Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas— PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ NETIKSLUS VARTOJIMAS
ATŽYMĖTI. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Vilnius, 1972) duoda tokią šio žodžio reikšmę: padaryti reikiamą įrašą dokumente. Atrodo, kad tik šia prasme jis ir tevartotinas. Jo reikšmė maždaug yra tokia, kaip angliškų žodžių ar išsireiškimų: to jot down, to note, to mark out. Daugelis jį įpratę vartoti visai kita prasme, pvz.: Rankraštyje atžymėjau tuos žodžius, kuriuos reikia pataisyti. Parodoje buvo atžymėti geriausi dailininkai. Pirmajame sakinyje vietoj atžymėjau reikėtų pasakyti pažymėjau. Antrąjį sakinį turėtume kaip nors kitaip išreikšti, pvz.: Parodoje buvo išskirti geriausi dailininkai. Taip pat galima sakyti, kad jie buvo ypatingai įvertinti arba jiems buvo įteikti specialūs diplomai ir pan.
BRĘSTI, NOKTI, SIRPTI. Šių trijų veiksmažodžių reikšmės dažnai neskiriamos, bet vertėtų jas skirti. Bręsta rugiai, kviečiai, avižos, žirniai, pupos ir kitokie javai. Noksta vaisiai (taip pat pomidorai) ir uogos, kai sakoma apie jų minkštėjimą, skonio kitimą. Sirpsta tik uogos, kai kinta jų spalva, pvz. raudonėja ar geltonėja.
DARYTI ir RUOŠTI kartais gali būti vartojami sinonimiškai, bet nevykusiai būtų pavartotas žodis daryti tokiame sakinyje: Ar jau padarei (= paruošei) pamokas?
GALVOTI ir MANYTI nėra sinonimai. Galvoti reiškia atlikti mąstymo procesą, samprotauti, o manyti — turėti nuomonę. Pvz.: Motina galvojo (--manė), kad vaiko nėra namie. Bet: Jam nesisekė galvoti, nes buvo pavargęs. Šiame pastarajame sakinyje žodis manyti, be abejo, visai netiktų.
GAUTIS nevartotinas gauti, pasidaryti, išeiti reikšme. Pvz.: Čia gavosi (=išėjo) didelis nesusipratimas. Sudėjus du ir tris, gausis penki (= Sudėję du ir tris, gausime penkis). Didelis efektas čia savaime nesigaus ( = Didelio efekto čia savaime nebus, neturėsime). Gautis reiškia atsigauti, atsipeikėti arba vykti, keliauti, bet jis nereiškia kokio nors savaiminio atsiradimo. Šia reikšme jis kartais pavartojamas, nusižiūrėjus į rusų kalbą.
ĮNEŠTI nevartotinas vietoj sukelti, pvz.: Jo kalba įnešė (=sukėlė) didelį susijaudinimą. Bet jį galima vartoti tokiame sakinyje, Montessori įnešė didelį indėlį į pedagogikos mokslą.
IŠDIRBTI negali būti vartojamas parengti, sukurti reikšme. Pvz.: Buvo išdirbta (= parengta, sukurta) naujų metodų, bet rezultatai nepagerėjo.
IŠNEŠTI nevartotinas vietoj paskelbti, priimti. Pvz.: Teismas išnešė (=paskelbė) tokį sprendimą. Susirinkimas išnešė (=priėmė) šį nutarimą.
IŠPILDYTI netinka vartoti vietoj atlikti. Aplamai tas išpildyti taip įsigalėjo, kad atrodo, jog įvairių programų pranešėjai kito žodžio nė nežino. Koncertų ar kitokių iškilmių metu nuolat nuo scenos sklinda pranešėjų žodžiai: Dabar orkestras išpildys Beethoveno simfoniją... dabar solistas išpildys ariją iš operos... dabar tautinių šokių grupė išpildys Sadutę ir t.t. Taip ir pagalvoji: kas gi tą Sadutę kuo nors pripildė, kad ją reikia vėl "išpildyti"... Vietoj to išpildys (tai yra vertimas iš rusų ispolniat' arba is-polnit') galima sakyti atliks, bet būtų dar geriau nevartoti visuomet tą patį žodį, bet pasakyti kaip nors įvairiau, pvz. Orkestras pagros Beethoveno simfoniją, solistas padainuos ariją iš operos, tautinių šokių grupė pašoks Sadutę ir pan. Veiksmažodį išpildyti galima vartoti tokiais atvejais: išpildyti kieno nors norus, išpildyti troškimą, išpildyti kito valią. Taip pat vartotina ir sangrąžinė šito veiksmažodžio forma, pvz.: Išsipildė mano svajonės.
IŠPULTI nevartotinas tekti, pasitaikyti reikšme (plg. lenkų wypadac). Pvz.: Per šventes man išpuls (= teks) budėti. Čia, kaip tyčia, išpuolė ( = pasitaikė) sekmadienis.
IŠRIŠTI nevartotinas vietoj išspręsti, išnagrinėti, pvz.: Mes dar vis negalime išrišti (=išspręsti, išnagrinėti) šio klausimo.
IŠŠAUKTI netinka vartoti sukelti reikšme. Pvz.: Netinkamas maistas gali iššaukti (= sukelti) įvairias ligas. Toks smarkus ginklavimasis gali iššaukti (= Sukelti) trečiąjį pasaulinį karą.
KAINOTI ir KAINUOTI yra skirtingų reikšmių veiksmažodžiai. Pirmasis reiškia kainos, vertės nustatymą, o antrasis — kainą, vertę, kuri jau nustatyta. Pvz.: Tokį didelį darbą sunku įkainoti (ne įkainuoti). Bet: Kiek kainuoja kilogramas mėsos?
MYLĖTI negalima tapatinti su mėgti. Mylėti reiškia jausti meilę, o mėgti — jausti pasitenkinimą kuo arba patikti. Mylėti galima Dievą, tėvynę, žmones, o mėgti — sportą, kiną, meškeriojimą, vyną, grybus ir pan., t.y. objektus, kurie patinka, bet kuriems nereiškiamas meilės jausmas. Tad būtų netikslu sakyti aš myliu kumpį: reikėtų sakyti aš mėgstu kumpį arba man patinka kumpis.
MOKINTI, MOKINA, MOKINAMĖS — šis veiksmažodis su savo formomis sutinkamas tarmėse, bet bendrinei kalbai jis neteiktinas. Bendrinėje kalboje vartotina: mokytis, moko, mokomės. Pvz.: Mokytojas mus mokina (= moko) tautinių šokių. Mes mokinomės ( = mokomės) anglų kalbos.
NAUDOTI negalima tapatinti su VARTOTI. Šie du veiksmažodžiai dažnai gali būti vartojami sinonimiškai, bet ne visuomet. Pavyzdžiui, galima vartoti ir naudoti maistą, pinigus, kurą ir pan. Abu žodžiai reiškia tam tikrą žmogaus poreikių tenkinimą. Tačiau, kai veiksmo objektas yra susijęs su tam tikra kultūrine-dvasine veikla, vartojamas tik pirmasis žodis. Pvz.: Šitas žodis yra pavartotas (ne panaudotas) ne vietoje. Kanadoje yra vartojamos (ne naudojamos) dvi kalbos. Savo raštuose jis vartoja (ne naudoja) įvairius stilistinius puošmenis.
Žinoma, tarp šių dviejų žodžių vartosenos išvesti griežtą taisyklę būtų sunku. Pavyzdžiui, yra sakoma: vartoti vaistus, alkoholį ir pan.
NUDUOTI nevartotinas vietoj dėtis, apsimesti (plg. lenk. udač, udawac). Pvz.: Jis nudavė (= dėjosi, apsimetė) esąs labai draugiškas. Bet nuduoti yra visai tinkamas tokiame sakinyje: Nudavė (t.y. išleido) dukterį už šimto mylių.
NUIMTI, nusižiūrėjus į rusų kalbą, kartais vartojama vietoj panaikinti, atšaukti, atleisti. Pvz.: Teismas, persvarstęs bylą, nuėmė (= panaikino) bausmę. Direktorius, nuodugniau išnagrinėjęs įvykio aplinkybes, nuėmė (= atšaukė) ankstesnį savo įsakymą. Už drausmės nesilaikymą valdininkas buvo nuimtas nuo (=atleistas iš) pareigų.
NUSIIMTI, kalbant apie rūbus, yra per dažnai vartojamas, nusiimame ne tik kepurę, bet ir švarką, apsiaustą, batus, pirštines ir t.t. Tokiu būdu mes skurdiname savo kalbą. Juk beveik kiekvieno drabužio nusiėmimui mes turime po atskirą žodį, pvz. švarką ar apsiaustą nusivelkame, kepurę nusiimame, skarelę nusirišame, batus nusiauname, kojines, pirštines, kelnes nusimauname, sijoną nusisegame. Jeigu nusiimame visus drabužius, sakome nusirengiame.
NUTAUTĖTI yra nevartotinas žodis, reikia sakyti nutausti. Pvz.: Daugelis lietuvių, atvažiavę į Ameriką, nutautėjo (=nutauto).