Zenta Tenisonaitė
MEDITACIJOS
Kasdienės mūsų duonos duok mums...”
I
Dievas raiko duoną —
riekėmis — be saiko.
Balta ir juodą ruginę.
Ir supelėjusią bandelę
trupina tarp pirštų.
Kaip paukščiams...
Dievo stalas žalia žemė.
Dievo širdis žalia žemė.
O pasaulis šiandien alkanas.
Rytoj išbadėjęs...
Dievas dalina duoną dosniai —
visiems — ne kiekvienam...
II
“Ir atleisk mums mūsų kaltes..."
Valgome druską be duonos.
Be vandens.
Kas pagirdys trokštantį...
Vynuogynų nėra.
Dievo ašaros sūrios...
Kas palaidos mirusį
ir uždegs vaškinę žvakę...
Žemė kietas stiklas
ir ugniakalnių lava vis teka į jūrą.
Kas pagirdys trokštantį,
be vandens...
Dievo ašaros sūri druska...
III
“Teesie Tavo valia..."
Ąžuolo lapų vainiką pinsiu.
Išdabinsiu namus
pinavijų arabeskais.
Patiesiu gėlių girliandų kilimą.
Dievas yra mano svečias.
Siela kupina gintarinio,
putojančio džiaugsmo.
Džiaugsmas liejasi pro taurės kraštus.
Plečiasi kaip rožinis gaisras.
Dievas yra mano svečias
šiandien...