* * *
EDVARDAS ŠULAITIS
ŠIAME krašte, kaip kiekvienas gali patirti, sunku rasti jaunuolį, kuris nesvajotų tapti geru sportininku — Olimpinių žaidimų žvaigžde ar kokio nors profesionalinio sporto klubo žaidėju. Šis troškimas yra giliai įaugęs į jaunų žmonių galvojimą, nes sporto herojai čia drąsiai gali konkuruoti su filmų žvaigždėmis. Nors mėgėjiškas sportas čia ir nėra populiarus, tačiau jaunuoliai, tapę laimėtojais mėgėjų grupėje, dažnai metasi į profesionalinę šaką, tokiu būdu pelnydamiesi gerą pragyvenimą.
Daug knygų yra prirašyta apie žymiuosius Amerikos sportininkus. Nemaža jų yra parašę patys garsieji sportininkai, pasakodami apie savo kelią į sporto viršūnes ir kitiems rodydami, kaip reikia elgtis, norint tapti geru sportininku. Nors ir ne visos šios rūšies knygos yra vertos didesnio dėmesio, tačiau yra tokių, kuriose galima rasti daug gražių pamokymų jauniesiems, kurios duoda daug puikių pavyzdžių.
Viena tokių knygų yra parašyta žinomo šuolio į aukštį su kartimi specialisto, pasaulio rekordininko Bob Richards. Šioje knygoje autorius paberia labai gražių, paskatinančių minčių. Pradžioje yra rašoma apie vaiką, vardu Charles Paddock, kuris 1920 m., susitikęs lengvosios atletikos mokytoją, jam pareiškė: "Aš noriu būti Olimpinių žaidimų čempionu, o taip pat norėčiau tapti greičiausiu pasaulio bėgiku." — "Puiku, Charli", jam atsakė mokytojas, "tu gali tai pasiekti, jeigu tik nori. Tačiau vien tik troškimo čia nepakanka. Tu turi dirbti, mokėti susivaldyti, gyventi švariai ir pasitikėti Dievu. Didelis bėgikas turi gerai išlavinti kojas, tačiau, norint pasiekti kojų stiprumą, reikia pirmiau turėti stiprybę savo širdyje ir mintyse."
Ir nuostabu — Charles Paddock pasiekė tai, ko norėjo. Jis labai daug dirbo ir tapo Olimpinių žaidimų čempionu bei greičiausiuoju pasaulyje bėgiku. Bob Richards savo knygoje pažymi, kad jam niekada nėra tekę matyti kito panašaus bėgiko, kurio kojos greičiau judėtų už šio sportininko kojas. Paddock tapo visiems žinomu, ir daugelis grupių jį kviesdavo kalbėtoju. Kartą jis kalbėjo jaunuolių grupei ir aiškino, kiek žmogus gali pasiekti savo pasiryžimu ir kietu darbu. Kalbos pabaigoje jis apsidairė aplinkui ir pareiškė: "Gal būt, šiame kambaryje yra kitas Olimpiados čempionas, jeigu ne sporto srityje, tai bent savo paprastame gyvenime. Turiu pasakyti, jog yra svarbiau būti savo gyvenimo čempionu."
Po tos kalbos prie jo priėjo mažas negriukas ir pareiškė: "Pone Paddock, Jūs manyje kažką sužadinote. Aš norėčiau tapti Olimpiados čempionu." Paddock uždėjo ranką berniukui ant peties ir tarė: "Sūnau, tu gali juo tapti, jeigu tik to nori. Tačiau prie to turi pridėti tikrai sunkaus darbo ir nemaža pasitikėjimo Dievu." Ir iš tiesų atėjo diena, kai tas berniukas, vardu Jesse Owens, laimėjo ne vieną, bet keturis Olimpiados aukso medalius.
Vėliau jis taip pat buvo kviečiamas paskaitoms. Prisiminęs iš Paddock girdėtas mintis, dažnai jis ir savo jauniesiems klausytojams primindavo: "Aš esu tikras, kad šiame kambaryje yra mažiausia dar vienas Olimpiados čempionas, jeigu ne sporte, tai bent savo kasdieniniame gyvenime."
Kartą po tokios paskaitos priėjo liesas juodukas ir, pakratęs jo ranką, prašneko panašiais žodžiais, kaip kadaise Jesse Owens kalbėjo paskaitininkui Paddock. Owens jam dabar taip pat atsakė tais žodžiais, kuriuos buvo girdėjęs iš Paddock. Ir po kurio laiko tas vaikas, kurs vadinosi Harrison Dillard, pagerino paties Owens olimpinį rekordą.
Kiekvienas šių didžiųjų sportininkų turėjo nemaža kovoti, kol įvykdė savo užsimojimą ir užsipelnė malonumą, ateinantį drauge su to užsimojimo pasiekimu. Panašių pavyzdžių yra gana daug. Jie visi rodo, jog žymiaisiais žmonėmis, nežiūrint kokią sritį beimtume, niekas negimsta, bet tampa po didelių pastangų. Jeigu žvelgsime į sporto sritį, tai pastebėsime, kad žymiųjų sportininkų sąraše yra ir tokių asmenų, kurie savo jaunystėje buvo kankinami įvairių ligų, ir maža kas tikėjo, kad jie galėtų ko nors pasiekti. Tačiau, kaip jau iš minėtų pavyzdžių matėme, pasiryžimas viską nugali. Beveik nėra tokio dalyko, kurio jaunas žmogus negalėtų pasiekti. Žinoma, čia reikia ne tik didelių pastangų, bet ir pasitikėjimo Aukščiausiąja Esybe, ką labai aiškiai pabrėžė ir minėtieji sportininkai.
Kiekvienas tvirtas pasiryžimas laimėti yra laimėjimo pradžia.
S. Šalkauskis