M. D. E.
Tauta gali daug prarasti, išgyventi daugybę katastrofų ir vėl prisikelti;
kai praranda sielą, ji praranda viską, ir nebeprisikelia.
Pr. Gaidamavičius
Esame jau ne kartą girdėję, kad per mažai viešumoje, ypač jaunimo tarpe, diskutuojama lietuvių išeivijos ir ypač lietuvio jaunuolio pareigos bei uždaviniai Lietuvos reikalams. Dėl to kai kurių ir buvo sukritikuotas paskutinis PLJ kongresas, kad jis buvęs betikslis ir be jokių svarbesnių nusprendimų. Turėdamas gana daug įtakos jaunimui, kongresas neišnaudojo progos jį uždegti, sustiprinti lietuvišką dvasią, suformuluoti jo pareigas Lietuvai ir paskui konkrečiai jas vykdyti. Jaunimo atmintyje pasiliko tik socialiniu bendravimu užmegztos pažintys. Tai, žinoma, taip pat svarbu, bet tai nebuvo pagrindinis kongreso tikslas.
Svarbiausias uždavinys jaunimui — tautos išlaisvinimas
Tikrai reikia džiaugtis, kad Fronto Bičiuliai 1973 m. gegužės mėn. suruošė simpoziumą, kuriame jaunimas dalyvavo, dėstė bei diskutavo mintis apie savo įsipareigojimus okupuotajai Lietuvai ir jos jaunimui. Čia buvo bent iš dalies atlikas tas didelis darbas — išbudintas jaunimas savo pareigoms. Simpoziumas dar buvo ir dėl to naudingas, kad ne vyresnioji karta, kaip paprastai, bandė jaunimui diktuoti, ką jis privalo ir ko neprivalo daryti, bet pats jaunimas galėjo išgirsti savo draugus dėstant jų pačių idėjas ir jausmus Lietuvos atžvilgiu.
Besiklausant įvairių pasisakymų, o drauge pareiškiant ir savo mintis, buvo prieita išvados, kad svarbiausias jaunimui uždavinys yra tautos išlaisvinimas. Iš tikrųjų gal tai ir yra pati didžiausioji jaunimo pareiga, bet labai sunku suprasti, kaip jaunimas gali galvoti ir stengtis nukreipti visas savo jėgas į tą didžiausią uždavinį, jeigu jis nekreipia pakankamai dėmesio net į kitas daug mažesnes savo pareigas išeivijoje. Jeigu nejauti savo pareigos lietuvybei, gyvendamas lietuviškoje aplinkoje išeivijoje, sunku net įsivaizduoti, kaip galima turėti stipresnį tautiškumo jausmą okupuotai Lietuvai. Tokį tikslą be tam tikros lietuviškos "trenriuotės" sunku pasiekti. Kaip sportininkas negali iškart pasiekti aukščiausią rezultatą be nuolatinio ruošimosi ir be fizinio bei dvasinio susitelkimo, taip ir lietuvis jaunuolis turi pamažu bręsti lietuviška dvasia, vykdydamas visa tai, kas sudaro lietuviškumo esmę. Šios lietuviškumo žymės yra: kalba, papročiai, kultūra ir t.t. Jis turi pažinti Lietuvos praeitį ir būti susipažinęs su dabartine padėtimi. Toks lietuviškas brendimas yra lyg estafetė, kur negalima nė trumpam momentui padėti gairelės, bet reikia ją, sukaupus visas jėgas, nešti ir perduoti kitiems. Lietuviškame darbe yra būtinas tęstinumas.
Jaunimo lietuvybės išlaikymas
Tad ką daryti, kad mūsų jaunimas išlaikytų lietuvybę? Tėvai, mokykla, organizacijos tuo labai sielojasi, bet aplinka ir oportunizmas šias pastangas kartais paverčia niekais. Jaunimas dažnai neišlaiko pusiausvyros ir lyg pakimba ore. Kai kas gal pasakys, kad mūsų jaunimas jaučia savo pareigas lietuvybei, nes vis dar tebeegzistuoja jaunimo organizacijos, klubai, ansambliai, ruošiama šventės, kongresai, stovyklos. Gerai, bet galima paklausti, dėl ko vis mažėja mokinių skaičius lituanistinėse mokyklose, vis mažiau jaunimo skaito lietuvišką spaudą, vis mažiau pasitaiko lietuviškai kalbančių. Keistai skamba, kai mes kartais didžiuojamės, o net ir spaudoje parašome, kad tas ar kitas jaunuolis kalba lietuviškai. Ar ne juokinga stebėtis ir didžiuotis, kad lietuvis kalba lietuviškai? O kaipgi kitaip jis turėtų kalbėti?
Tur būt, geriausiai lietuviškoje veikloje galėtų pasireikšti mūsų vidurinioji karta. Jie dar gerai lietuviškai kalba, nes baigę lietuvių gimnazijas, o universitetus jau baigę čia, išeivijoje. Jie yra pajėgūs ir ekonomiškai. Bet kur jie dingę? Juk gal tik trečdalis jų yra pasilikę lietuviškoje visuomenėje, o kiti pražuvę, nubyrėję. Tai matant, net baugu pagalvoti, kiek dabar studijuojančio lietuvių jaunimo dar pasiliks purenti lietuviškos dirvos.
Tad verta tikrai rimtai susirūpinti mūsų ateitimi. Dabar dar vis dėlto yra nemaža jaunimo, kovojančio už mūsų idealus, dirbančio lietuvybei ir tautos išlaisvinimui. Tai yra džiugu, tai įžiebia mūsų širdims vilties kibirkštėlę. Šis jaunimas yra vertas pagyrimo ir pagarbos. Jo pastangas reikia remti, kad nepritrūktų pasiryžimo ir toliau. Jaunimas nori konstruktyvios kritikos
Atrodo, kad dabar jaunimas yra per daug lepinamas ir giriamas. Giriamas, kai pagyrimo užsitarnauja, bet taip pat giriamas, kai girti nėra už ką. Tai yra blogai. Visuomet reikia girti, kas girtina, ir peikti, kas peiktina. Jaunimą reikia objektyviai Įvertinti, be reikalo neužstoti, jo darbų ir veiklos nepagražinti.
Reikėtų viešai ir spaudoje, ir per radiją iškelti jaunimo problemas, jo trūkumus, padėti jam konstruktyvia kritika susiprasti ir pataisyti pasitaikančias klaidas. Spaudoje yra daug rašoma apie jaunimo veiklą ir susirinkimus, bet reikėtų kartais parašyti, kad skaičius tų, kurie tokia veikla domisi, vis mažėja, kad susirinkimuose vyrauja anglų kalba. Jeigu noras kalbėti lietuviškai ir prisijungti prie lietuviškos veiklos vis mažėja, tai sunku tikėtis, kad ateityje lietuviškasis jaunimas perimtų tėvų darbus ir tęstų lietuvybės išlaikymo ar Lietuvos laisvinimo veiklą. Daugelis bijo jaunimą pakritikuoti dėl to, kad jo visai neatstumtų nuo lietuviškosios veiklos.
Pavyzdžiui, organizuojant sportininkų išvyką į Europą, daug apie tai spaudoje rašoma ir per radiją girdima kalbant; prašoma tuos sportininkus remti, kad jie Europos valstybėse galėtų skelbti mūsų tėvynės reikalus ir laimėti Lietuvai draugų. Nuėjus į vieną sportininkų susirinkimą, prieš jiems išvykstant į Detroitą, nustebau, kad per visą susirinkimą vyravo anglų kalba. Angliškai kalbėjo ne tik sportininkai, bet ir vyriausi vadovai su jais tarėsi tik angliškai. Pastebėjau kai kurių tėvų nustebimą ir pagalvojau, ar jie norės tą išvyką remti. Įdomu, kaip jie kalbės Europoje? Į tai reikia atkreipti rimtą dėmesį, nes kartais mes patys griauname tuos tikslus, kurių siekti raginame kitus.
Man tik juoką dažnai sukelia ilgiausi aprašymai apie naujas sukurtąs lietuviškas šeimas. Iš tų aprašymų atrodo, kad tai pati veikliausia ir lietuviškiausia šeima, pasiryžusi dirbti lietuvybės išlaikymui. Bet praeina kiek laiko, ir niekur tos šeimos veiklos negirdėti. Taip labai greitai dingsta tos lelijos ir ramunėlės, nuvysta dobilėliai. Tokiais keliais nuėjo didelė viduriniosios kartos dalis, ir dabar pasiliko didelis tarpas tarp senosios ir jaunosios kartos.
Rašytoja Birutė Pūkelevičiūtė viename ateitininkų susirinkime ragino jaunimą nebijoti klaidų ir prie jų prisipažinimo, nes tik tokiu būdu galima subręsti ir tapti stipria, galinga jėga, kuri ne tik išlaikys tautos dvasią išeivijoje, bet kartu dirbs tėvynės išlaisvinimui. Taip pat ji patarė nenorėti būti amžinai jauniems, kuriems turi būti atleistos visos klaidos. Ateina laikas, kai žmogus turi subręsti savo galvojimu, elgesiu ir darbais. Tad bręskime ir būkime toji siela, kuri išgyvena visas katastrofas ir kuri vieną dieną sulauks galingo tėvynės prisikėlimo.
t�n����eų (jų šaknų ir kamienų), besibaigiančių balse i, dažniausiai pridedama priesaga - juoti, ne -uoti. Pvz.: asocijuoti, repatrijuoti, diferencijuoti. Tad ir iš jų kilę daiktavardžiai rašomi su j: asocijavimas, repatrijavimas, diferencijavimas.
dvejis, trejis— dvejus, trejus (metus).
dviems— dviem. Skaitvardis du, kaip ir abu, kilęs iš dviskaitos, todėl jo naudininkas rašomas be s.
Eskyzas— eskizas (pranc. esquisse).
Faniera— fanera.
Gesta, gestantis— gęsta, gęstantis (bet: geso, užgesęs). Esamojo laiko veiksmažodžių bąla, gęsta, glęžta, klęra, mąžta, sąla, šąšta, tęžta, žąla šaknyse rašome vadinamąją nosinę, nes jie yra kilę iš formų: ban-la, gensta ir t.t. Nosinė rašoma ir iš jų išvestų formų šaknyse: tebąlie, bąląs, bąlant ir t.t.
grąsinti, gręsia — grasinti, gresia,
grysti, grystas— grįsti, grįstas (plg. grindžia, grindys).
Ištikrųjų— iš tikrųjų. Skyrium rašomi ir kiti suprieveiksmėję prielinsksniniai junginiai: iš nežinių, iš karto, iš palengvo, iš tiesų, iš viso . ..
Klijentas— klientas (lot. cliens), bet tariame klijentas.
kopiūrą— kupiūra (pranc. coupure). koptacija — kooptacija (lot. cooptatio). Taip pat rašome: kooperacija, koordinacija...
kūbas— kubas.
kulvirsčia— kūlvirsčia ( = kūliais virsti).
Lasta, ląstelė— ląsta, ląstelė (iš: lansta)
liūdyti, liūdymas— liudyti, liudijimas.
Muzėjus— muziejus.
Naturalus— natūralus. Taip rašomi ir kiti bendrašakniai žodžiai: natūra, natūralizmas, natūralistas.
(Bus daugiau)