Gavėnia yra susitelkimo laikas. Ta proga mes daugiau pamąstome ne tik apie savo dvasinį gyvenimą, bet ir apie mūsų tautos likimą. Mūsų tėvynėje ir Rusijos gilumos tremtyje mūsų brolių dvasinės kančios pasiekė tokį laipsnį, kad jie, nepaisydami jokių pavojų, savo žygiais už tikėjimo ir tautos laisvę sujaudino pasaulį. Jie yra kartu ir patriotizmo, ir tikėjimo kaliniai. Pavergėjas stengiasi brutaliais būdais mūsų brolius surusinti, numoralinti, padaryti ateistais. Todėl mes, esantieji laisvame pasaulyje, turime teikti savo kenčiantiems tautiečiams visokeriopą paramą.
Visų pirma mes remiame juos per Lietuvių Katalikų Religinę Šalpą materialiniu būdu. Tegul ši parama bus tęsiama ir toliau. Ji bus tiek vaisinga, kiek jūs patys prisidėsite. Be to, per laisvojo pasaulio radijo bangas turime ir toliau tęsti religinę doktriną ir informaciją Lietuvai apie laisvojo pasaulio religinį gyvenimą, o laisvąjį pasaulį informuoti apie tikinčiųjų likimą Lietuvoje. Šioje visokeriopoje informacijoje dalyvauja pagal išgales ir L.K. Religinė Šalpa. Mes visi privalome melstis už mūsų pavergtųjų brolių religinę ir tautinę laisvę. Ir maldai, ir medžiaginei paramai yra tinkamas bet kuris laikas, bet į tai ypatingu būdu kviečiame Gavėnios metu.
Pagaliau yra labai svarbus reikalas susirūpinti lietuvių jaunimo pašaukimais į kunigus ir vienuolius. Noroms nenoroms kyla klausimas, kas užims dabar dirbančiųjų lietuvių kunigų ir vienuolių vietas lietuvių tarpe? Kam atiteks Amerikoje, Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje ir kitur kunigų ir vienuolių sukurti ir išvystyti monumentalūs darbai, jeigu dabartinis jaunimas nesusirūpins jų perimti į savo rankas?
Lietuvoje dvasinių pašaukimų nestinga. Tačiau ten komunistų vyriausybės nustatytas ribotas skaičius kandidatų į kunigus trukdo turėti reikiamą kunigų skaičių. Praeitais 1972 metais Lietuvoje mirė 16 kunigų, o naujų pašventintų tebuvo vos šeši. Kas papildys mirštančius, invalidus? Jau ne pirmą kartą klausiame jaunimą ir visus lietuvius, ką mes duotume iš laisvo pasaulio Lietuvai bei kitiems kaimyniniams kraštams, jeigu šiandien ten grįžtų tikėjimo laisvė? Ar apie tai galvojame, ar ruošiamės? Šiam tikslu tuoj po karo buvo įsteigta Romoje Švento Kazimiero Kolegija, kuri jau yra davusi nemažą skaičių kunigų. Tačiau pastaruoju metu į ją atvyksta per mažai lietuvių jaunuolių. O kunigų reikalas yra ne mažesnis dabar, negu buvo anksčiau.
Brangūs lietuviai, mes kviečiame jus visus, ypač šiuo Gavėnios metu, dažnai apie šiuos keliamus klausimus pagalvoti, į juos įsisąmoninti, daugiau tarpusavyje tomis temomis kalbėti ir padaryti atitinkamas išvadas.
Mes kviečiame jus visus, kaip vienos šeimos vaikus, tiek pavieniai, tiek bendrai melstis, dirbti ir aukotis už Lietuvių tautos laisvę, jos kilnumą ir krikščioniškumą.
Mūsų meilė ir ištikimybė Dievui ir savo tautai tegul dega visų širdyse.
Vysk. Antanas Deksnys
Vysk. Vincentas Brizgys