Juozas Prunskis
Galima drąsiai tvirtinti, kad mes savo tautoje teturime tik vieną tokį asmenį kaip prof. dr. Antanas Maceina. Iš prigimties apdovanotas dideliais gabumais. Išėjęs visą teologijos kursą Kauno kunigų seminarijoje, bet įžvelgęs savo kitokį pašaukimą, netapdamas kunigu, ėmė gilintis į filosofines bei pedagogines studijas Kauno, Liuveno, Friburgo, Štrasburgo, Briuselio universitetuose, apgindamas disertaciją apie tautinį auklėjimą ir pasiekdamas filosofijos daktaro laipsnio. Pakviestas dėstyti Kauno universitete, greit tapo pakeltas į profesorius ir net išrinktas filosofijos fakulteto dekanu.
Kai okupacija jį išbloškė į užsienį, jis neieškojo sau patogesnio ir pelningesnio krašto, bet būdamas giliai susietas su vakarų Europos kultūra, ten ir pasiliko profesoriauti, dėstydamas Freiburgo, vėliau Miunsterio universitetuose. Prof. Maceina brendo giliojo mūsų filosofo St. Šalkauskio idėjų atmosferoje, ir jo kūrybinė veikla yra lyg tęsinys to didžiojo mintytojo, tik labiau šakota, gal net daugeliu atžvilgių gilesnė. Šalia gausių straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose pasipylė daugybė išmąstytų, gilia logiška slinktimi parašytų veikalų: Socialinis teisingumas, Didysis inkvizitorius, Saulės giesmė (Aidų premijuotas veikalas apie Šv. Pranciškų Asyžietį), Niekšybės paslaptis, Marijos būties ir veiklos apmąstymai, Kultūrinė demokratija, Nepasaulėžiūrinė politika, Studija apie Dostojevskį, Dievo Avinėlisir eilė kitų.
Praeito dešimtmečio vidury atsiskleidė jo dar vienas talentas — išėjo jo poezijos rinkinys Gruodas. Būdamas išsilavinęs teologas, įžvalgus filosofas, gerai pažindamas vakarų kultūrą, sakinius megzdamos su nuostabiu sklandumu, minčių tėkmę įstengdamas išreikšti vaizdžių poetišku žodžiu, jis tapo lietuvių giliai pamėgtas autorius, kuris turi daug ką pasakyti, kuris moka dabarties problemas spręsti amžinųjų dėsnių šviesoje, kurio veikalai nenublunka prabėgančių metų nuotoliuose, kuris moka jungti religinę mintį su tautine idėja, tiesdamas mūsų tautai likimines kelio gaires, o tremties žmogui neduodamas pasimesti svetimo, medžiaginio pasaulio klampynėse.
Dėl visa to darosi mums itin įdomus ir jo tik ką iš spaudos išėjęs veikalas "Krikščionis pasaulyje", kur prof. Maceina sprendžia pasauliečio vaidmenį išganymo istorijoje, tardamas teologinį žodį dabarties žmogui, atskleisdamas gilesnę jo likiminę gyvenimo prasmę ir kryptį. Jau pačioje įžangoje prof. Maceina nusako savo šios studijinės knygos svarstymų kryptį, tardamas: "Istorinis pasauliškių klystkelis yra ne tas, kad jie šimtmečiais nėjo bažnytinių tarnybų, bet tas, kad jie nesuvokė pasaulinių tarnybų bažnytiškumo ir jų reikšmės".
Šiuos klausimus aiškindamas, prof. Maceina savo naująjį veikalą dalina į tris skyrius: Pasauliškio problema, Pasauliškio pasiuntinybė ir Pasauliškio veiksena. Kitaip tariant — nagrinėja esminę pasauliečio sąvoką, jo uždavinius ir jo darbuotės kryptį.
Šiuos klausimus nagrinėdamas, prof. Maceina sklandžiai pasiremia Šv. Rašto žodžiu, atsižvelgia į dabarties giliųjų mintytojų-teologų iškeltas idėjas, suminėdamas tokių pirmūnų studijas, kaip Congar, Suhard, Chenu, Kueng, Rahner, Bulgakov, Tillich ir daugybės kitų, užgriebdamas ir tokius psichologinėse gelmėse žmogų aptarusius rašytojus, kaip Dostojevskis, o taip pat pasiremdamas monumentaliais antrojo Vatikano suvažiavimo nutarimais.
Tokių knygų kaip naujai išleistoji "Krikščionis pasaulyje" skaitymas — tai ne vien susipažinimas, ką šių dienų gilusis protas apčiuopia, bet ir pratinimasis nuoseklia logiška sklanda dabarties gyvenimo problemas spręsti, nuolat žmoniją kankinantiems klausimams atsakymo ieškoti ir jį surasti. Veikalas atskleidžia naują žvilgsnį į pasauliečio antgamtinį pašaukimą dabartyje, duodamas naują jo gyvenimo įprasminimą. Maceina čia padeda pasauliečiui pasiekti "ramios, blaivios, savą vertę pažįstančios sąmonės, kuri nesiduotų apvaldoma nei menkybės, nei didybės ir todėl neišsigimtų nei į tingumą, nei į maištavimą". Priminęs O. Čadajevo žodžius devynioliktojo šimtmečio rusams, kad "mes augam, bet nebręstam", Maceina pabrėžia, kad "pasauliškių uždavinys dabar ir būtų savą augimą paversti tikru brendimu, kad Bažnyčios paskelbtas jų pašaukimas į pilnamečių rangą neliktų tik skambus pareiškimas, bet virstų tikrovės atitikmenimi".
Pažymėtina, kad šį veikalą autorius dedikavo Kanados Toronte kuriamai Lietuvių sodybai Anapilis, nes Šv. Jono Krikštytojo lietuvių parapijos klebonas Toronte kun. Petras Ažubalis pasiryžo savo parapijos atsikūrimo sidabrinį jubiliejų ir įsikūrimą Anapily paminėti kultūriniu ženklu — išleidžiant kurio nors lietuvio autoriaus veikalą. Tuo autoriumi buvo labai vykusiai parinktas prof. A. Maceina.
Knyga turi 402 puslapius. Išleista Krikščionis Gyvenime serijoje. Kaina 7 dol., bet tos serijos knygų prenumeratoriams duodama 25% nuolaidos. Prenumeratoriumi tampama tik atsiuntus savo vardą ir adresą Krikščionis Gyvenime leidyklai, kurios adresas toks pat kaip "Draugo": 4545 W. 63 St., Chicago, Ill. 60629. Šį veikalą skaityti — tai bendrauti su giliausiu dabarties mūsų tautos mintytoju, ir tai yra įdomus ir vertas išbandyti eksperimentas.
Daug mažiau blogų knygų būtų rašoma, jeigu žmonės rinktųsi skaityti tik gerąsias.
C. Flamarion