Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
PAMINĖJO V. MYKOLAITĮ-PUTINĄ
Sausio mėn. pradžioje buvo iškilmingai paminėtos Vinco Mykolaičio-Putino 80-sios gimimo metinės Vilniuje ir Kaune. Vilniuje, prie namo, kuriame 1944-1967 metais gyveno rašytojas, buvo atidengta paminklinė lenta-bareljefas (skulptorius K. Patamsis). Iškilmėse buvo pasakyta kalbų ir Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto studentai skaitė Putino poeziją. Paminklinė lenta metinių proga buvo atidengta ir Kaune, Vaižganto gatvėje. Ąžuolų kalne, kur gyveno ir kūrė Putinas. Rašytojo pagerbimas tęsėsi tiek Vilniuje, tiek Kaune, atliekant atitinkamą programą literatūros vakaruose — skaitant Putino kūrybą, atliekant dainas, sukurtas Putino tekstais ir kt.
Literatūra ir Menas(Nr. 2, 1973)
SIŪLO GELBĖTI ARCHEOLOGINIUS LOBIUS
Archeologas J. M., domėjęsis Lietuvos mūrinių pilių archeologinių tyrimų medžiaga ir labai nusivylęs jos saugojimu, savo rūpestį iškelia "Literatūroje ir Mene" Nr. 3., 1973).
Didžiąja dalį Lietuvos mūrinių pilių tyrinėjo archeologas Karolis Mekas. Jis daugelį metų dirbo, tyrinėdamas Lietuvos gynybinius įrengimus, ir ligi šiol tebetyrinėja Kauno senamiestį. Tyrinėjimų metu K. Mekas sukaupė daug vertingos medžiagos, kuri dar nesutvarkyta: yra rankraščiuose, brėžinių juodraščiuose. Dalį Liškiavos, Kauno pilių radinių K. Mekas saugo savo buto rūsyje. Tyrinėjant Liškiavos piliakalnį, buvo rasta ne tik pilies laikotarpio (XIV a. pab. - XV a. I pusė) radinių, bet ir I tūkstantmečio įtvirtintos jotvingių gyvenvietės radinių, padarytų iš kaulo, bronzos, geležies, daug keramikos. Tai ypač svarbi medžiaga jotvingių materialinei kultūrai pažinti. Šie dirbiniai, išgulėję žemėje tūkstantmečius, dabar buvo surasti ir palikti likimo valiai.
Kitą tokio liūdno neatsakingumo pavyzdį autorius duoda Biržų pilies archeologinių radinių likimą. Po pilies tyrinėjimų visi radiniai buvo sukrauti viename pilies rūsyje. Tarp tų senovės lobių buvo daug koklių, kaltų ornamentų, skulptūrų, langų ir durų karnizų, ginklų, metalinių apyvokos reikmenų, monetų, medžio dirbinių ir kt. Beveik visa ši medžiaga neinventorinta ir palikta likimo valiai drėgname, neapsaugotame rūsyje. Visi metaliniai dirbiniai surūdiję, stiklas sudužęs, o smalsuoliai jau kelis kartus buvo atplėšę rūsio duris ir ieškojo "paslėptų lobių".
Ruošiamasi restauruoti Biržų pilies rūmus, bet neaišku, kaip bus atstatytos krosnys kambariuose, nes dabar jau niekas nežino, kokioje patalpoje buvo rasti vienos ar kitos rūšies kokliai ir kaip koks kambarys buvo dekoruotas.
MODERNIŠKAS SPORTAS ŽEMAITIJOJE
Jeigu kažkada Žemaitija garsėjo eikliais, patvariais "žeimaitukų" veislės žirgais, tai šiandien vietoj žirgelio, berneliai jau kuria dainas apie... motociklą. Ne vien dainas kuria, bet ir sportą prasimano — motobolą. Šią keistą sporto šaką (gavusią pradžią Prancūzijoje) įsisavino Žemaitijos vyrai ir 1973-siais metais net į Europos meistrus pretenduoja. Šiuo metu Žemaitijoje veikia dvi motobolo komandos — Skuodo "Bartuva" ir Kretingos "Švyturys". Skuodiškiai su motociklais sviedinį vaikosi nuo 1967 metų, o kretingiškiai dar visai neseniai pradėjo — 1971-siais. Didžiausias šios sporto šakos iniciatorius ir organizatorius yra buvęs Skuodo SDAALR rajono pirmininkas Petras Kocius. Šiuo metu jis yra "Švyturio'' treneris. Praeitaisiais metais Taline įvykusiame turnyre švyturiečiai užėmė pirmąją vietą ir laimėjo TSRS pirmenybių medalius.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik dvi rimtos motobolo komandos, bet jų ateitis neatrodo per šviesi: kiti didesnieji miestai nenori įsileisti rungtynių, kad motociklų ratai neišvagotų futbolo aikščių, o specialių žaidynių laukų motobolui dar nepadaryta.
Švyturys(Nr. 21, 1972)
DAR APIE SPORTĄ
Kaunietė Asta Giedraitytė per šalies teniso žiemos varžybas Taline iškovojo pirmąją vietą vieneto ir moterų dvejetų turnyruose. Sportas (Nr. 9, 1973)
Kauno "Žalgirio" krepšininkai, nugalėję Gruzijos "Dinamo" komandą 87:70 ir Kijevo "Strojitelio" komandą 75:64, pasiekė savotišką rekordą — laimėjo vienuolika susitikimų iš eilės. Daugiausia taškų rungtynėse su Gruzijos krepšininkais savo komandai pelnė "Žalgirio" komandos kapitonas Modestas Paulauskas (42 taškus iš 87).
Gimtasis kraštas(Nr. 3, 1973)
Sausio mėn. pabaigoje ant Sartų ežero įvyko tradicinės ristūnų žirgų lenktynės, tai jau 25-tosios pokario metais. Lenktynės nėra įvykusios tik 1961 ir 1971 m., nes žiemos buvusios tokios švelnios, kad Sartai tinkamai neužšalę. Šią žiemą tokios problemos nebuvo, ledo storis — apie 40 cm. Lenktynėse dalyvavo 106 važnyčiotojai iš įvairių Lietuvos vietovių. Be įprastinių arklių ir lengvųjų rogių šiais metais ant Sartų ežero pasirodė ir moderniosios technikos atstovės-aerorogės. Ši naujovė sukėlė nemažą susidomėjimą žiūrovų tarpe. Pastebėtina, kad aerorogių greitis išvystomas iki 100 km per val., kai tuo tarpu net greičiausi ristūnai žirgai išvysto tik apie 60 km. Per val. greitį. Sportas (Nr. 15, 1973)
PARTIJA IR ŽMONIŲ AMŽIUS
Dabartinę Lietuvos spaudą vartant, į akis daugiausia duria iki liguistumo išvystytas propagandinis liaupsinimas komunistinės santvarkos ir jos atneštojo gyvenimo sąlygų pagerėjimo. Net tokioje "nepolitinėje" periodikoje kaip "Sportas", "Mūsų gamta" ar "Šluota" yra padedama priederminė auka ant komunizmo aukuro. Dažniau susiduriant su platesniu spaudinių kiekiu, susidaro tam tikras "imunitetas" tai nuolatinei pagyrimų ir pasigyrimų srovei, tačiau kartas nuo karto ji suintensyvėja iki absurdiškumo ir pasidaro tiesiog nuostabus kurio nors autoriaus sugebėjimas paversti net visai nekaltą temą, kaip reportažą apie Lietuvos gyventojų amžių ("Gyvenkime 100 metų", Gimtasis kraštas, Nr. 2, 1973), į odę komunistinei sistemai.
Straipsnelio autorius Mykolas Zaikauskas, rašydamas apie senuosius lietuvius tarp 1959 ir 1970 metų ir surinktuose duomenyse pastebėjęs daugiamečių senelių pagausėjimą, prieina išvados, kad: "Socializmo sąlygomis spartus ir dinamiškas Tarybų Lietuvos liaudies ūkio vystymasis, nuolatinis gyventojų gerovės kilimas, o tuo pačiu — sveikatos apsaugos augimas ir tobulėjimas sudarė palankias sąlygas žmonių sveikatingumui ir ilgaamžiškumui didėti". Toliau autorius pastebi: "Didelis mirtingumas esti kolonijose, pavergtuose kraštuose, trumpa ir vidutinė tų kraštų žmonių gyvenimo trukmė. Priespauda, išnaudojimas, nuolatinė baimė netekti darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo šaltinio, labai sutrumpina žmonių amžių". Todėl geriausias įrodymas, kad šiandien Lietuva nėra pavergta, kad nėra ten jokios baimės, priespaudos ar žmonių išnaudojimo yra pateiktoji statistika: tarp 1959 ir 1970 metų 60-69 m. amžiaus žmonių padaugėjo 5,859; 70 ir daugiau metų amžiaus — 2,947-niais žmonėmis, 79-nerių metų amžiaus tame pačiame laikotarpyje padaugėjo 6,624 žm.; 89 m. amžiaus — 1,142 žm.; 99 metų amžiaus padaugėjo 92 žmonėmis. Taip pat pažymima, kad kaimo vietovėse žmonės gyvena ilgiau negu miestiečiai.
"Žmonių sveikatingumas pasiekė palyginti aukšto lygio, todėl sparčiai pradėjo daugėti senyvo amžiaus žmonių", įtikinėja straipsnio autorius. Tuos įrodymus perskaičius, susidaro įspūdis, kad netolimoje ateityje Lietuvoje seneliai visai nustos mirti — kam ieškoti kažkokio pažadėto rojaus dausose, jeigu jis čia pat, komunistinės santvarkos sukurtas ant žemės.