Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
NETIKSLIAI SUDARYTI PRIEŠDĖLINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Kai kurie, perskaitę šiuos mūsų neteiktinus vartoti priešdėlinius veiksmažodžius, be abejo, nustebs: juk taip juos yra įpratę vartoti, kad, atrodo, be jų negalėtų apsieiti. Ir kuo tie žodžiai yra blogi? Juk lietuviškos yra jų veiksmažodinės lytys, lietuviški ir jų priešdėliai. Taip, jų veiksmažodinės lytys yra lietuviškos, lietuviški ir priešdėliai (išskiriant tik priešdėlį da-), bet mūsų kalboje ne kiekvieną priešdėlį galima prikergti prie kiekvieno veiksmažodžio. Kai kurie daugelio mūsų plačiai vartojami priešdėliniai veiksmažodžiai yra sudaryti, nusižiūrėjus į svetimas kalbas, ypač rusų. Per daugelį dešimtmečių, o gal ir keletą šimtmečių, jie taip mūsų kalboje įsipilietino, kad atrodo visiškai nieku dėti žodžiai, bet jų kilmė nelietuviška; mes turime jiems gerus atitikmenis savo kalboje.
APJUNGTI ir APVIENYTI — jungti, vienyti, sujungti, suvienyti. Štai keli pavyzdžiai: Lietuvių Bendruomenė apjungia (=sujungia) visus lietuvius. Mindaugas apvienijo (=suvienijo, sujungė) visas lietuvių gentis.
Priešdėlis ap- paprastai rodo, kad veiksmas atliekamas paviršium, paviršutiniškai, pvz.: apnešė, apdaužė, apdraskė.
APMOKYTI. Šis veiksmažodis yra skirtinas nuo mokyti, išmokyti. Pvz.: Šalyje greitai bus Įgyvendintas visuotinis vidurinis apmokymas ( = mokymas). Apmokyti reiškia "paruošti tik paviršutiniškai", pvz. Kareivius tik trupučiuką apmokė ir pasiuntė į frontą.
APSISTOTI — sustoti. Pvz.: Prie šito klausimo ir apsistosime ( = sustosime). Vykdami į Australiją, trumpai apsistojome ( = sustojome) Havajų salose.
APSIVESTI — vesti (kalbant apie vyrą), ištekėti (kalbant apie merginą), susituokti (kalbant apie abudu).
Priešdėlis ap- tinka tokiu atveju: Šį pavasarį apvesdinom savo vyriausiąjį sūnų. Tad apvesdinti reiškia "daryti, kad vestų, susituoktų".
APŠILDYMAS — šildymas. Pvz.: Ir mes jau įsivedėm centrinį apšildymą (=šildymą). Bet apšildyti tinka tokiame sakinyje: Šis žaidimas mane gerokai apšildė.
ATATIKTI — atitikti. Su veiksmažodžiais, prasidedančiais t, d, raidėmis, vartojamas priešdėlis ati-. Priešdėlis ata- su veiksmažodžiais vartojamas tik tarmėse.
ATLIETI — nulieti. Pvz.: Mūsų protėviai skydus atliedavo (=nuliedavo) iš bronzos.
ATREMONTUOTI — suremontuoti (t. y. sutaisyti). Pvz.: Turėsime čia gyventi, kol atremontuos ( = suremontuos) mūsų butą. Atremontuoti reikštų "perdaryti, pertvarkyti suremontuotą objektą".
ATSIEKTI — pasiekti. Tokie rezultatai buvo atsiekti (=pasiekti) didelėmis visų pastangomis.
ATSPAUSDINTI. Jį reikia skirti nuo išspausdinti. Atspausdinamas jau išspausdintas dalykas, o išspausdinamas rankraštis ar pan. Šiandien "Drauge" buvo atspausdintas (= išspausdintas) įdomus straipsnis. Bet: Šis straipsnis buvo atspausdintas iš "Laiškų Lietuviams". Vadinas, tas straipsnis buvo pirmiausia išspausdintas "Laiškuose Lietuviams", o paskui jis buvo kur nors iš naujo atspausdintas.
DALEISTI — leisti, prileisti. Priešdėlis da- yra slaviškos kilmės ir bendrinėje lietuvių kalboje nevartotinas. Pvz.: Daleiskime (= prileiskime, sakykime), kad jis ten buvo. Buvo neįmanoma iki uosto daplaukti (=priplaukti.). Dabar daug kur yra didelis nedateklius (=nepriteklius). Dar turėtum kelis dolerius dadėti (=pridėti). Jis iki to dar ne-daėjo (= nepriėjo). Atrodo, kad tu esi nedavalgęs ( = neprivalgęs, nepakankamai pavalgęs, alkanas).
PAREIKŠTIreikėtų skirti nuo išreikšti. Nors šių dviejų veiksmažodžių reikšmė labai panaši ir kartais sunku suvokti, katras geriau tinka, bet vis dėlto dažnai jų reikšmės skiriasi. Pareikšti — "oficialiai ką nors raštu ar žodžiu pranešti". Pvz.: Skunde jis pareiškė pretenzijas dėl šio buto. Vyriausybė pareiškė, kad šiuo klausimu nedarys jokių nuolaidų. Išreikšti — "pasakyti, parodyti mintį, jausmą". Pvz. Jis išreiškė užuojautą velionies šeimai. Jis visur drąsiai išreiškia savo nuomonę. Aš išreiškiau apgailestavimą dėl įvykusio nesusipratimo.
PATARNAUTI nevartotinas vietoj aptarnauti. Patarnauti — "laikinai padėti, pagelbėti". Pvz.: Organizuojant šią šventę, patarnavo nemaža žmonių. Aptarnauti — "nuolat tenkinti poreikius". Pvz.: Norima įvesti nemokamą medicininį aptarnavimą. Šioje valgykloje yra labai blogas aptarnavimas.
NETIKSLUS PRIEŠDĖLIU VARTOJIMAS SU KITOMIS KALBOS DALIMIS
BEPARTINIS — nepartinis, žodžiai su priešdėliu be- žymi asmenį ar dalyką, kuriam ko nors trūksta. Pvz.: bedalis, beduonis, begalinis, beprotis, besmegenis. Tad bepartinis reikštų "žmogų neturintį partijos, žmogų be partijos". Nepartinis reiškia "ne partijos narį; žmogų, nepriklausantį partijai".
BETVARKĖ — netvarka Plg. nelaimė, nešvara, nedrausmė, nekuklumas... Kas kita: Ši moteris yra betvarkė.
BEDARBĖ — nedarbas. Bedarbė reikštų "moterį, neturinčią darbo".
IŠDIRBINIAI — dirbiniai. Galima "išdirbti (paruošti) odą", bet paskui visa tai, kas iš tos odos dirbama, yra "odos dirbiniai".
PAVAIZDINĖS (priemonės) — vaizdinės (priemonės). Čia priešdėlis pa- yra visai nereikalingas. Išeivijos spaudoje neteko matyti vartojant "pavaizdinių priemonių", čia paprastai sakoma "vaizdinės priemonės", bet Lietuvoje buvo įsigalėjęs pasakymas "pavaizdinės priemonės". Kalbininkai tokią vartoseną peikia.
VIRŠGAMTINIS — antgamtinis. Taip pat nevartotinas ir viršžmogis (reikia sakyti antžmogis). Nereikėtų vartoti ir dalyvio viršminėtas. Pvz.: Apie tai buvo rašoma viršminėtoje knygoje (= minėtoje arba anksčiau minėtoje knygoje). Tas priešdėlis virš- čia yra atsiradęs, nusižiūrėjus į rusų bei vokiečių kalbą.
AR GALI PARSIDUOTI NAMAS?
Mūsų kalboje sangrąžinis veiksmažodis parsiduoti gali valdyti galininką (pvz. parsiduoti karvę) arba naudininką (pvz. parsiduoti priešui, t.y. pereiti į priešo pusę). Tačiau veikėjas, atliekantis tam tikrą veiksmą, tegali būti tik žmogus. Nei namas, nei karvė, nei knyga negali parsiduoti. Jie yra parduodami žmogaus. Tad kartais matomi skelbimai, kad "parsiduoda namas", yra vergiškas sekimas slavais (plg. rus. proda-jetsia dom). Lietuviškai sakome, kad namas parduodamas.
Pirmasis kalbos tikslas yra žodžiais išreikšti mintį, žodžiu atmainos ir ju vartojimo būdai kyla ir nusistovi ne bet kaip, bet pagal tautos mąstymo ir jos dvasios savybes. Dėl to gramatikos ir sintaksės formos tampa tautos dvasios, jos charakterio reiškiniais, igyja ne tik pastovumo, bet ir neliečiamybės.
V. Mykolaitis-Putinas