Dalė Koklytė
WILD RIVER
Tai yra Tennessee upėje buvusios mažos salelės, vardu Garth Island, istorija. Salelė buvo apsemta, netoliese pastačius didelį tvenkinį tramdyti siaubingiems upės išsiliejimams. Bet tai tik rėmai, apriboja filmo veikimo lauką. Įdomumas glūdi gyventojų išgyvenimuose, prireikus apleisti salą. Ypač labai charakteringa yra senutės (Jo Van Fleet) kova už savo teises likti saloje, kur ji praleido beveik visą savo gyvenimą. Ji, nebodama jokių logiškų išvedžiojimų, kad reikia apleisti salą, savotiškai Įrodinėja priežastis ir teises joje likti. Gyvenimas be salos jai yra visiškai beprasmis, stovint gyvenimo saulėlydyje ir žiūrint atgal, kur yra likę visi jos darbai ir jos širdis.
Įdomūs ir užtvankos statybos atstovo (Montgomery Clift) bandymai perprašyti senutę geruoju išsikelti iš salos. Ypač yra vaizdi scena, kai jis, iš beviltiškumo pasigėręs, ateina pas ją dar kartą mėginti įrodinėti reikalo būtinumą. Senutei jis tuo momentu simpatiškiausias, nes atrodo toks silpnas ir žmogiškai klystąs. Ji lyg susvyruoja savo nusistatyme, bet vis dėlto pasilieka išdidi ir nepasiduoda.
Senutės anūkės (Lee Remick), drauge su ja gyvenančios saloje, romantiškas susitikimas su statybos atstovu ineša ir į taip jau keblų turinį intrigos jausmą.
Drama yra ypatinga savo realiu žmonių ir aplinkybių atvaizdavimu. Nesimato jokių gyvenimo iškraipymų ar perdėtų kraštutinumų ieškojimo. Viskas perduota objektyviai galvojančiam žmogui suprantamu ir artimu būdu. Čia galima pajusti tikro kasdieninio gyvenimo pulsą, kuris kartais pagreitinamas viduje kylančių emocijų ar sulėtinamas kai kurių beviltišku momentų akivaizdoje. Tai yra gyvenimas, kur jaučiama laimė, naujai vilties žiežirbai sužibus, ar nusivylimas, matant savo sukurto pasaulio sunaikinimą.
Filme iškelta daug aiškiai apčiuopiamų minčių, kurios, išėjus iš salės, neišnyksta iš atminties drauge su ekrano vaizdais, bet sekioja, lyg nerami sąžinė, ir laukia atsakymo į kylančius klausimus. Šioms mintims atsakymai daugiausia tiesioginiai nėra duoti, tačiau yra taip iškeltos problemos ir parinktos situacijos, kurių turėtų užtekti logiškai išvadai.
Čia kyla autoriteto įvertinimo klausimas — jo teisingumas ir naudingumas, vardan pažangos ir didesnės žmonių grupės gerovės suardant ir visiškai pakeičiant kelių žmonių išorinį ir vidujinį pasaulį. Kyla ir žmogaus prisirišimo prie materialinės savo aplinkos klausimas, kuris, surištas sentimentaliais ryšiais, atrodo už viską svarbesnis ir reikšmingesnis. Paliestas ir žmonių lygybės klausimas, pasireiškiąs savanaudiškumu, kitus pažeminant ir išnaudojant. Taip pat įdomus ir meilės klausimas, pristatytas tiesioginiu pasisakymu, kad neįmanoma sukurti idealų ir laimingą šeimos židinį be tikros meilės jausmo.
Šios mintys ir klausimai vikriai supinta filmo turinyje ir neprieštarauja vieni kitiems, bet gabiai vienas kitą papildo.
Ypatingai gera artisčių vaidyba, tiek Jo Van Fleet, tiek Lee Remick, turi nemažos įtakos minčių gilumo ir jų niuansų perdavime. Montgomery Clift truputį nevikrus. Jo nesikeičianti veido išraiška, nors ir savotiškai viliojanti, filmui vykstant pradeda nusibosti ir net įgristi.
Šiam filmui nevertėtų gailėtis laiko. Pagaliau pasirodė drama, įstengusi sukurti tai, kas norėta.
WAKE ME WHEN IT’S OVER .
Viena Iš daugelio dabar rodomų komedijų, be jokios ypatingos vertės, kurios žiūrint, nėra net noro juoktis. Mėginta pavaizduoti Amerikos kariuomenės nesklandumus ir jos vidaus netvarką, laikantis šaltų ir griežtų nuostatų naujose ir nepritaikytose aplinkybėse.
Tolimoje Ramiojo vandenyno saloje Amerikos kariuomenės dalinys, iš nuobodumo ir neturėjimo ko veikti, nutaria pasistatyti viešbutį ir užsiiminėti turizmu. Ši pareiga yra patikėta jaunam salos ateiviui (Dick Shawn), kuris pamatęs savo draugų demoralizuojantį gyvenimą, neturint jokio rimtesnio užsiėmimo, galvoja, kad užsibrėžtas darbas būsiąs labai naudingas.
Kai gražiai pastatyto viešbučio vardas pasiekė Vašingtone sėdinčią vadovybę, iškilo didelis valstybinio masto skandalas. Teismas sprendė tų kareivių, išnaudojusių kariuomenės turtą, likimą. Įdomu, kad vyriausybė jų nuteisti negalėjo, dėl jos pačios pirmiau padarytos popierizmo klaidos.
Ernie Kovacks vaidina ekscentrišką kariuomenės dalinio vadą, kuris nežiūri nei saiko, nei ribų, krėsdamas įvairius juokus. Toks elgesys jį daro labai neįtikėtinu asmeniu, vaidinant aukštą kariuomenės pareigūną. Filmas labai šabloniškas juokų pristatymu, o turinys taip pat tuščias ir beprasmis.
