SONĖ TOMARIENĖ
|
Ar meni tuos laikus,
Kai per pievas, laukus
Nuskambėjus dainų sutartinei,
Su dainelių aidais
Ir šventais pažadais
Į vainiką ir meilę įpynei?
Ar prisimeni vis
Tas užburtas naktis,
Kai be sapno su žvaigždėmis kalbėjai?
Kai naktimis žvaigždė,
O dienomis gėlė
Už akis tas aiškiau nežibėjo?
|
O svajų vakarai,
Kai pirmi pumpurai
Švelnaus ilgesio širdį pripylė,
Kai mėnuliu švitai,
Debesėliu skridai,
O gėlių klausinėjai. ar myli...
Kai žėrėjo sniegai,
Lyg sidabro žiedai,
Atspindėdami veidą žvaigždės,
Kai širdy atradai
Gėlę žydint žydrai,
Kurios niekad speigai nepalies...
|
Pasiliks su mumis
Atminimų naktis,
įrašyta į deimanto žiedą.
Paklausyki, širdie, —
Juk tai mudviem šiandie
Angelai danguje džiaugsmą gieda!