasa Arbaitė. Išleido Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno jaunimo fondas 1990 m. Čikagoje. Redaktorius V. Varnas. Leidinio talkininkai — Akademinio skautų sąjūdžio Los Angeles skyrius. Kieti viršeliai, 288 psl., kaina nepažymėta.

Ričardas Mikutavičius. POTERIŲ UPĖ. Eilėraščiai. Knyga iliustruota subtilia Gražinos Didelytės grafika. Išleido Vaga 1990 m. Vilniuje. Kieti viršeliai, 144 psl.

Jack J. Stukas. AWAKENING LITHUANIA. A study on the Rise of Modern Lithuanian

Nationalism. Spaudė “Draugas”. 100 psl., kaina 8 dol. Galima užsisakyti šiuo adresu: Dr. Jack J. Stukas, 234 Sunlit Dr., Watchung, NJ 07060. Persiuntimas — 2 dol.

Į LAISVĘ. Nr. 108/145. Rezistencinės minties ir politikos žurnalas. Redakcijos adresas: J. Baužys, 9240 Cliffside Lane, Orland Park, IL 60462. Administracijos adresas: J. Prakapas, 14 Thelma Dr., Bakersfield, CA 93305

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S J.

Prielinksnio dėl vartosena

     Prielinksnis dėl vartojamas su kilmininku. Kartais šis prielinksnis vartojamas paskirčiai reikšti, bet čia geriau tinka naudininkas, naudininkas su bendratimi arba tik viena bendratis, ypač kai daiktavardis yra veiksmažodinis. Pvz.: įsigijau kirvį dėl medžių kirtimo (= medžių kirtimui). Nupirk dešros dėl pusryčių (= pusryčiams). Nusipirkau meškerę dėl žuvų gaudymo (= žuvims gaudyti). Šitos malkos yra labai tinkamos dėl kūrenimo (= kūrenti).

     Kai kalbama apie vaistų paskirtį, reikėtų visiškai vengti konstrukcijų su prielinksniu dėl, nes tokie sakiniai būna dviprasmiški. Jeigu pasakysime, kad pirkome vaistų dėl kosulio, tai galėtų reikšti, kad tų vaistų pirkome sukelti kosuliui arba pašalinti kosulį. Tad tokiais atvejais reikia vartoti ne prielinksnį dėl, bet prielinksnį nuo, Pvz.: Pirkome vaistų nuo kosulio. Šie vaistai labai geri nuo aukšto kraujo spaudimo.

     Prielinksnio dėl konstrukcijų geriau nevartoti, kai kalbama apie objektą, kurio labui kas daroma ar skiriama. Pvz.: ne dėl tavęs vieno (= ne tau vienam) tai pasakiau. Šiuos pinigus surinkome dėl mūsų organizacijos (= mūsų organizacijai).

     Būdvardžius įdomus, naudingas, geriau vartoti ne su prielinksnio dėl konstrukcijomis, bet su atitinkamais linksniais. Pvz.: Šis kūrinys labai įdomus dėl savo kompozicijos (= savo kompozicija). Kasdieninė gimnastika yra labai naudinga ir dėl jaunimo, ir dėl suaugusiųjų (= ir jaunimui, ir suaugusiems).

     Daiktavardis kova ir veiksmažodis kovoti gali būti vartojami ir su prielinksniu dėl, ir su prielinksniu už, nors čia yra tam tikro skirtumo. Jeigu sakau kova dėl tėvynės arba kovoju dėl tėvynės, tai suprantam, kad tėvynė prarasta, kad norima ją išvaduoti. Jeigu sakau kova už tėvynę ar kovoju už tėvynę, tai suprantama, kad siekiama ją apginti, apsaugoti. Tas pat sakytina ir apie kovą ir kovojimą dėl taikos arba už taiką.

Skaityti daugiau:

Įvairybės

KEFYRAS SKATINA ALKOHOLIZMĄ

     Kefyras — dietinis produktas. Puslitris kefyro duoda žmogui dešimtadalį paros energijos, trečdalį reikalingų baltymų. O dar vitaminai, mineralai! Tačiau retas suvokia, kad kefyras — silpnas alkoholinis gėrimas. Suaugusiam jis visiškai nekenkia, bet kūdikiams... Mat net ir nedidelės iki 1% etanolio dozės, esančios kefyre, gali suaktyvinti polinkį į alkoholizmą. Verta prisiminti, kad patekęs į virškinimo traktą kefyras, per keturias valandas rūgdamas, dar daugiau prisigamina etanolio.

     Taigi bendras alkoholio kiekis kefyre gali būti iki 2%. Į šią svarbią aplinkybę neatkreipia dėmesio specialistai, skiriantys kefyrą nėščioms moterims, motinoms ir kūdikiams. Kai iki gimdymo moteris kasdien išgeria po pusę litro kefyro, ji gauna nuo pusės iki vieno gramo etanolio. Nemaža jo dalis pro placentą tiesiog patenka į dar neapsaugotas vaisiaus smegenis. Panašiai alkoholio gali gauti ir krūtimi maitinami kūdikiai, jeigu motina geria kefyrą.

     Užprogramavimo alkoholizmui laikas vaikams kur kas trumpesnis negu suaugusiems. Antai vyrams jis 2-5 metai, moterims 1-2 metai, o kūdikiams - nuo ketvirčio iki pusės metų.

     Galimas dalykas, kad Lietuvoje, kur gana daug geriama kefyro, ir priviso per tuos 50 metų tiek alkoholikų. Daugelis Amerikos ir Vakarų Europos šalių jau seniai ryžtingai atsisakė kefyro. Vietoj jo gaminamas bealkoholinis jogurtas. Tiesa, kai kuriose Europos šalyse gaminamas ir kefyras, bet ten jis daromas kitaip — nededama mielių, t.y. jis nealkoholinis.

PRANCŪZIJOJE MAŽIAU SERGANČIŲ ŠIRDIES-KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS

     Prancūzijoje nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų žmonių miršta mažiau nei to paties amžiaus Anglijos gyventojų, nors prancūzai mėgsta pavalgyti. Tai prieštarauja visoms mitybos specialistų rekomendacijoms.

     Prancūzų mirštamumas nuo širdies-kraujagyslių sistemos ligų tesudaro trečdalį anglų ir ketvirtadalį škotų mirštamumo nuo šių ligų, o nuo širdies vainikinių kraujagyslių ligų prancūzų miršta penkiskart mažiau negu anglų ir šešis kartus mažiau negu škotų.

     Tai ašikinama įvairiai. Gal gelbsti prancūzų mėgstamas vynuogių vynas, didinantis “gerojo” cholesterino kiekį? Gal gausiai vartojami svogūnai ir česnakai, mažinantys kraujo krešumą? O greičiausiai tai prancūzų įprotis kasdien pirktis šviežių daržovių. Tai padeda organizmui sukaupti vitaminų ir apsivalyti nuo kenksmingų laisvųjų radikalų. Taip rašo “Le Figaro”.

Skaityti daugiau:

ATGARSIAI

Didžiai Gerbiamas Redaktoriau,

     Vytauto Skuodžio i premiją laimėjęs rašinys “Tikėjimo ir lietuvybės įtaka mano gyvenime” man paliko gilų įspūdį. Dėkoju ir reiškiu pagarbą autoriui, drįsusiam atverti savo sielos gelmes... Dėkoju Dievui, atvedusiam jį iki šio straipsnio...

     Taip pat buvo gera skaityti ir Mariaus Gražulio nuoširdų rašinį, laimėjusį I premiją jaunimo konkurse. Marius turėtų dažniau savo rašiniais pasidalinti “Laiškuose lietuviams” . Jo rašinio paskutinė mintis apie audringą gyvenimo kelionę ir galutinį grįžimą į “ramų palaimintą uostą” testiprina ir tesuriša mus visus”.

          Dalia Staniškienė

Gerbiamieji Redakcijos Darbuotojai,

     Noriu Jums širdingai padėkoti, kad siunčiate savo žurnalą. Gaunu jį laiku ir reguliariai.

     Ketvirtajame šių metų numeryje klausiate, ar skaitytojai Lietuvoje nori gauti “Laiškus lietuviams”. Žinoma, labai norime.

     Jūsų žurnalą man užsakė ponia Julija Šaulienė, esu jai didžiai dėkinga. Tačiau perskaičiusi pati, žurnalą atiduodu į muziejaus fondus, noriu, kad galėtų paskaityti ir mano kolegos, kad ekspozicijose pamatytų lankytojai. Štai šiuo metu muziejuje vyksta paroda “Iš išeivijos kūrybos”, joje šalia kitų eksponatų parodome ir porą numerių “Laiškų lietuviams”. (Vienas iš jų su muziejaus fotografijomis. ..) Be to, muziėjaus fonduose kaupiame įvairių pakraipų išeivijos spaudą.

Skaityti daugiau:

Šypsuliai

Čia priėjo Kindziulis...

     Vyriškis skundžiasi draugui:

     —    Kai persikėliau pas žmonos tėvus, tai neturiu nei sprendžiamojo, nei patariamojo balso!

     Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

     —    Betgi liko pritariamasis...

>>>

     —    Ar tu pastebėjai, kad, padaugėjus automobilių skaičiui, žmonės tapo sąžiningesni?

     —    Kodėl?

     Čia priėjo Kindziulis ir tarė:

     —    Beveik visiškai išnyko arkliavagiai.

Skaityti daugiau:

TRUMPAI IŠ VISUR

■    JAV-se Kolumbo vyčiai sutelkė 3 mil. dolerių kovai prieš negimusių kūdikių žudymą.

■    JAV-se didžiausia katalikų šalpos organizacija Catholic Relief Service sutiko padėti Lietuvių Religinei Šalpai parūpinti vaistus Lietuvai.

■    Lietuvių katalikų moterų sambūris “Caritas”, pritariant Lietuvos sveikatos ministerijai, yra įgaliojęs Lietuvių šalpos “Gyvybė Lietuvai” komitetą suorganizuoti vaistų telkimo vajų. Komitetui vadovauja dr. J. Gintautas.

■    Jėzuitų savaitinė televizijos programa, pavadinta “Jėzuitų žurnalas”, pasiekia apie 20 milijonų namų įvairiose pasaulio šalyse. Jai vadovauja kun. Mykolas Tueth, S.J. Ji transliuojama iš Romos. Ją galima matyti katalikų televizijoje CTNA ir EWTN. Ji transliuojama per 15 televizijos stočių.

■    Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas kard. Vincentas Sladkevičius pasiuntė Gorbačiovui laišką, kuriame pareiškė, kad katalikų dvasininkija, būdama arti liaudies, labai atjaučia jos vargus ir negali pasilikti abejinga kentėjimams, kurie užgriūva ligonius, senelius ir vaikus bei jų motinas, vykstant blokadai. Todėl dvasininkija kreipiasi į Sov. Sąjungos prezidentą, nuoširdžiai prašydama žmogiškumo ir teisingumo vardan atšaukti ekonomines sankcijas prieš Lietuvą ir pradėti lojalų dialogą, skaitantis su Lietuvos nepriklausomybe.

■    Nobelio premijos laureatas rašytojas Aleksandras Solženicynas paskyrė du milijonus rublių atnaujinti Solovkų vienuolyną, kuriame Stalino laikais buvo įkurta griežto režimo koncentracijos stovykla, kur kalėjo ir pats Solženicynas, vėliau tai aprašęs “Gulago archipelage”.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Trisdešimt antrasis “Laiškų lietuviams” konkursas

    Ateinančiais metais “Laiškų lietuviams” metinė šventė ir konkurso premijų įteikimas bus balandžio mėn. 14 d., tad laiko dar yra daug, bet jau dabar skelbiame konkursą, kad laiku galėtų parašyti ir atsiųsti straipsnius konkurso dalyviai iš Lietuvos. Konkurse gali dalyvauti ir jaunimas, ir suaugusieji. Jaunimas turi būtinai pažymėti, kad tai jaunimo rašinys. Jeigu nebus pažymėta, straipsnis bus dedamas į suaugusiųjų grupę. Suaugusiems bus taikomi didesni reikalavimai negu jaunimui.

    Bus galima rašyti laisvomis temomis, bet tik iš šitų keturių sričių: 1. Religija, 2. Tautybė, 3. Šeima, 4. Jaunimas. “Laiškai lietuviams” yra religinės ir tautinės kultūros žurnalas, ypatingą dėmesį kreipiąs į šeimų ir jaunimo problemas. Užtat ir temos iš šių sričių derinasi su žurnalo pobūdžiu.

    Straipsnių apimtis suaugusiems turėtų būti maždaug 4-9 mašinėle rašytų puslapių, o jaunimo —    bent dviejų mašinėle rašytų puslapių, bet pageidaujama ir ilgesnių. Straipsniai pasirašomi slapyvardžiu ir įdedamas atskiras vokelis su tikrąja autoriaus pavarde ir adresu bei telefonu. Straipsniai turi pasiekti redakciją iki kovo mėn. pirmos dienos. Premijos : I — 200 dol., II —    150., III — 100 dol., IV — 75 dol., V — 50 dol.

“Laiškų lietuviams” ekskursija

    Į ekskursiją išvykstame rugsėjo mėn. 27 d. Aplankysime Ispaniją, Portugaliją (Fatimą), Maroką. Jau turime gražų būrelį žmonių, bet dar galima registruotis šiuo adresu: American Travel Service Bureau, 9727 S. Western Ave., Chicago, IL 60643. Tel. 312-238-9787

Iš ekskursijos grįžtame spalio mėn. 13 d. Ekskursijos kaina — 2495 dol.

Nuoširdi padėka “Laiškų lietuviams” — rėmėjams

250 dol. aukojoGražina Liautaud.

50 dol. aukojoIrena Kairytė.

40 dol. aukojokun. Kęstutis Trimakas.

Skaityti daugiau: