Dalė Koklytė
SPARTACUS
Filmas nukelia žiūrovą į didingą Romos gadynę — pirmąjį šimtmetį prieš Kristaus gimimą. Bežvelgiant atgal į tuos senovės laikus, nekartą pasisekė žmogaus vaizduotei atkurti ištisus istorinius vaizdus margame įvykių fone. Hollywoodas savo prityrusia ranka tokius spektaklius paprastai gerai paruošia filmo ekranui, nors dažnai galima jiems prikišti autentiškumo trūkumą, nustelbiamą perdėto puošnumo. Šiame filme toji klaida mėginta atitaisyti. Iš Italijos atvežtomis statulomis, baldais, rūbų ir šarvų pavyzdžiais mėginta atkurti tikrą tų laikų atmosferą. Gladiatorių mokykla, apie kurią ir sukasi šis filmas, buvo specialiai pastatyta pagal visus tradicinius reikalavimus. Gladiatorius vaidiną artistai buvo mokomi pagal senus Romos gladiatorių ritualus, kurių šūkis buvo kovoti iki mirties. Neveltui filmo statymui išleista daug milijonų.
Filmui yra surinktas būrys gabių ir pasižymėjusių artistų: Peter Ustinov, Laurence Olivier, Jean Simmons, Charles Laughton, na, ir Kirk Douglas, kuris kaip tik ir pasiėmė patį svarbiausią vergo Spartako vaidmenį. Scenos, kuriose vaidina ypač Peter Ustinov ir Charles Laughton, yra tikrai meniškai atliktos ir nesukeliančlos jokio priekaištingo jausmo. Bet kai tik pasirodo Kirk Douglas, tuoj pajuntamas charakterio silpnumas ir blaškymasis. Norėtųsi šiam herojaus vaidmeniui kito artisto.
Taip pat ir temos pristatymas nėra per daug vykęs. Tikslas iškelti žmogaus laisvės troškimo jausmą nėra pagrįstas tinkamais vaizdais, kurie žmogų įtikintų. Vietoj to labai pabrėžti pavergto žmogaus nužmoginimo vaizdai, jo priespaudos sunkumas ir skausmai.
Sukilimo metu vergams iš savo pančių jėga išsipalaidavus, jų laukia tolimesni vargai ir tik gražios ateities svajonės, jeigu išliks nesunaikinti žiaurioje kovoje už laisvę. Herojui Spartakui tenka daugiausia dėmesio. Jis, išvedęs žmones iš vergijos, nenori, kad jie vėl ten grįžtų, verčiau jis juos mato vienas po kito nuklojančius kelią lavonais. “Mirti laisvu!” — tampa jų šūkiu.
Filme nėra pamirštas nė meilės elementas. Spartakas įsimyli vergę Variną (Jean Simmons), kurią laisvėje pasiima sau už žmoną. Tačiau ir čia kartais visiškai nebojama proporcijos. Dažnai rimtos scenos virsta absurdiškomis, kai nevengiama perdėjimų. Atrodo, kad norėtas originalumas bus ne labai pavykęs.
Kai kurios masinės scenos įdomiai ir gražiai nufilmuotos, ypač įspūdingas tūkstantinės Romėnų kariuomenės pasiruošimas kovos lauke prieš vergų gladiatorių vedamą minią. Tačiau tuoj po to vaizdas pasikeičia, kai užverda atviros skerdynės, vadinamos “kova už laisvės idealą”. Tam įrodyti, nemanyčiau, kad yra reikalinga raudonai dažyti ekraną trykštančiu iš nukirstos rankos krauju arba ilgai sukti aparatą, nukreiptą į žuvusiųjų veidus. Tokie vaizdai sukelia tik pasišlykštėjimą, o kai kam gal ir sadistišką pasitenkinimą. Vis dėlto reikia pripažinti, kad šiuo metu yra geriau pasisekusių filmų už “Spar-tacus”.
PLEASE, TURN OVER
Nauja anglų statyta komedija. Septyniolikmetė mergaitė parašo knygą, sukiršinančią visą miestelį. Knygoje atvaizduoti personažai išoriniai yra panašūs į jos pažįstamus žmones, bet jų charakterai visiškai skirtingi ir perdėtai egzotiški. Jų sulyginimas su to miestelio gyventojais sukelia daug sąmyšio. Labiausiai nukenčia jos šeima, kuri, viso miestelio akių svilinama, nutaria, kad reikia perskaityti dukters parašytą knygą, kad sužinotų, ką miestelio gyventojai apie juos galvoja. Padėties paprastumas ir psichologinis pastabumas, iškeliąs ypač žmonių smalsumą ir ieškojimą intrigų kituose asmenyse, sukelia nemaža skanaus juoko. Vyresniesiems būtų įdomu šį filmą pamatyti.
DU LIETUVIŠKI FILMAI
Dabar kai kuriose lietuvių kolonijose yra rodomi du Povilo Jasiukonio paruošti filmai iš lietuvių gyvenimo: TREMTIES MOKYKLA ir LIETUVA — EUROPOS NUGALĖTOJA. Pirmame filme yra parodoma lietuvių gimnazija Vokietijoje, o antrame — pasaulio lietuvių tautinė olimpijada, įvykusi Kaune 1938 m. ir Europos krepšinio pirmenybės, įvykusios taip pat Kaune 1939 m., kur Lietuva antrą kartą tapo Europos krepšinio nugalėtoja. Abudu filmai tęsiasi maždaug po 45 minutes. Filmams taip pat yra pritaikytas ir garsas, aiškinant rodomas vietas ir įvykius.
Šių filmų pagaminimas, žinoma, yra mėgėjiškas, bet lietuvio širdžiai jie yra labai artimi. Tikrai yra jaudinančios mūsų jaunuolių ir mokytojų pastangos Vasario 16 Lietuvių Gimnazijoje, kur, nežiūrint gana vargingo ekonominiu atžvilgiu gyvenimo, viešpatauja pakili lietuviška nuotaika ir ryžtas siekti mokslo, neatsiliekant nuo aukštai pastatytų vokiškų gimnazijų. Čia ne tik mokomasi bendrųjų gimnazijoms nustatytų dalykų, bet nuolat skamba lietuviškos dainos, vyksta tautiniai šokiai, o taip pat ir sportu garsinama lietuvių vardas ir garbė svetimoje aplinkoje. Tad, nežiūrint įvairių kartais nugirstamų skeptiškų minčių, ši lietuviška gimnazija tikrai yra verta mūsų dėmesio ir paramos.
Antrame filme metamas trumpas žvilgsnis į Lietuvos praeitį, o paskui aplankomas Kalifornijoje gyvenąs Pranas Lubinas, kuris gal daugiausia prisidėjo prie Lietuvos iškėlimo į pirmaujančias pasaulio valstybes krepšinio srityje. Lubino bute yra saugojami Ir keli filmų rituliai, parsivežti iš Lietuvos, kuriuose atvaizduoti įdomesni momentai iš minėtos lietuvių sporto olimpiados ir krepšinio pirmenybių. Tie sporto įvykiai ir parodomi žiūrovams. Technišku atžvilgiu šis filmas yra šiek tiek stipresnis už pirmąjį, ypač vykusiai yra parinktas skambus suvalkietiškas A. Dundzilos balsas, aiškinąs filme rodomus įvykius.
Žiūrint šių filmų, tikrai kartais lyg kažkas griebia už širdies. Juose matai tikrą mūsų Lietuvą. Ji yra tokia paprasta, kukli, nenorinti nė lygintis su pasaulio technikos ir gamtos stebuklais. Tačiau iš to kuklaus paprastumo galingai veržiasi ryžtinga lietuvio dvasia, tiek nugalint didžiules kliūtis ir siekiant mokslo Vasario 16 gimnazijoje, tiek nesudrebant prieš didžiausias sporte pasižymėjusias Europos valstybes ir garbingai iškopiant į pačią sporto viršūnę. Šie filmai tikrai pažadins ir sustiprins kiekvieno lietuvio patriotizmą. (J. V.)