Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ NETIKSLUS VARTOJIMAS
Tęsinys
PALYGINTI ir PALYGINUS nėra tos pačios reikšmės žodžiai. Štai du pavyzdžiai: Palyginti (ne Palyginus) jis greitai išmoksta svetimą kalbą. Palyginus (ne Palyginti) abidvi knygas, išryškėja nemažas skirtumas.
Palyginti (pirmajame sakinyje) šliejasi prie prieveiksmio greitai (=Palyginti greitai) ir suteikia jam tam tikrą semantinį atspalvį. Čia jis yra įterptinis žodis, vartojamas ką nors reliatyviai nusakant, atsižvelgiant į kitus daiktus, reiškinius ir pan. Palyginus yra padalyvis ir rodo aplinkybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo (taip antrajame sakinyje išryškėja skirtumas, kai kažkas palygina abidvi knygas).
PAŠVĘSTI nevartotinas vietoj paskirti. Pvz.: Jis pašventė (=paskyrė) visą savo gyvenimą menui. Bet visiškai gera šio žodžio vartosena tokiame sakinyje: Tai bent gerai pašventėm (t.y. pasilinksminom per šventes).
PERGYVENTI nereikėtų vartoti vietoj jaudintis, sielotis, liūdėti, nerimauti. Pvz.:
Jis labai pergyveno jaudinosi, sielojosi), kad neišlaikė egzaminų. Esu tikras, kad mama dabar labai pergyvena( = liūdi, nerimauja).
Bet žodis pergyventi visiškai tinka tokiuose sakiniuose: Mergaitė pergyveno (t.y. patyrė) didelę baimę. Tuo metu Europa pergyveno (t.y. gyveno) atgimimo laikotarpį. Jis ir savo vaikus pergyvens (t.y. už juos ilgiau gyvens).
Tad galima padaryti tokią išvadą, kad pergyventi vartojamas tik tranzityviniu veiksmažodžiu (pergyventi ką), bet nevartotinas intranzityviniu veiksmažodžiu.
PERNEŠTI nevartotinas pakelti reikšme. Pvz.: Motina didvyriškai pernešė ( =pakėlė) sūnaus mirtį. Aš nepernešu ( = nepakeliu) tokio jo veidmainiavimo.
PRAEITI netiksliai vartojamas vietoj išeiti, išlaikyti. Pvz.: Šį kursą mokiniai praeina (=išeina) per šešis mėnesius. Nors egzaminai buvo sunkūs, bet mokiniai praėjo ( =išlaikė).
PRAMATYTI nevartotinas vietoj numatyti. Pramatyti reiškia pradėti matyti, praregėti, pvz.: Kačiukai gimsta akli, bet paskui pramato ( = t.y. praregi). Tad yra taisytini tokie sakiniai: Pramatyk (=Numatyk), ką veiksi ateinančią savaitę. Jis jau seniai pramatė ( = numatė), kad taip įvyks.
PRIBŪTI (lenk. przybyč), pvz.: Vos tik pašaukiau, tuoj jis pribuvo ( =atvyko).
PRAVESTI neteiktinas vietoj rengti, atlikti, organizuoti, dirbti ir pan. Pvz.: Klasės auklėtojas pravedė ( =surengė, suorganizavo) pokalbį "Kuo lietuvių jaunimas skiriasi nuo amerikiečių". Labai puikiai laboratorijoje buvo pravestas (=atliktas) šis bandymas. Jis labai gražiai pravedė koncertą ( =vadovavo koncertui). Veiksmažodį pravesti galima vartoti, pavyzdžiui, tokiais atvejais: Pravedė arklį pro šalį. Per mišką pravedė kelią. Jam pasisekė pravesti savo pasiūlymą.
PRIDUOTI — teikti, duoti. Pvz.: Gimtosios žemės meilė pridavė ( = suteikė) kariui jėgų.
RASTIS nevartotinas kur nors būti reikšme. Pvz.: Lietuva randasi (=yra) prie Baltijos jūros. Knygos randasi (=yra, guli) ant stalo.
Tačiau visiškai taisyklinga šio žodžio vartosena tokiais atvejais: Po lietaus daug grybų randasi (t.y. pasirodo). Kas jam rados (t.y. atsitiko)?
SKAITYTI nevartotinas vietoj laikyti, manyti. Mokytojas tai neskaitė ( = nelaikė) klaida. Skaitau ( = Manau), kad jis jau suaugęs vyras.
STATYTI nevartotinas kelti reikšme. Pvz. Statyk (= Kelk) klausimus, o aš atsakysiu. Čia reikia pastatyti ( = iškelti) aiškią sąlygą. Šioje mokykloje statomi ( =keliami) labai dideli reikalavimai.
SUKELTI (angl. to rise). Pvz. Šiais metais organizacija sukėlė ( = surinko) kelis tūkstančius dolerių. Manau, kad bus sunku sukelti ( =surinkti) reikiamą sumą.
SUSIRIŠTI reikia skirti nuo susisiekti, susižinoti, susiskambinti. Pvz.: Aš šiandien susirikau (=susisiekiau, susižinojau, susiskambinau) su Kaunu.
TALPINTI nevartotinas vietoj dėti, spausdinti. Pvz.: Laikraštis patalpino ( = įdėjo, išspausdino) mano straipsnį. Mano rašinys tilpo "Drauge" ( = buvo įdėtas į "Draugą", buvo išspausdintas "Drauge").
TEKTI nereikia painioti su reikėti. Pvz.: Dažnai tenka (=reikia) mokinius perspėti, kad nesikalbėtų. Tenka ( =Reikia) paminėti, kad tas darbas buvo labai pavojingas. Žinoma, kartais šių dviejų žodžių reikšmę yra sunku skirti.
TIEKTI ir TEIKTI yra skirtingos reikšmės žodžiai. Pirmasis reiškia pristatyti, ruošti, gaminti, rengti, o antrasis — duoti. Pvz. Krautuvei tiekiamos (t.y. pristatomos) įvairios prekės. Šeimininkė patiekė (t.y. pagamino) skanius pietus. Bet: Sportas žmogui teikia (t.y. duoda) didelę naudą. Paskaitininkas pateikė (t.y. davė) daug įdomių minčių.
UŽGIRTI — nevartotinas žodis, nes mūsų kalboje veiksmažodis girti nevartojamas su priešdėliu už-. Tad būtinai taisytinas toks sakinys: Jo projektas susirinkimo buvo užgirtas ( =priimtas, pagirtas).
UŽMESTI, UŽMETINĖTI nevartotina vietoj prikišti. Pvz.: Už šį darbą jam nieko negalima užmesti (—prikišti). Tavo uzmetinė-jimai (=priekaištai) visai nepagrįsti.
VALDYTI nevartotinas mokėti reikšme. Pvz.: Mokinys dar prastai valdo ( =moka) prancūzų kalbą. Jie palyginti jau gerai ap-valdę ( =išmokę) rašybą, bet dar gerai nevaldo sakinių ( =nemoka sudarinėti sakinių).
ŽINOTI ir MOKĖTI nėra sinonimai. Mokėti reiškia galėti, praktiškai sugebėti kuo nors naudotis. Pvz.: Aš moku daug kalbų. Mokinys moka pamoką. Moki žodį — žinai kelią. Žinoti reiškia turėti galvoje, išmanyti, suprasti. Pvz.: Jis daug žino, bet nedaug moka. Suprantamas vaiko siekimas kuo daugiau žinoti, kuo daugiau patirti.
Redakcijos pastaba. Gal ne vienas, šį kalbos skyrių perskaitęs, paklaus: "O dėl ko negalima to ar kito žodžio vartoti, jeigu daugumas žmonių juos vartoja?" Atsakome, jog juos nevartotinais laikome dėl to, kad jie į mūsų vartoseną yra įsiskverbę iš kitų kalbų. Dažniausiai tai yra vertiniai iš slavų, ypač rusų ir lenkų, kalbų. Savo kalboje mes turime labai gerų atitikmenų, tad nėra jokio reikalo vartoti tų svetimybių. Kartais jas galima būtų pavartoti tik grožinėje literatūroje stilistine priemone, norint perteikti kokio nors asmens originalią kalbą.