THE EXORCIST
Šis filmas sukėlė ypatingą susidomėjimą. Nežiūrint bilietų kainos (Čikagoje 4 dol.), žmonės eilėmis stovi prie įėjimo. To pasiekta ypač gerai suorganizuota reklama, bet taip pat ir neeiliniu pastatymu, patraukusiu Oscarų skyrėjų dėmesį. Filmas tęsiasi dvi valandas, susuktas pagal to paties pavadinimo romaną, parašytą William P. Blatty. Autorius organizavo ir šio filmo pastatymą. Vaizduojama motina ir dukra Washingtone — Georgetowne. Laimingą jųdviejų gyvenimą drumsčia ypatingas dukters pasikeitimas. Atliekami įvairūs mediciniški ir psichologiški tyrimai su gausiais galvos peršvietimais rentgeno spinduliais, bet tai nieko nepadeda ir ligos priežasties neišaiškina. Nors motina, su vyru atsiskyrusi aktorė, yra agnostike, bet pradeda įsitikinti, kad duktė velnio apsėsta, ypač kai ima šokinėti lova, lakstyti kambaryje baldai, o mergaitė klykti klaikiu balsu.
Pakviečiami du kunigai jėzuitai, kurie egzorcizmais nugali velnią, bet abudu miršta: vienas širdies smūgiu, o kitas velnio išmetamas iš antro aukšto pro langą ir užmušamas.
Filmas yra kontroversinis, bet sakoma, kad to kaip tik norėjęs jo režisierius William Friedkin, pernai laimėjęs Oscarą už “The French Connection” pastatymą. Filme yra ir gerų, ir blogų pusių. Tarp blogųjų jame gausu keiksmų, piktžodžiavimų, labai šlykščių scenų. Bet, antra vertus, tuo parodomi velnio darbai, ir tos neigiamybės ne propaguojamos, o rodomos atstumiančiai. Dabar madoje polinkis į okultizmą ir net velnio garbinimą, todėl gal tai paaiškina ir didelį susidomėjimą šiuo filmu.
Filmo aktoriai labai stiprūs. Motiną vaidinanti Ellen Burstyn yra dabar viena geriausių JAV aktorių. Jos dukters labai sunkų vaidmenį atlieka Linda Blair, nors velnio balsui parodyti čia ją pavaduoja nematoma ir filme neminima Mercedes McCambridge. Kunigo Karras vaidmenį ryškiai atlieka Jason Miller. Geri ir kiti aktoriai. Ypatinga filmo stiprybė — garsas ir kiti pastatymo efektai. Atrodo, kad šiam tikslui negailėta lėšų. Filmui išleista apie 14 milijonų dolerių. Net vienai neesminei scenai filmuoti buvo nuvykta į Iraką, kur vykdomi archeologiniai kasinėjimai.
Kai kurie kritikai šį filmą vadina specialių efektų triumfų ir jį įvertina keturiomis žvaigždutėmis. Scenarijaus idėja yra imta iš 1949 m. St. Louis ligoninėje daryto egzorcizmo, kuris tęsėsi net tris mėnesius, gelbstint 14 m. berniuką.
Silpnų nervų ir širdžių žmonėms būtų geriau neiti šio filmo žiūrėti, bet pajėgesniems jis paliks stiprų įspūdį. Žiūrovai stebėsis sumania režisūra, galingais ekrano efektais, puikia vaidyba, bet bodėsis daugeliu nevalyvų žodžių ir šlykščių scenų. Be abejo, filmas tik suaugusiems ir tai ne visiems.
PAPILLON
Įspūdingas filmas, vaizduojąs pasmerktuosius į prancūzų baudžiamąją koloniją — Velnio salą, kur kaliniai laikomi baisaus griežtumo režime, prie sunkių darbų, išbadėję ir apiplyšę. Už bandymus pabėgti badu marinami vienutėje. Bėgliai patenka į besipinigaujančiųjų pinkles ir nubloškiami pas raupsuotuosius. Neįtikėtina, kad vienas bėglys vaizduojamas išduotas vienuolyno viršininkės. Vis dėlto vienam pavyksta pabėgti. Jis patenka pas pusplikius puslaukinius. Ant palmių riešutų kelto išplaukia į laisvę.
Filme daug giliai mintin įsirėžiančių nuotykių, stipri Steve McQueen ir Dustin Hoffman vaidyba.
DAY FOR NIGHT
Filmų recenzentai šį filmą labai vertina, skirdami jam net keturias žvaigždutes, o kai kurie j5 laiko geriausiu 1973 metų filmu. Čia sėkmingai pasidarbavo prancūzų filmų režisierius Francois Truffaut, anksčiau tebuvęs filmų kritikas. Tik 1958 m. jis pastatė trumpą filmą “Les Mistons”, o paskui visiškai įsitraukė į filmų pramonę.
Šiame filme vaizduojama, kaip aktoriai, nuvykę į prancūzų Rivierą, Nicą, kuria naują filmą: “Susitik Pamelą”. Tai būtų filmas apie jauną moterį, pamilusią savo sužieduotinio tėvą. Filme “Day for Night” yra atskleidžiamas aktorių užkulisinis gyvenimas: jų lengvabūdiškas elgesys kambariuose, įtampa stovint prieš kamerą, tarpusavio meilės bei intrigos, režisieriaus rūpesčiai. Žodžiu — tai filmas apie filmo kūrimą. Retai užtinkama tema, bet ekrane perteikta įtikinančiai. Filmas spalvotas, prancūzų kalba, su angliškais užrašais. Žiūrovas čia supažindinamas ir su filmų technika: lietaus ir sniego sudarymu, garsiniu efektų kūrimu, gyvulių panaudojimu.
Filme veikla ir filmavimo fotografai bei kitas technikinis personalas. Fotografai, panaudodami filtrą, dienos metu filmuoja nakties vyksmus, dėl to ir filmo pavadinimas “Day for Night”. Bet labiausiai filme atskleidžiamas žmogiškasis aktorių gyvenimas su visais jų silpnumais. Daug neiškrypstama iš vėžių, bet vis dėlto keletas scenų sukelia moralinių priekaištų, dėl to filmas tik suaugusiems.
LOVE AND PAIN AND THE WHOLE DAMN THING
Humoro ir romantikos mišinys iš turistų gyvenimo Ispanijoje. Jaunas vyras, kurį puikiai vaidina T. Bottons, su grupe dviratininkų ekskursuodamas pavargsta ir sėda į turistinį autobusą. Čia susipažįsta su kita ekskursuotoja (Maggie Smith), jau kiek vyresnio amžiaus moterimi. Tarp jųdviejų išsivysto romansiukas. Gana atspari turistė pesimizmo priepuolyje nemažai prisigurkšnoja ir suklumpa santykiuose su naujuoju pažįstamu. Toliau juodu nutaria tęsti kelionę drauge išnuomotu automobiliu. Merginai nelaimingai nukritus nuo skardžio, ją gelbėdamas nusineša raitelis, turtingos pilies savininkas. Beglobodamas jis pradeda ją atakuoti, bet ji atsilaiko ir ištrūksta iš rūmų. Jos bendrakeleivis labai pergyvena dėl to jos susimaišymo su pilies didiku, bet vis tiek ją myli. Iš čia ir pavadinimas — meilė ir kančia.
Pagaliau jis įtikina merginą susituokti, nors ji serga nepagydoma liga. Juodu nusprendžia savo gyvenimą sujungti ir džiaugtis, kol laikas leis.
Vaidyba nuoširdi, režisierius stengiasi įnešti daugiau juoką sukeliančių scenų, bet dėl poros sugestyvių vaizdų filmas tik suaugusiems.
THE LEGEND OF HELL HOUSE
Fantastinis filmas apie vaiduoklių pilį. Išvaikyti tų vaiduoklių nuvyksta daktaras su žmona, vienas vyras ir mergina. Jie visi ryžtingi, tačiau susijaudina, kai pradeda rangytis antklodės, vartytis indai ant stalo, kristi visokie daiktai. Jie randa numirėlio palaikus, kuriuos palaidoja, bet tai nepakeičia padėties. Nematomi vaiduokliai blaško daiktus, kaukia įvairiais garsais, intymiai lenda prie merginos, puola ją draskančios katės pavidalu, kol griūvanti statula ją užmuša. Žūsta ir daktaras, nors elektroniniais įtaisais jam pavyksta didžiąją pilies dalį apvalyti nuo paslaptingų jėgų. Filmas yra slegiantis, nors publikai aišku, kad čia tik vaidinimas ir kai kurias tragiškas vietas ekrane ji palydi juoku. Aplamai, filmas poilsiui ir išsiblaškymui sunkokas, o meniškos vertės jame nedaug.
FRENCH CONSPIRACY
Tai filmas apie kairiųjų Maroko maištininkų vado Ben Barko nužudymą. Tai įvyko 1965 m. Nusikaltimas niekad nebuvo galutinai išaiškintas, bet filmas, pagal Prancūzijoje pasklidusius gandus, kaltina Prancūzijos ir Maroko valdžios žmones, amerikiečių CIA ir prancūzų pogrindį. Filme yra daugiau simpatijų kairiesiems, ypač jų vadui, kuris, suprantama, laikomas laisvės kovotoju. Filmas spalvotas, susuktas pagal prancūzų rašytojo Jorge Semprun scenarijų.
Filmo fabula: Darien (J.L. Trintignant) sugaunamas policijos. Jam gresia didelė bausmė, tačiau policija jo kaltę prižada užmiršti, jeigu jis su ja bendradarbiaus. Advokato patariamas, jis sutinka. Jis pakviečia savo artimą draugą, vadovaujantį kairiųjų žmogų, Sadiel (G.M. Volonte) į Paryžių televizijos programai. Darien žmona (Jean Seberg) protestuoja prieš vyro įsimaišymą į tą sąmokslą, bet Darlen silpnas, be to, bendradarbiavimas su policija jam padėjo įsteigti savą leidyklą. Sadiel perspėjamas apie pavojų vykti į Paryžių, bet jis taip pasiilgęs savųjų, kad pasako: “Aš daryčiau nuolaidų ir pačiam velniui, kad tik galėčiau pabūti tarp savųjų žmonių”. Nuvyksta į Paryžių ir ten pagrobiamas. Darien stengiasi draugą išgelbėti. Jis gailisi savo išdavimo, įkalba j juostelę tikrus faktus ir paduoda amerikiečių korespondentui, kad paskelbtų pasauliui. Bet pasirodo, kad tas korespondentas buvęs CIA agentas.. . Sadiel slapta nužudomas, taip pat nušaunamas ir Dairen, nurodant, kad jis nusižudė. Sunaikinus paskutini liudininką, byla baigta.
Filmas savo ideologija maištingas, tačiau pastatymas neblogas. Suaugusiems ir brandesniam jaunimui filmas yra priimtinas. Filmo kalba — prancūzų, tik užrašai angliški.
SUPERDAD
Filmas iš šių dienų gyvenimo. Gal ne tiek intriguojantis savo aktoriais, kiek turiniu. Vaizduojama žaismingo jaunimo grupė, mėgstanti lengvai pasiausti pajūryje ir namuose. Ekrane ypač išryškėja viena mergaitė, kurios tėvai susirūpinę jos draugystėmis. Tėvas bando visokius metodus. Kartais jis griežtokas, kartais maišosi drauge su jaunimu, įsiveldamas net į juokingas situacijas.
Duktė pajunta pirmąją meilę. Ją pamyla kaimynystėje gyvenąs berniukas, bet reikalai susikomplikuoja, kai ji išvyksta mokytis. Čia atsiranda nauja pažintis, nauja artima draugystė, ir mergaitė atvyksta į namus, jau kito lydima ir nuliūdindama pirmąjį. Tačiau ir čia viskas nesibaigia. Mergaitė prisideda prie hipių, kurių demonstracijas perduoda televizija. Tėvai pamato ir savo dukterį, ten aktyviai besireiškiančią. Paskui tėvams ji net pasisako susižiedavusi su hipiu, kuris vietoj žiedo jai atsiuntęs savo pieštą paveikslą. Tėvas ryžtasi veikti. Vyksta į hipių būstinę. Atranda ir tą gauruotą dukters sužieduotinį. Šis aplieja tėvą dažais, o tėvas jį įverčia į vonią. Sutraiškomas ir tas sužiedotuvių paveikslas. Duktė grįžta pas tėvus ir išteka už pirmojo. Taigi viskas baigiasi laimingai.
Filmas gana švarus. Parodomas kiek maištingas jaunimas, bet tas maištingumas daugiau atstumiantis. Filmas gali būti nenuobodus nei jaunimui, nei vyresniesiems.
MAGNUM FORCE
Tai lyg tęsinys filmo “Dirty Harry”, kur vaidina tas pats centrinis aktorius Clint Eastwood. Jis filmo pradžioje aiškina, kad “Magnum Force” — tai ypatingai pajėgaus revolverio vardas. Gal vienintelė gera filmo savybė — intriga, šiaip jau labai daug žudymų, žiaurumų ir plikumų. Filmas yra menko meniško lygio ir dėl rodomų žiaurumų atstumiantis.
THE STONE KILLER
Columbia bendrovės filmas, susuktas pagal John Gardner romaną “A Complete State of Death”. Tai kriminalinis filmas, vaizduojąs Mafijos gangsterių tarpusavę kovą ir policijos pastangas juos sukontroliuoti. Sumanaus, apsukraus, drąsaus policijos detektyvo vaidmenį atlieka Charles Bronson. Policija čia vis dėlto vaizduojama kaip teigiama institucija, kovojanti su nusikaltėliais, nors apstu žudymų ir policijos kulkomis. Martin Balsam yra Sicilijos Mafijos vadas, noris atkeršyti už siciliečių Mafijos vadų išžudymą prieš 40 metų, paimant visą Mafijos kontrolę JAV Niujorko žmonėms. Įvedama ir Vietnamo veteranų grupė, maištaujanti minia. Filmas yra kriminalinis, meniško elemento jame mažai. Visokie žudymai palieka slegiantį įspūdį. Filmas tik suaugusiems.
DAR APIE “BILLY JACK”
Šių metų sausio mėn. numeryje buvo recenzuotas filmas “Billy Jack”. Neseniai dr. R. Sidrys atsiuntė redakcijai laišką, kuriame tarp kitko taip rašo: “Filmas prasideda nuo to, kad grįžta namo prieš tai pabėgusi jauna mergaitė. Kai tėvas paklausia apie jos nėštumą, ji atšauna turėjusi santykiu su tiek daug vyrų, kad net nežinanti, ar jos kūdikis bus baltas, ar juodas, ar indėnas. Tėvas jai duoda antausį, Ir ji vėl pabėga iš namų. Pagal toliau vystomą filmo logiką atrodo, kad mergaitė yra pagarbos verta, o tėvas niekšas. Mergina pabėga į “Laisvės mokyklą”. Kas toje mokykloje mokoma, filmas daug neatskleidžia, tik sužinome, kad mokykla yra visokeriopai persekiojama buržujų, jos mokiniai turi teisę nešioti ilgus plaukus, su piktu sarkazmu išjuokiami tie, kurie gerbia Amerikos vėliavą ir himną. Man atrodo, kad “Billy Jack” yra grynai propagandinis filmas, purvais drabstąs Ameriką ir propaguojąs seksualinį palaidumą. Filmą pagamino “National Students’ Association” — tai organizacija, kuri neslepia savo marksistinės ideologijos”.
Nors ne su visomis dr. R. Sidrio pareikštomis mintimis sutinkame, ir tam turime pagrindo, bet esame jam labai dėkingi už dėmesį ir naudingus papildymus.
Juozas Prunskis