DR. JUOZAS PRUNSKIS
KITADOS Don Marguis rašė, kad išleidimas poezijos knygos tai yra lyg metimas rožės į Grand Canyon prarają, laukiant atgarsio. O vis dėlto šiais metais ir poezijos knyga susilaukė pasaulinio atgarsio — Nobelio premija buvo apvainikuotas poetas St. John Perse. Jis yra prancūzas, apsigyvenęs J. A. Valstybėse. Apie Prancūziją dar jos imperijos laikais buvo sakoma, kad tai absoliutinė monarchija, sušvelninta dainomis. Prancūzijos monarchija jau seniai palaidota, bet daina ir poezija pasiekia kartais pačių aukštumų pasaulyje.
Džiugu bus jau 73 metus amžiaus baigusiam senukui Perse apsivainikuoti didžiausios pasaulyje premijos laurais ir savo išteklius papildyti 43.627 doleriais. Tikroji jo pavardė yra Alexis St. Leger, kilusi nuo St. Leger Antilų salos vardo, kur jis gimė 1887 metais. Pirmąsias auklėjimo žinias jis yra gavęs iš katalikų vyskupo ir hindų Shivos kunigės, kuri buvo jo auklė. Pagrindinius mokslus jis baigė Prancūzijoje, gilindamasis į mediciną, literatūrą ir teisę. Tai padėjo jam ne tik išvystyti poezijos talentą, bet ir tapti geru valstybininku. Panašiai kaip Paul
Claudel, Milašius ir eilė kitų Paryžiaus pažibų, jis iškilo diplomatinėje tarnyboje, ją pradėjęs nuo 1914 metų.
Nuo 1917 m. iki 1921 m. jis buvo prancūzų atstovybėje Peipinge. 1922 m. dalyvavo nusiginklavmio konferencijoje Washingtone. Mirus Briandui, jis pastoviai buvo užsienio ministerijos viršūnėje iki pat nacių okupacijos, kai, nesutikdamas būti jų bendradarbiu, pabėgo į Vokietiją, o iš ten į Kanadą. Pagaliau kviečiamas atvyko į Wa-shingtoną ir čia dirbo Kongreso bibliotekoje patarėju prancūzų poezijos klausimais. Jis ir dabar tebegyvena Washingtone.
Poetas Leger nedaug savo kūrinių spausdino. Pasirašydavo visuomet St. John Perse slapyvardžiu. Jis taip sumaniai įstengė pridengti savo tapatybę, kad tik nedaugelis jo diplomatinės tarnybos kolegų žinojo, jog jis yra literatas. Tačiau kolegos poetai žinojo, kad jis yra daug pasiekęs kūrėjas.
Pirmasis jo poezijos rinkinys "Eloges" pasirodė lygiai prieš 50 metų. Po 14 metų buvo išleistas "Anabase". Šiuo veikalu jis užsirekomendavo kaip Rimbaud įpėdinis prancūzų simbolistų mokykloje. Kitas Nobelio premijos laureatas Eliot šį veikalą išvertė į anglų kalbą. Ką jis sukūrė 1924 - 1940 metais, pasaulis niekad nematys, nes rankraščiai pasiliko, bėgant nuo nacių, ir visas jo darbas buvo sunaikintas. Tik 1942 m. buvo pertraukta jo kūrybinė tyla, kai Čikagoje einąs žurnalas "Poetry" paskelbė jo knygą, vardu "Exile", skirtą pagerbti prancūzų laisvės kovotojus antrame pasauliniame kare. Po 11 metų pasirodė kitas jo veikalas "Vents". Dar galima paminėti "Taikos draugystę" ir "Amers".
Poezijoje jis save įkūnija. Pagal jo pažiūras, poezijoje turi būti subjekto ir objekto tapatybė, poeto ir poezijos susiliejimas. Jis pasitiki žmogaus ir pasaulio jungtimi. Jo siekimas — patvirtinti žmogaus buvimą pasaulyje, pateisinti pasaulį kūrybingumu. Jis tiki žmogaus veikimo didingumu istorijoje ir supranta tikrą proporciją tarp individo ir visatos. Jo kūrinio "Amers" tematika yra akcijos ir kontemplacijos vienumas. Vieton dabartinės materialistinės epochos vykdomo žmogaus susmulkinimo, vieton pasyvaus, nihilizmo, jis siekia atgauti žmogaus didingumą ir atnaujinimą.
Yra pagrindo manyti, kad Nobelio premijai jis buvo pristatytas Jungt. Tautų generalinio sekretoriaus Dag Hammarskjöld, kuris yra Švedų Akademijos narys ir moderniosios poezijos studiozas. Švedų Literatūros Akademija, paskirdama Nobelio premiją poetui Perse, pareiškė, kad jo kūryba pasižymi kylančiu lakumu, provokuojančiu vaizdumu ir vizijų būdu atspindi mūsų laikų sąlygas.
■
Visus galinčius valdyti plunksną nuoširdžiai kviečiame dalyvauti “Laišku Lietuviams” konkurse, apie kurį plačiau yra rašoma trečiame viršelio puslapyje šiame numeryje. Konkurso tema “Svarbiausieji mūsų uždaviniai dabartinėse išeivijos sąlygose” yra tikrai aktuali ir verta panagrinėti. Ar jūsų rašinys laimės premiją ar ne, yra ne tiek svarbu. Svarbiausia yra tai, kad jis ikvėps vieną kitą naudingą ir gyvenimišką mintį mūsų išeiviams. Tikrai yra prasmingas artimo meilės darbas savo rašytu žodžiu padėti kitiems susiorientuoti svarbiuose gyvenimo klausimuose. Tad neužkaskite giliai į žemę Tvėrėjo duotu talentu, bet paleiskite juos apyvarton, kad atneštu naudos ir jūsų artimui, ir jums patiems.