AIRPORT 1975
Kai tiek daug dumblo dabar ekrane, yra taip malonu pamatyti švarų filmą, kur publikos dėmesį stengiamasi laimėti vaidyba, intriga, o ne vulgarumais ar seksu. Prie tokių teigiamų filmų tenka priskaityti “Airport 1975”. Tai Universal bendrovės gamyba. Filmas režisuotas J. Smighto, tęsiasi 107 minutes. Sutraukta čia visa eilė pirmaujančių filmų žvaigždžių. Šį filmą, susukti paskatino dar 1970 m. pagamintasis “Airport”, kuris, nors ir nebuvo kritikų sutiktas labai palankiai, tačiau publikos buvo gausiai lankomas ir filmų bendrovei — gerai pelningas. Po poros metų buvo susuktas panašus, gilią nelaimę vaizduojąs, “The Posei-don Adventure”, kuris irgi susilaukė gausių lankytojų.
Visa tai buvo paskatas dabartiniam “Airport 1975”, susuktam pagal Arthur Hailey romaną. Šiame filme viskas sukasi apie lėktuvą 747, kuris pakyla į erdves ir aukštumoje į jį smogia mažesnis lėktuvas, kurio pilotą ištikęs širdies smūgis. Pataiko į pilotų kabiną, porą užmušdamas ir sunkiai sužeisdamas paskutinį pilotą. Lėktuve balsus keleivių susirūpinimas. Čia labai įvairi publika. Aktorė Gloria Swanson vaidina pati save ir kalba apie savo memuarus. Mirtiname pavojuje lėktuvą gelbsti vyriausioji palydovė, kurią čia gabiai vaidina Karen Black. Per radiją gaudama instrukcijas iš aerodromo, ji dabar pirmą kartą savo gyvenime veda lėktuvą iš avarijos. Ji daug padaro, bet ne viską. Nutariama imtis desperatiškai drąsaus žygio — nuskraidinti pilotą ir įleisti i pro pramuštą spragą prie lėktuvo vairų. Pirmas bandymas nesėkmingas. Bet pasiseka kitam, kurį čia vaizduoja garsusis Charlston Heston, filme — palydovės numylėtasis.
Ryškiai pavaizduotas susijaudinimas ne vien keleivių, ne vien palydovių, bet ir aerodrome esančiųjų, kurių tarpe ir aktorius George Kennedy. Tas mirtinas pavojus baigiasi ryžtingų drąsuolių pasiektu išgelbėjimu.
Filme intriga stipri. Keleivių pergyvenimų įvairumas prieš pavojų, jo metu ir po jo — didelis ir intriguojantis. Einama nuo vieno vaizdo prie kito, ir žiūrovui nenuobodu, nors laiminga pabaiga iš dalies ir nuspėjama.
ODESSA FILE
Filmas įdomus, nes turi ryšį su intriguojančia istorine tikrove. Susukta pagal Frederick Forsyth romaną “Odessa File”, vaizduojanti laikraštininką (čia ji gabiai vaidina Jon Voight), kuris stengiasi infiltruoti slaptą nacių nusikaltėlių organizaciją, gelbstinčią tuos karo kriminalistus, kad jie nebūtų areštuoti, teisiami ir nubausti. Jie slaptai ruošia ginklus sunaikinti Izraelį.
Laikraštininkas Peter Miller (Jon Voight) atkakliai ieško tų nacių kriminalistų, kurių vienas buvo nušovęs žmoniškai besielgiantį jo tėvą — karininką. Pereina per gausius pavojus, patenka į slaptą žydų organizaciją, ieškančią buvusiųjų nacių slaptojo galingųjų ginklų fabriko, kur rengiama Izraeliui pražūtis. Filmo slinktyje pavaizduojama to laikraštininko pasiryžimas pasukti pavojaus keliu, nepaisant reikalo nutolti nuo pamiltos mergaitės, jo kopimas į butą, kur senutė išduoda slepiamą nacių sąrašą; jo pastangos, nežiūrint jį tykojančio nužudyti siųsto agento, sėkmingai paimti tą sąrašą, susekti savo tėvo žudiką ir tuo metu, kai tas nusikaltėlis ir jį patį nori nušauti, besiginant kaltininką šūviu pakloti.
Prošvaistėmis parodomas žydų getas Rygoje. Ekrane švaistosi buvusieji naciai, dabar susitelkę į Odessa organizaciją, kurios vardas sudarytas iš pirmųjų raidžių jų vokiško pavadinimo: Buvusiųjų SS narių organizacija.
Visą laiką filmas pasižymi stipria intriga, dialogai nėra naivūs, o abiejų pusių nuomones pilniau perteikia. Gal kiek mažiau įtikimi momentai, kaip laikraštininkas susidoroja su ginkluotu, jį nudobti pasiųstu detektyvu ar kaip jis įsiveržia į gerai saugomą pilį, bet šiaip filmas savo rimtimi, psichologine giluma, tikroviniu ryšiu labai daug kuo skiriasi nuo pilkosioms minioms patenkinti gaminamų filmų, ypač kad Ir aktoriai Voight, Max ir Maria Schell, M. Tamm, D. Jacobi ir kiti vaidina įtikinančiai.
CALIFORNIA SPLIT
Filmas neaukštos vertės turinio atžvilgiu — apie vadinamus gembliuotojus ir įvairius kitus žmones, kuriems niekas daugiau labai nerūpi. Pastatymas R. Altmano, dalyvaujant aktoriams George Segal, Elliott Gould, Gwen Welles Ir Edv. Walsh. Personažas, kurį vaizduoja Segal ir kuris yra žurnalų bendradarbis, besidraugaudamas su Gould, kaskart giliau klimpsta į gembliavimą, i miesčioniškas padugnes, gėrimų vietas ir pagaliau Reno mieste lošia viskuo, ką tik turi. Abudu jie gana sėkmingi. Tačiau filme drauge išryškėja ir įvairūs tų lošikų desperacijos laipsniai. Matytieji vaizdai filmo žiūrovą atstums nuo gembliavimo ir drauge atskleis, kodėl žmonės į tą nelaimę veliasi. Filmas tik suaugusiems, ir tai ne visos scenos pakankamai pateisinamos.
A FREE WOMAN
Vieno iš geriausių jaunųjų vokiečių filmų kūrėjų — Volker Schlondorff susuktas filmas, abiems bendradarbiaujant su žmona Margareth von Trotta. Abudu jie ruošė skriptą. Jis režisavo, o ji vaidino pagrindinį vaidmenį. Filmas vokiečių kalba, su angliškais parašais, laimėjęs išskirtiną vietą Čikagos filmų festivalyje. Jis ir yra išskirtinas iš daugelio amerikietiškų filmų savo socialine idėja, ryškių charakterių sukūrimu. Ekrane išryškėja visa suirusios šeimos tragedija, kai ir vyras, ir žmona taip labai nori pasiimti auginti vaiką. Vyras žmoną kaltina, jog ji nėra pakankamoj moralinėj aukštumoj, kad jai galėtų būti patikėtas vaiko auklėjimas. Ji stengiasi tobulintis, imdama dainavimo pamokas, mokydamasi baleto, studijuodama italų kalbą, siekdama užimti pastovią tarnybą, kaip gidė, kaip meno galerijos asistentė, kur jai tenka susidurti su gana brutaliu galerijos direktoriaus puolamuoju gundymu, prieš kuri ji atsispiria. Jai tenka gyventi vyrų dominuojamoje visuomenėje. Ji nesusilaukia, kad vaikas būtų jai patikėtas, ir yra nubloškiama į naujas vedybas. Filmas vaidybiniu atžvilgiu intriguojantis ir žiūrovą verčia susimąstyti. Suaugusiems.
THE LONGEST YARD
Filmas turi stiprų socialini ir sportinį atžvilgi ir abiejuose daug kas neigiamo. Socialinėje srityje — tai pavaizdavimas kalinių gyvenimo, kuris nepakeliamai sunkus dėl kalėjimo sargų sadistiško kietumo ir paties kalėjimo viršininko klastingo neteisingumo. Aiškiai perdėta. Kriminalistai padaryti simpatingais kankiniais, kurie kenčia alkį, mušimus, stumdymus, sunkų beprasmį darbą pelkėse. Tuo gi tarpu jų sargai — brutalūs, nehumaniški, vienašališki.
Stiprus filme sportinis momentas. Daugiausia viskas ir sukasi apie pasirengimą futbolo rungtynėms tarp kalinių ir sargų komandų. Kalinius ruošia įkalintas futbolo žvaigždė, kurį čia įtikinančiai vaidina talentingas aktorius Burt Reynolds. Sargų vyriausias yra kalėjimo viršininkas, irgi vienas iš stipresnių aktorių — Eddie Alberts. Viršininkas iš anksto nusprendęs, kad sargai turi supliekti kalinius, kurie turi būti nužeminti. Taigi, kalėjimo administracija yra pavaizduota gana tamsiai, ir, blaiviai žiūrint, nepelnytai.
Futbolo žaidimą pirma veda sargai, bet į pabaigą išnyra kaliniai, pasiekdami laimėjimą vienu tašku. Žaidimas iš abiejų pusių gana žiaurus. Mačiusieji “On the Waterfront” atkreipia dėmesį, kad šiame pastatyme Reynolds gerokai pamėgdžioja Marlon Brando. Filme gašlumo kaip ir nėra, bet jau purvinų žodžių ir brutalių veiksmų gana gausu. Į žaidimo pabaigą — gana stipri intriga ir įtampa. Filmo režisierius — Robert Aldrich.
CHINATOWN
Daugelį patraukia šiame filme vaidinąs stiprus aktorius Jack Nicholson. Čia jis privataus detektyvo vaidmeny, pasamdytas sekti įtariamą žmonos vyrą. Filmo skriptas, sukurtas Roberto Towne, gana intriguojantis ir sudarytas sumaniai. Veiksmas prasideda Los Angeles, ketvirtame šio šimtmečio dešimtmety. Filmas gan komplikuotas, su susirūpinusia žuvusio vyro žmona, su turtuoliu jos tėvu, su gimusia iš jų incestinio ryšio dukteria. Moraliniu atžvilgiu dėl jau minėtų santykių, dėl tam tikro brutalumo ir kalbos vulgarumo filmas susilaukia priekaištų. Gal šis filmas ir gerėlesnis už daugelį šio laiko menkųjų, bet nėra ko jį žiūrovams rekomenduoti. Jis vaizdžiai parodo socialinius netobulumus ir žmonių sugedimus, bet visa tai ir be šio filmo žinoma.
THE SEDUCTION OF MIMI
Filmas Italų kalba su angliškais parašais. Vaizduoja komunistuojantį darbininką, kuris, balsuodamas prieš darbdavio partiją, netenka tarnybos ir iš Sicilijos turi keltis į pramoningą Italijos šiaurę. Ten susimaišo su viena trockiste, kuri iš jo susilaukia kūdikio. Tačiau jų nelegalus romanas nutrūksta, kai jis fabriko perkeliamas arčiau namų. Čia jis sužino, kad jo žmona laukiasi jau iš kito. Jis tuo pačiu atsikeršija anai šeimai. Žodžiu, filme yra daug moralinės maišaties. Jo režisorė moteris Lina Wertmuller. Jeigu ji susilaukė pagyrimo už filmą “Love and Anarchy”, tai šis filmas stipriai kritikų plakamas. Ir yra už ką. Čia tiek gausu vulgarumo, tokio “arklinio humoro”, nešvankiu scenų. Nors aktorius Giancarlo Giannini laikomas vienu iš geresnių, bet čia ir jis paskęsta. Vietomis filmas — nevykęs farsas, meniškai menkas, morališkai šlamštas.
JUGGERNAUT
Mūsiškiais teroristų laikais šis filmas kaip tik įkūnija bombų sukeltą terorą laive. Panašūs įtampos filmai: “Airport”, “The Poseidon Adventure” turėjo pasisekimą finansiniu atžvilgiu. Šiame filme teroristas, pasivadinęs Juggernaut, iš britų laivų bendrovės telefonu reikalauja 1.2 mil. dolerių. Jeigu nebus pinigai suteikti, jis išsprogdinsiąs bombas, pakrautas viename laive, kuriuo atostogautojai plaukia į New Yorką.
Policija suseka telefonu bekalbantį teroristą. Nutariama skubiai lėktuvu pasiųsti kariškuosius ekspertus ir bombas išardyti prieš sprogimą. Nemaža įtampa visame laive, susidomėjimas žiūrovuose, kai bet koks neatsargus ekspertų pajudėjimas bombas gali išsprogdinti. Sugautas ’’Juggernaut” net duoda klaidinančių nurodymų, bet ekspertas, padaręs priešingai, bombą padaro nekenksmingą.
Filmas švarus, be kokių nors moralinių nešvankumų. Žiūrovas galės jį sekti su nemažu susidomėjimu, ypač kad ras ir tokių pagarsėjusių aktorių, kaip Omar Sharif, čia laivo kapitono vaidmeny. Tačiau jis, išskyrus savo pirmumą pareigose, niekuo ypatingai nepasižymį. Filmo režisierius — Richard Lester, skriptas ir filmo pastatymas — Richardo DeKoker. Kritikai iš keturių galimų žvaigždučių skiria šiam filmui tris. Režisierius Lester žinomas iš paskutiniu laikotarpiu ekranuose pasirodžiusių “Trijų mušketierių”.
Juozas Prunskis