PAULIUS RABIKAUSKAS, S. J.
IENAS didžiausių ir patvariausių užsimojimų visoje mokslinės kultūros istorijoje yra jau daugiau kaip 300 metų vykdomas dokumentinės medžiagos apie visus kada nors gyvenusius šventuosius bei palaimintuosius rinkimas ir jos skelbimas. Tai garsieji, jėzuitų leidžiami, "Acta Sanctorum". To užsimojimo pradininkas buvo belgas jėzuitas Jonas Bollandus (1596-1665); užtat ir visi kiti, kurie tęsė ir tebetęsia jo pradėtąjį darbą, paprastai vadinami bolandistais. Nuo 1643 metų, kada pasirodė pirmoji "Acta Sanctorum" knyga, iki mūsų laikų išėjo 67 didžiuliai tomai, bet darbas dar toli gražu nebaigtas: šeši tam specialiai pasiruošę bolandistai (visi jie yra bel-gai jėzuitai) Briuselyje, šv. Mykolo kolegijoje, ruošia trūkstamus tomus, kuriuose dar turi būti aprašyti lapkričio ir gruodžio mėn. šventieji.
Šv. Kazimierui "Acta Sanctorum" rinkinyje, kovo mėn. I-jame tome, išleistame 1663 m. Antverpene, skiriama 21 didelio formato puslapis (psl. 337-357). Ten randame perspausdintą popiežiaus legato vysk. Z. Ferreri parašytą šv. Kazimiero gyvenimą, Vilniaus kan. Jurgio Švencickio aprašytus stebuklus, ištisą "Omni die" giesmės tekstą ir labai vertingas tą medžiagą surinkusio ir paskelbusio T. Danieliaus Papebroch, S. J., kritines pastabas su kai kurių svarbių dokumentų ištraukomis. Tarp kitko ten užtinkame žinutę, kad šv. Kazimieras buvo žinomas ir garbinamas Belgijoje: daug kur bažnyčiose esą šventojo paveikslų, o Mechelno (Malinęs) jėzuitų kolegijos vyresnieji auklėtiniai, priklausą Marijos Gimimo Sodalicijai, pasirinkę šv. Kazimierą savo antruoju globėju. Jie savo susirinkimų salėje pakabinę šventojo paveikslą, prieš kurį kiekvieno susirinkimo metu uždegama žvakė. Taip pat jie pagaminę ir daliną medalikėlius ir paveikslėlius su šventojo atvaizdu. Kasmet, sekmadienį po kovo men. 4 d., ten iškilmingai švenčiama šv. Kazimiero šventė, kurios proga popiežius jiems suteikęs visuotinius atlaidus.
Pirmaisiais amžiais Mišios būdavo atnašaujamos ant kankiniu kapų. Bet galima sakyti, kad ir dabar altorius yra kankinio kapas, nes kiekvieno altoriaus viduryje turi būti marmuro lentelė, į kurią yra įdėta kokio nors šventojo kankinio relikvija.
(Šis “L. L.” numeris yra iliustruotas A. Kezio, S. J. nuotraukomis, vaizduojančiomis įvairias Mišių dalis).
1958 m. rudenį šių eilučių autoriui teko būti Briuselyje. Turėdamas vilties užtikti naujos medžiagos apie šv. Kazimierą, užėjo pas bolandistus. Jų viršininkas T. M. Coens mielai aprodė savo institutą ir biblioteką. Deja, iš turtingos senosios bibliotekos ir archyvo, kuriuose turėjo būti įvairių raštų bei leidinių, liečiančių šv. Kazimierą, po jėzuitų panaikinimo (1773 m.) ir bolandistų darbo kitiems pavedimo (vėliau kurį laiką jis buvo visiškai pertrauktas) nieko nebeliko. Tik dalis rankraščių ir knygų pateko į valstybinius Belgijos ir Prancūzijos archyvus bei bibliotekas. Nuo pereito šimtmečio antrosios pusės kuriama nauja bolandistų biblioteka, kurioje renkama ir saugoma daugiausia naujesnė literatūra. Bet vis dėlto pavyko ten užtikti dvi nedideles flamų kalba knygeles, abi išleistas paskutiniajame XVII a. dešimtmetyje. Lig šiol apie šv. Kazimierą rašiusieji lietuviai dar nė vienos iš jų nepaminėjo. Abejose knygelėse, be trumpo šventojo gyvenimo ir stebuklų aprašymo, duodama žinių apie šv. Kazimiero garbinimą Belgijoje, ypač jos šiaurinės dalies, vad. Flandrijos, miestuose: Mechelne ir Antverpene.
Šv. Kazimiero relikvijos Mechelne
Viena šių dviejų knygelių, išleista 1692 m. Mechelne, skiriama to miesto kolegijoje veikusios Marijos Sodalicijos nariams. Autorius yra tuometinis Sodalicijos dvasios vadas jėzuitas kunigas Pranciškus Nerrincą (1638-1712). Jis patvirtina tai, kas jau buvo minėta "Acta Sanctorum" leidinyje, ir aiškia: nurodo, kad šv. Kazimieras išrinktas antruoju globėju 1651 m., Sodalicija: vadovaujant T. Morkui Emanueliu
Boot. (Mechelno jėzuitų kolegija įsteigta 1615 m.; apie tą pat laiką bus ten pradėjus veikti ir Marijos Sodalicija). Sodaliečiai jau turėjo šventojo globėjo paveikslą, dalino paveikslėlius ir medalikėlius, bet neturėjo šventojo relikvijų. O jų įsigyti nebuvo lengva. Karaliai, kardinolai ir kiti aukšti asmens kartais laukdavo metų metus, kol gaudavo šv. Kazimiero relikvijų; tuo mažiau buvo vilties paprastiems svetimo krašto kolegijos mokiniams. Anksčiau buvo bandęs Sodalicijos vadovas T. Petras van Wissen, po to visu uolumu tuo reikalu pradėjo rūpintis pats kolegijos rektorius T. Antanas Grandon, bet vis be vaisių. Netikėtai pasitaikė gera proga: 1686 m. gruodžio mėn. mirė jėzuitų ordino generalinis viršininkas. Į Romą turėjo netrukus suvažiuoti viso ordino atstovai ir išrinkti naują viršininką. Vienas iš Belgijos į Romą vykstančiųjų jėzuitų buvo kaip tik Mechelno kolegijos rektorius. Romoje jis susitiko iš Lietuvos atvykusį provincijolą ir kitus provincijos atstovus. Tuoj pat išdėstė jiems savo reikalą ir įteikė Mechelno sodaliečių laišką, rašytą 1687 m. liepos mėn. 17 d., prašydamas jį perduoti Vilniaus vyskupui. Lietuvos jėzuitų tarpininkavimas pas vyskupą pagelbėjo. Vysk. Konstantinas Kazimieras Bžostauskis 1688 m. vasario mėn. 14 d. atsakė Mechelno sodaliečiams, pažadėdamas mielai pasiųsti prašytų relikvijų, tik pageidautų, kad koks jiems patikimas Lietuvoje esąs asmuo būtų įgaliotas atsiimti relikvijas ir jas saugiai pergabenti į Mechelną. Kaip tik tuo metu naujasis jėzuitų generolas paskyrė Briuselio kolegijos rektorių T. Diertins Lietuvos ir Lenkijos jėzuitų provincijų vizitatorium. Jam Vilniuje 1690 m. lapkričio mėn. ir buvo įteiktos šv. Kazimiero relikvijos, kurias jis ateinančiais metais, grįždamas į Belgiją, atvežė į Mechelną. Tai buvo nedidelė, užantspauduota cinko dėžutė; jos viduje buvo įdėta šventojo kaulo dalis ir Vilniaus vyskupo raštas, liudijąs relikvijos autentiškumą. Iš to rašto sužinome, kad 1690 m. spalio mėn. 23 d. 6 vyskupų, didžiojo Lietuvos hetmano ir Vilniaus vaivados Kazimiero Jono Sapiegos ir daugelio prelatų bei didikų, suvažiavusių į krašto seimą, akivaizdoje buvo atidarytas šventojo karstas ir paimtos relikvijos. Tas dokumentas surašytas 1690 m. lapkričio mėn. 26 d. ir pasirašytas Vilniaus vyskupo Bžostauskio ir Smolensko vyskupo Eust. Kotovičiaus, šv. Kazimiero koplyčios rektoriaus. Įdomu, kad šiame rašte vysk. Bžostauskis save tituluoja: "Dievo ir Apaštalų Sosto malone Vilniaus vyskupas ir D. L. Kunigaikštijos primas".
Mechelno kolegijos sodaliečių kantrios ilgų metų pastangos išsipildė, šv. Kazimieras savo relikvijomis jiems tapo tarsi dar artimesnis, jų širdžiai brangesnis globėjas. Iš Vilniaus atvežtą cinko dėžutę atidarė 1691 m. gruodžio mėn. 6 d. Mechelno arkivyskupas ir Nederlandijos primas Hum-bertas Vilhelmas a Precipiano. Patikrinęs relikvijų autentiškumą, dėžutę vėl uždarė, užantspaudavo ir išdavė savo liudijimą. 1692 metais, tur būt, šv. Kazimiero šventės proga, įvyko iškilmingas relikvijų į bažnyčią įnešimas ir jų viešam garbinimui išstatymas. Iš kitų šaltinių žinome, kad kolegijos auklėtiniai sodaliečiai jas sutiko su didžiausiomis iškilmėmis. Procesijoje buvo pavaizduota šventojo karališkoji kilmė ir giminė; vienas mokinys ėjo apsirengęs jo seneliu Jogaila, kitas — .jo tėvu Kazimieru, dar kiti — jo broliais.
Tolimesnių žinių apie šv. Kazimiero garbinimą Mechelno kolegijoje neturime. Reikia manyti, kad šventojo kultas ten išliko gyvas, kol veikė kolegija ir joje Marijos Sodalicija, t. y. iki 1773 — Jėzuitų panaikinimo — metų.
Šv. Kazimiero brolija Antverpene
Anuomet dar daugiau negu šiandie svarbiame ir garsiame Šiaurės Jūros uoste Antverpene, gatvėje, vadinamoje Kayserstreet, stovėjo Dievo Motinos Marijos koplyčia. Jos rektorius kun. Aleksandras de Feris, matyt, buvo geruose santykiuose su jėzuitais, nes jam jau 1692 m. rugsėjo mėn. 8 d. pavyko gauti dalelę minėtos, Mechelno kolegijai atsiųstos, šv. Kazimiero relikvijos. Prie koplyčios nebuvo jokios kolegijos nei jokios sodalici-jos. Todėl kun. de Feris sumanė įkurti specialią šv. Kazimiero broliją. Jis pats jai paruošė įstatus ir parašė trumpą šv. Kazimiero gyvenimą, remdamasis jau žinomais bolandistų ir T. Nerrincą tekstais. Mums įdomūs tosios brolijos įstatai, kurie pridėti prie jos įsteigimo proga išleistos knygutės apie šv. Kazimierą. Juos skaitydamas, kiekvienas lietuvis turi pripažinti, kad jokia jaunimo organizacija, joks religinis būrelis Lietuvoje savo šventajam Globėjui nėra parodęs tiek pamaldumo ir aukos dvasios, kiek mes matome pas tuos mums nepažįstamo ir tolimo Antverpeno miestiečius. Štai tųjų, Antverpeno vyskupo patvirtintųjų, įstatų turinys.
Šv. Kazimiero brolijos, įsteigtos Švč. Mergelės ir Dievo Motinos Marijos koplyčioje Antverpene, globėju yra visuomet tos koplyčios rektorius. Nariais gali įsirašyti vyrai, moterys ir jaunimas. Kasmet išrenkamas vienas asmuo, kuris tvarko brolijos pajamas ir išlaidas, duodamas apie tai apyskaitą brolijos globėjui ir seniorų tarybai. Visi nariai privalo kovo mėn. 3 d., t. y. šv. Kazimiero šventės vigilijoje, pasninkauti, kiek tai jiems leidžia amžius, sveikata ir kitos aplinkybės. Šv. Kazimiero šventės dieną visi turi eiti išpažinties ir šv. Komunijos, dalyvauti iškilmingose šv. Mišiose, vakarinėse pamaldose ir pamoksle, taip pat ir oktavos dienomis ruošiamose pamaldose. Panašiai visi privalo dalyvauti kiekvieno mėnesio ketvirtą sekmadienį iškilmingose šv. Mišiose, vakarinėse pamaldose ir pamoksle šv. Kazimiero garbei, kaip ir metinėje iškilmingo relikvijų įnešimo šventėje bei kartą metuose laikomose gedulingose pamaldose už brolijos mirusiuosius.
Brolijos nariai kasdien kalba šv. Kazimiero garbei maldą ir himną arba 5 Tėve mūsų ir 5 Sveika Marija. Vyrai, gavę žinią, kad bus nešamas Švč. Sakramentas pas ligonį brolijos narį, privalo palydėti kunigą pas tą ligonį, o kam nors iš brolijos mirus, turi jį palydėti į kapines. Bent kartą į mėnesį turi duoti, kiekvienas pagal savo išgales, nedidelę auką brolijos reikalams. Pagaliau visi turi žinoti, kad šių įstatų laikymas nėra saistomas jokia nuodėmės bausme; "visa tai turi būti atliekama iš Dievo meilės šv. Kazimiero garbei, kuris neliks neatsilyginęs už visa tai, kas jam bus padaryta."
* * *
Ar šiandien, maždaug po 270 metų, dar užtiktume kokią nors šios brolijos žymę, ar dar išliko koks anuomet didžiadvasiškai pradėtos veiklos prisiminimas, sunku pasakyti. Reikėtų nuvykti į Antverpeną, susirasti Kayserstreet, joje buvusią ir gal tebesančią Dievo Motinos Marijos koplyčią ir pasiteirauti apie religinių brolijų praeities ir dabarties veiklą. Tačiau jau ir pats brolijos įsteigimo faktas, kaip ir kitose Belgijos vietovėse užtinkamas šv. Kazimiero garbinimas, mums liudija, kokia galinga turėjo būti mūsų šventojo karalaičio, to kilnaus, skaistaus jaunuolio, dvasios jėga, kad ji traukė prie gėrio kiekvieną, kuris tik turėjo progos apie jį šį tą išgirsti, nesvarbu, ar jis jautėsi priklausąs tai pačiai šventojo tautai, ar esąs tolimo, mažai ką bendro politiniu atžvilgiu turinčio krašto žmogus. Toji nematoma dvasinė jėga veikia ir šiandie; ji traukia į kilnumą ir į šventumą kiekvieną, kuris tik ją pastebi ir jos švelniam traukimui nesipriešina.