THE EMIGRANTS
Kai dabar yra tiek maža filmų moraliniu atžvilgiu priimtinų net suaugusiems ir paaugliams, reikia pasidžiaugti tokiu rimtu filmu, kaip “The Emigrants”. Tai švedų gamybos filmas iš švedų gyvenimo. Pradžioje parodoma, kaip švedų ūkininkų šeima kietai dirba, versdama akmenynus ir ruošdama dirvą pasėliams, susidurdama su dideliais sunkumais, turėdama problemų išmaitinti savo narius, ypač kai perkūnija padega klojimą. Vargo spaudžiami, apsisprendžia išemigruoti į Ameriką.
Ekrane atsiskleidžia sunki kelionė buriniu laivu per okeaną. Blogas maistas, parazitai, ligos daugelį kankina, o senesnį ir mirtin nuvaro. Didelis džiaugsmas, pasiekus Ameriką, bet ir čia dar sunki kelionė primityviu traukiniu, nepatogiu laivu upe, kai net mirusį kūdikį tenka užkasti pakrantės smėlyje.
Pagaliau pasiekiama vieta, patogi įsikurti. Čia prasidės naujas gyvenimas, kuris bus atskleistas kitame filme, vardu “The New Land”. “The Emigrants” yra iš XIX šimtmečio imigrantų gyvenimo. Išryškina socialinius, ekonominius sunkumus, gausėjančios šeimos vargą, bet drauge ir savitarpę meilę, pasiaukojimą ir net augantį romansiuką tarp paauglių, o taip pat ir į padugnes kritusios moters žmoniškėjimą.
Pagrindinė filmo aktorė Liv Ullmann ypač atkreipia dėmesį savo gera valdyba. Visai pelnytai ji susilaukė premijos. Pajėgus ir jos partneris Max von Sydow.
THE NEW LAND
Tai antroji dalis filmo “The Emigrants”. Jis susuktas pagal W. Mobergo romaną, kuriuo pasinaudodami, B. Forslung ir J. Troel yra sukūrę puikų filmo scenarijų. Kai prie to prisidėjo talentinga J. Troel režisūra, filmas išėjo vienas iš geriausių antroje 1973 m. pusėje. Kiek apsunkina žiūrovą, kad čia vartojama daugeliui nesuprantama švedų kalba, bet angliški užrašai padeda sekti turinį.
Filmas labai vaizdžiai perteikia švedų šeimos pergyvenimus, kai 1850 m. ji atvyksta į Minnesotą ir įsikuria miškingoje paežerėje, derlingoje žemėje, bet žiemos speigų varginamame krašte. Ekranu perbėga giliai atmintin įsmingantieji vaizdai, kai rodoma trobesių statymas, arimo plėšimas, bendravimas su kaimynais, indėnų užpuolimas, mirtinai pavojingos kelionės į Kaliforniją aukso ieškoti, religiniai sambūriai ir ypač visas išeivio šeimos gramatiškas gyvenimas su ilgesiu ir įsikūrimo sunkenybėmis.
Abudu pagrindiniai aktoriai Max von Sydow (Karl Oskar vaidmenyje) ir Liv Ullmann (Kristina) nuostabiai nuoširdūs, įtikinantys ir talentingi. Labai ryškiai atvaizduota tėvo meilė, kai gresiant pūgos šalčiams, jis nudobia paskutinį šeimos jautį, kad į jo vidurius įspaustas sūnus būtų apsaugotas nuo sušalimo. Motiną vaidinanti Liv Ullmann labai patraukli ir labai ryškiai išgyvenanti meilę vyrui bei vaikams.
Antriniai aktoriai taip pat patraukia žiūrovo dėmesį. Filmas suaugusiems ir paaugesniems labai rekomenduotinas, duodąs medžiagos kultūros istorijai, padedąs pažinti imigrantų padėtį ir suvokti gilesnius šeimos išgyvenimus.
THE PAPER CHASE
Vienas geriausių paskutiniojo laikotarpio filmų yra “The Paper Chase”. Tiesa, ir jame neapsieinama be vieno kito vulgaraus žodžio, bet vis dėlto jie gana riboti. Neapsieinama ir be lovos, bet nesileidžiama į pornografiją. Tačiau meniniu atžvilgiu filmas labai vertingas. Siužetas ekranui gana sunkus — viskas koncentruojasi apie sutarčių kursą Harvardo teisės mokykloje. Savo sumanumu režisieriai ir filmuotojai įstengė iš tos kietos medžiagos padaryti patrauklų filmą.
Visą laiką vengiama kurį nors epizodą pratęsti iki nuobodumo. Priešingai, vaizdai labai greitai keičiasi. Čia profesorius, dėstąs graikų filosofų metodu — ne kraudamas į studentų galvas žinias, o sužadindamas norą galvoti ir ieškoti, sprendžiant duotus uždavinius; čia vėl įvairūs studentų tipai: vienas save laiko genijum, kitas turi fenomenalinę akių atmintį, bet silpną protavimo pajėgumą, ir yra labai nelaimingas, nors gyvena puikiame bute su gražia, laukiančia kūdikio žmona, kuri įstengia jį sulaikyti nuo savižudybės. Dar kitas studentas yra gabus, bet štai kartais šokinėja iš džiaugsmo, pasirodęs klasėje išmaningas, o kartais sugniūžta, kai, pamilęs profesoriaus dukrą, praleidžia daugiau laiko su ja, negu su knygomis. Štai vėl kitas, užsidaręs motelyje su draugu, su ypatingu įnirtimu ruošiasi egzaminams. Tas “Paper Chase” yra diplomo gaudymas, kuriuo filmo centrinis studentas Hart džiaugiasi, bet kuriam jo pažymiai tiek nesvarbūs, kad apie juos informuojantį laišką, net neatidaręs, paleidžia į jūrą.
Kritikai filmą įvertino aukštu pažymiu — keturiomis žvaigždutėmis, nes jis tikrai puikiai surežisuotas, išradingai susuktas, psichologiškas, turįs ir humoro, ir romantiškos meilės, ir gausių studentiškų nuotykių. Filme ryškų profesoriaus charakterį sukuria John Hauseman. Savo vaidyba labiausiai iš kitų prasikiša studento Hart vaidmenyje Timothy Bottoms. Vaidyboje pajėgi jo partnerė, profesoriaus duktė Lindsay Wagner. Ši 20th Century gamyba susilaukia visuotinio pagyrimo.
BILLY JACK
Šis neimponuojančio pavadinimo filmas, vaizduodamas dabarties gyvenimo nuotaikas, sprendžia įdomią problemą: geros valios ir geros širdies žmonių, nutolusių nuo kai kurių visuomenės priimtų elgesio formų, susikryžiavimą su įstatymus atstovaujančiais, tačiau veidmainiškais, suktais ir nusikalstančiais policininkais ir šiaip žmonėmis. Visos simpatijos, aišku, pirmųjų pusėje, kurią ekrane vaizduoja humaniškumu persunkta indėnų ir kito jaunimo mokykla, su kilniaširdžia, pasiaukojusia mokytoja Delores Taylor ir su jų sumaniu drąsiu gynėju Tom Laughlin. Šie abu pagrindiniai filmo herojai labai gerai atlieka savo sudėtingus vaidmenis.
Tas humaniškasis drąsuolis Billy Jack apgina minėtos įstaigos auklėtinius nuo brutalių miesčioniokų ir nuo perdaug reiklios nesimpatingos policijos. Reikalas susikomplikuoja, kai vieno policininko nuskriausta, kūdikio laukianti mergaitė pabėga ir yra globojama tos mokyklos jaunuolių sambūrio, o tauri tos mokyklos mokytoja yra užpuolama kito policininko sūnaus ir nuskriaudžiama. Tai patyręs, tas herojus Billy Jack išeina į kovą su policija. Apsuptas bažnytėlėje, jis neturi galimybės išsisukti nuo mirties. Mokytoja, jį pamilusi, ateina perkalbėti, kad pasiduotų ir išgelbėtų savo gyvybę. Billy išeina, ištiesdamas rankas surakinti pančiais.
Policija vaizduojama atstumiančiai, lygiai ir baltieji miesčioniokai, turintieji gerą dozę rasinės neapykantos ir brutalios prievartos, tačiau bendra filmo nuotaika — pagarba humaniškumui ir taurumui, prievartos biaurumo ir baisumo pavaizdavimas, gėrio pergalė ir visos kitos šviesiosios pusės atperka porą vietų, su kai kuriais morališku atžvilgiu nepageidautinais švystelėjimais.
Filme vyrauja simpatijos tauriam jaunimui. Be jau minėtų gerų aktorių, stambesnį vaidmenį filme atlieka Clark Howat. Filmavimas pasigėrėtinai ryškus, režisūra gyva. Filmas ypač jaunimo labai gausiai lankomas.
THE OUTFIT
Vienintelis teigiamas dalykas šiame filme, kaip ir visuose kriminaliniuose filmuose, yra intriga. Taip pat ir Roberto Duvall vaidyba yra gera. Filmas susuktas pagal Richardo Stark romaną, muzika Jerry Fieldingo. Vyriausias filmo veikėjas (R. Duvall) vaizduoja bankų plėšiką, kuris, įniršęs, kad lošimo sindikatas nužudė jo brolį, dabar užpuldinėja sindikato narius jų lošimų vietose. Jis užpuldinėja ir bankininkus. Kriminalinio sindikato vadą vaidinąs Robert Ryan savo vaidmenį atlieka pasigėrėtinai, nors jau būdamas 80 m. amžiaus (dabar jau miręs).
Visas filmas — tai ilga užpuolimų, apiplėšimų ir žudymų pynė. Banditai pasidaro lyg savotiški gudrūs herojai, kurie ir paskutinėje scenoje greitosios pagalbos mašina pabėga, išeidami savotiškais laimėtojais, apgaudami tvarkos saugotojus ir ugniagesius. Filmas tikrai demoralizuojantis. Atrodo, kad tai bus jau pskutinis Metro-Goldwyn-Mayer bendrovės filmas. Ateityje ši bendrovė gal vieną kitą filmą išleis United Artists vardu.
LOLLY MADONNA XXX
Vaizduojamos dvi nuošaliuose užkampiuose gyvenančios ūkininkų šeimos, kur vienoje vaikai yra degtindariai. Jie pagrobia autobuso laukiančią merginą, kurią jaunesnysis brolis įsimyli. Kiti du tos šeimos broliai nuskriaudžia aplankyti atėjusią kaimyno mergaitę, ir iš to išauga abiejų šeimų karas. Tėvas, perpykęs ant merginą išprievartavusio sūnaus, jį žiauriai nužudo. Žudymai tęsiasi visoje antroje filmo dalyje. Filmas dėl savo žiaurumų nepatartinas nei jaunimui, nei suaugusiems.
Tokie filmai turėtų būti kuo griežčiausiai draudžiami. Ir spauda iškėlė faktą, kad kai Niujorko Harleme buvo rodytas filmas, kuriame narkotikų vartotojai vaizduojami beveik herojais, tą rajoną aptarnaujančios ligoninės pareiškė, kad narkotikų naudojimas tarp pacientų pakilo 400 procentų.
THE WAY WE ARE
Šiame filme dalyvauja du dideli talentai: Robert Bedford ir Barbara Streisand. Jų vaidyba tikrai turtinga ir ekspresyvi. Juodu vaizduoja du jaunus žmones, kuriuos draugystėn suvedė pripuolamybė. Tarp jų išsivysčiusi meilė kartais ardoma charakterių kampuotumo. Gyvenimas juodu sujungia į šeimą, kuri yra trapi, nepakelianti kasdieninių bandymų, nors juodu jungia naujagimė mergaitė. Tema būtų ne nauja, tačiau aktorių talentai ir režisierių (Ray Stark ir Sydney Pollack) laimėjimai filmą daro įdomų.
Daugeliui žiūrovų bus nemaloni scena, kai viena jaunuolė studentų mitinge kalba už komunizmą. Pradžioje ji susilaukia replikų, bet paskui visi jai pritaria. Tačiau ir tas mitingas baigiasi murkdančiu, plakatais sukeltu humoru. Nusigėrusio karininko, antrojo jos partnerio, naktinis bendravimas su ja yra sugestyvus ir neigiamas. Dėl to filmas skiriamas tik suaugusiems. Filmas apima trejeto dešimtmečių laikotarpį su to laikotarpio politinėmis užuominomis iš Roosevelto ir Hitlerio gadynės.
DON’T LOOK IN THE BASEMENT
Tai vienas labiausiai atstumiančių filmų. Vaizduojamas beprotnamis. Aktoriai savo vaidmenis atlieka neblogai, tačiau visas filmas yra be galo slegiantis ir žiaurus. Vienas išprotėjęs teisėjas vykdo “teismo sprendimus”. Kirviu nužudo juo pasitikėjusį gydytoją, o po to nužudo ir jo įpėdinę gydytoją. Prie nužudytosios gydytojos subėgusius bepročius išžudo pacientas negras. Filmas slegiantis ir brutaliai žiaurus. Žiūrėdamas stebiesi išsigimimu tų žmonių, kurių dėka jis galėjo pasirodyti.
PELNOGAUDŽIŲ ŠLAMŠTAS EKRANE
JAV vyriausiajam teismui atleidus varžtus, ekrane atsirado labai daug pornografiškų filmų. Spaudoje buvo pasirodžiusių žinių, kad kriminalinis sindikatas tuo pasinaudoja, besiglemždamas sau dolerius. Tie filmai paprastai neturi jokios meninės vertės, nepasižymi jokia fantazija, jokiu įdomumu, visur kartojasi tik ta pati grubi, nešvari, šlykšti pornografija.
Juozas Prunskis
“LAIŠKAI LIETUVIAMS” žengia į dvidešimt penktuosius metus, tad šie metai jiems yra jubiliejiniai. Jų sidabrini jubiliejų reikėtų švęsti visiems: ne tik redakcijai ir leidėjams, bet ir skaitytojams. Būtu tikrai gražu ir prasminga, jeigu kiekvienas skaitytojas šiais metais pasistengtų surasti bent po vieną nauja prenumeratorių arba užsakyti žurnalą įvairių švenčiu, sukakčių ar vedybų proga savo giminėms, draugams ar pažįstamiems. Jeigu apie lietuvybę spręsime iš spaudos skaitymo, tai turėsime padaryti aiškią išvadą, kad išeivijoje ji silpsta ir nyksta. Visų laikraščių ir žurnalų skaitytojai retėja. Mūsų tautinė, kultūrinė ir politinė veikla, be abejo, yra būtinai reikalinga, bet visos pastangos išlaikyti lietuvišką dvasią bus veltui, jei neturėsime savosios spaudos.
Sidabrinio jubiliejaus iškilmės bus 1975 metų pradžioje. Prieš tai skelbsime tradicini konkursą. Dar iki konkurso paskelbimo pradžios šiek tiek laiko yra, todėl kreipiamės į skaitytojus, kad jie patys pasiūlytų tinkamą konkursui temą šių jubiliejinių metu proga. Gal būtų naudinga skelbti ir platinimo vajaus konkursą?
Taip pat prašome ir mūsų bendradarbius šiais metais paskirti daugiau laiko įdomesnių ir aktualesnių temų panagrinėjimui šiame religinės ir tautinės kultūros žurnale.
Vienatvė Rimas Karka