Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
TELEVIZIJOS REŽISIERĖ
Jau penkiolika metų Stasė Borusienė pirmauja Lietuvos televizijos pastatymų režisierių arpe. Tą darbą ji pradėjo, galima sakyti, pirmoji, kada televizijos studija Vilniuje pradėjo kurtis ir, neturėdama šioje srityje ypatingo patyrimo, ėmėsi sunkaus bei sudėtingo darbo. Iš sėkmingiausių jos pastatymų yra D. Londono "Nužudyti žmogų", B. Brechto "Baltasis kryžius", J. Marcinkevičiaus "Pušis, kuri juokiasi", S. Aliošino "Diplomatas" ir kt. Dabar S. Borusienė jau taip aktyviai nesireiškia savo profesijoje, perdavusi dalį pareigų kitiems, o pati rūpinasi lietuviško "telefilmo" sukūrimu, tačiau jos įnašas lietuvių televizijai yra labai didelis ir reikšmingas.
"Kultūros barai" (nr. 11, 1972)
SUKAKTUVINĖ PARODA
Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos senų ir retų spaudinių skyriuje buvo atidaryta pirmosios lietuviškos knygos, M. Mažvydo Katekizmo, 425-rių metų sukaktuvinė paroda.
Paroda susidėjo iš dviejų skyrių: pirmajame buvo eksponuojamos M. Mažvydo raštų publikacijos. Vienintelis M. Mažvydo "Katekizmo" egzempliorius, 1956 m. gautas iš Odesos M. Gorkio mokslinės bibliotekos, yra laikomas specialiai šia proga pagamintame odiniame gaubte. Antrajame parodos skyriuje buvo eksponuoti moksliniai darbai apie M. Mažvydą ir pirmąją lietuvišką knygą.
"Pergalė" (nr. 2, 1973)
NAGRINĖJAMAS B. SRUOGOS “DIEVŲ MIŠKAS”
M. Gorkio pasaulinės literatūros instituto išleistame moksliniame veikale "Socialistinio realizmo meninės formos problemos" dominuojančią vietą užima Balio Sruogos "Dievų miško" analizė. Straipsnio autorius literatūros mokslininkas P. Palijevskis analizėje gretina Sruogos laiškus iš koncentracijos stovyklos artimiesiems ir jo memuarus su kitų Štuthofo kalinių atsiminimais ir apibūdina Sruogos dokumentalisto kūrybinį metodą, pripažindamas jo didelį brandumą bei originalumą šio amžiaus dokumentinės literatūros kontekste.
"Pergalė" (nr. 2, 1973)
1972-JŲ M. KULTŪRINIŲ PREMIJŲ LAUREATAI
Poetas Aleksys Churginas laimėjo premiją už išvertimą Dantės "Dieviškosios komedijos" į lietuvių kalbą. Anksčiau jis yra išvertęs Goethės "Faustą" su ne mažesniu pasisekimu. Apie naująjį "Dieviškosios komedijos" vertimą "Pergalėje" (nr. 1, 1973) taip atsiliepiama: "Skaitydamas "Dieviškosios komedijos" vertimą, iš karto pajunti šių dienų meninio vertimo kultūros lygį, kokybinį vertėjo patyrimą. A. Churginas sugebėjo rasti tokį poetinio žodyno, poetinės sintaksės, ritmikos ir rimavimo galimybių plotą, kuriame galėtų būti atkurta prasminė ir meninė originalo esmė".
Rašytojas Kazys Saja laimėjo premiją už 1971-siais metais "Vagos" leidyklos išleistą pasaką-apysaką vaikams "Ei, slėpkitės!" Ši knyga jau verčiama į vokiečių ir estų kalbas, išleista Maskvoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir k. K. Saja taip pat yra sėkmingas dramaturgas.
Premija taip pat paskirta feljetonistei Vytautei Žilinskaitei. Savo humoristine kūryba ji jau plačiai užsiangažavusi ir savita. Jos kūrybos paslaptis — ne intonacijose ir ne situacijose, ne išradinguose stilistiniuose triukuose. Žilinskaitė vienodai taikliai parodijuoja ir literatūrinius štampus bei madas, ir tuščiažiedę pompastiką, ir absurdiškas žmonių elgesio bei bendravimo formas. Autorė laikosi principo: jei neaktualu — nejuokinga, jei nejuokinga — neaktualu.
Kultūrinėmis premijomis dar pagerbti: kompozitorius Vytautas Barkauskas, liaudies pamiltas kompozitorius Juozas Karosas, dailininkė, grafikė Domicėlė Tarabildienė ir dailininkas Stasys Ušinskas.
PIRMASIS LIETUVIŠKAS ISTORINIS FILMAS
Ilgai reklamuotas pirmasis lietuviškasis istorinio žanro filmas "Herkus Mantas" jau pasiekęs kino teatrų ekranus. Susidomėjimas juo yra labai didelis. Žinovų manymu, tai geriausias režisieriaus Marijono Giedrio filmas (jis yra režisavęs filmus "Vyrų vasara", "Žaizdomis žemės mūsų" ir kt.). Pagrindines roles filme turi Antanas Šurna — Herkus Mantas ir Eugenija Pleškytė — Kotryna. Filmui scenarijų rašė S. Šaltenis, nors gerokai nutoldamas nuo Juozo Grušo originalo, kuris pasirodęs 1957 m. tapo svaria lietuvių dramaturgijos atsinaujinimo gaire, dideliu stimulu teatro menui. Nors tarptautinėje plotmėje "Herkus Mantas" nenurungs nei "Kryžiuočių", nei "Karo ir taikos", vis dėlto tokio filmo susukimas yra svarbus įvykis tokio mažo krašto tautinei kinematografijai.
SKUNDAI IR Į JUOS REAKCIJA
"Šluota" yra dabartinėje Lietuvoje leidžiamas humoro ir satyros žurnalas, kuriame dažnai mėgstama švelniau ar stipriau brūkštelėti per įvairias, kasdieniniame gyvenime pasitaikančias, negeroves. Jos būtų gana juokingos pašaliniam skaitytojui, bet kovojantiems su nepareigingu biurokratizmu ir abejingumu žmonėms tie dalykai yra skaudūs. "Šluotos" puslapiai dažnai yra paskutinė tribūna tokiam skundui pareikšti. Pvz.:
— Jei Radviliškio komunalinių įmonių vadovai miesto pirtin anksčiau dar parūpindavo nors šalto vandens (karštą žmonės patys atsinešdavo), tai po trejetą mėnesių trukusio remonto, pirtyje — sausra. Nebeliko nė lašo nei šilto, nei šalto. Miesto komunalininkams dėl to, atrodo, taip pat nei šilta, nei šalta... (nr. 22, 1972).