Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
NUODINGI ŽODŽIAI
Tokia antrašte straipsnis ateistinėmis temomis buvo š.m. "Tiesos" 18 numeryje, tik, žinoma, jame "nuodingais žodžiais" vadinami ne tie, nukreiptieji prieš Dievą ir Šventąjį Raštą, bet visa, kas susiję su religija ir jos mokymu. Šių metų pradžioje Vilniaus ateizmo muziejus suruošė parodą, tema "Ko moko Biblija". Parodai panaudotos 1873 m. Varšuvoje išleisto Senojo Testamento iliustracijos ir kitos bažnyčių naudotos spalvotos vaizdinės priemonės įvairiomis kalbomis. Parodoje stengiamasi įrodyti Biblijos žemišką pobūdį, jos antihumaniškumą, tarybiniam žmogui svetimas moralės ir bendravimo normas.
Net daugiau kaip po dvidešimt metų gyvai besireiškiąs tikėjimas Lietuvoje yra nuolatinė rakštis komunizmo akyje. Kiekvienų naujų metų pradžioje Lietuvos spaudoje pagausėja straipsnių ateizmo klausimais, pasiūlomis ir patarimais, kaip tą ateizmą išpopuliarinti, kaip sustiprinti ateistinį auklėjimą mokyklose, kad jis atsvertų tikinčiųjų žinias apie Dievą ir religiją, kurios įskiepijamos vaikystėje, kai nepatyręs ir nekritiškas protas priima bet kokias vyresniųjų pateiktas žinias kaip neabejotiną tiesą". Atakuojant religines tiesas, tikėjimą ir visas su juo surištas apraiškas, imtasi įrodinėti, kad "biblija tėra tokia pat žemiška, žmonių parašyta knyga, kaip ir visos kitos; nenuostabu, kad krikščionių dvasininkai, priimdami bibliją savo kuriamo tikėjimo pagrindu, nebuvo suinteresuoti, kad žmonės ją giliau pažintų... popiežiai ją draudė skaityti pasauliečiams". Taigi, naujosios ateizmo parodos rengėjai tikisi, kad "demaskuodami" Bibliją ir įtikindami žmones, kad tai ne Dievo įkvėptas Šventasis Raštas, o kažkokia suromantinta žydų tautos istorija.
NUOTRUPOS
* Vilniuje Akademinio dramos teatro kolektyvas sausio mėn. pradžioje suvaidino Vienuolio "Paskenduolę" 500-jį kartą. Pirmą kartą ši A. Liobytės ir K. Kymantaitės režisuota drama buvo pastatyta 1955 m., o nuo to laiko ją matė visų Lietuvos rajonų gyventojai.
* Filosofijos mokslų daktaro disertaciją apgynė Bronislavas Genzelis, o fizikos matematikos mokslų daktaru tapo Lietuvos Mokslų akademijos Fizikos matematikos instituto sektoriaus vadovas Eduardas Vilkas.
* Vilniuje, Aktorių namuose, įvyko K. Binkio 80-osioms gimimo metinėms skirtas literatūrinis vakaras "100 pavasarių". Buvo skaitomi įvairių laikotarpių poeto eilėraščiai, ištraukos iš poemų, suvaidintos scenos iš jo dramaturgijos veikalų.
* Praėjusių metų pabaigoje kartu su tarybinių stalo tenisininkų grupe Anglijoje ir Airijoje viešėjo pasaulio vicečempione Asta Giedraitytė. Ši kaunietė tapo absoliučia atvirų Airijos pirmenybių nugalėtoja, nes finaliniame vienetų susitikime įveikė Rusijos čempionę Z. Rudnovą 2:1.
* Tarptautinė aviacijos federacija patvirtino Lietuvos atstovų pasiektus pasaulio rekordus. Vienas jų priklauso šiauliečiui P. Motiekaičiui, kurio sraigtasparnis su gumos varikliu nuskrido 5006 m. Tai pasekmė 353 m geresnė už ankstesnį pasaulio rekordą.
* Naujametiniame numeryje "Sporto" laikraštis paskelbė 1973-jų metų geriausių Lietuvos sportininkų dešimtuką. Į jį eilės tvarka įeina irkluotojas V. Česiūnas, imtynininkas Č. Jezerskis, krepšininkas M. Paulauskas, lengvaatletės N. Sabaitė-Razienė, M. Treinytė-Butkienė, irkluotojas V. Trukšinas, stalo tenisininkė A. Giedraitytė, irkluotojai R. Vienožindis, G. Ramoškienė ir V. Butkus.
* Lietuva kasmet tarptautinėse ir šalies sporto varžybose pasiekia gražių pergalių. 1973-čiais metais Lietuvos sporto atstovai iškovojo 4 pasaulio, 3 Europos ir 21 Tarybų sąjungos čempionų aukso medalius. Devyniems lietuviams buvo suteikti tarptautinės klasės ir daugiau kaip šimtui Lietuvos sporto meistrų vardai.
* "Sporto" laikraščio skaitytojai balsavimu išrinko Vladą Česiūną geriausiu 1973-jų metų sportininku.
LIETUVOS KINO STUDIJOS VEIKLA
Lietuvos kino studija per metus išleidžia apie dvidešimt dokumentinių filmų. Su dokumentiniais filmais yra pasirodoma ir tarptautiniuose kino forumuose, pvz. A. Grikevičiaus "Saulės pasakos" rodyta Maskvoje, A. Dausos ir A. Tumo "Naktį prieš parodos atidarymą" — Airijoje, R. Verbos "Senis ir žemė" — Rytų Vokietijoje, A. Grikevičiaus "Trys takai" — Prancūzijoje, kai kurie flimai rodyti Italijoje sportinių filmų festivaliuose ir kt. Dokumentiniai filmai paprastai trunka 10-20 minučių. Patys naujausi jų yra šie šeši: R. Verbos "Seserys", kūrinys apie seseris Čiurlionytės, savo žymiojo brolio palikimo saugotojas ir propaguotojas; H. Šablevičiaus "Apolinaras", kuriame pasakojama apie Nidos milicininką Jakavičių, žmonėms žinomą Apolinaro vardu; L. Lazėno "Aš-Putna", kuriame iš senų fotografijų, archyvinės medžiagos ir kt. šaltinių atkuriama Vytauto Putnos asmenybė; G. Skvarnavičiaus "Abipus kelio", filmas apie kolūkių gyvenimą javapiūtės metu; R. Šilinio "Rūpestis", kuriame surinkti dabartinio kaimo žmonių pasisakymai apie jaunimą, išeinantį iš kaimo; K. Matuzevičiaus pirmasis pasirodymas režisieriaus-operatoriaus vaidmenyje su filmu "Vilnius... Veimaras .. .Vilnius... Veimaras". Filme atvaizduotas Vilniaus ir Veimaro teatrų pasikeitimas gastrolėmis.
"Kultūros barai", Nr .12 (1973 m.)