Irena Kairytė
Paskutiniuoju metu gan dažnai tenka skaityti spaudoje, matyti televizijoje ar nugirsti kalbant apie neįprastą apraišką, surištą su Jėzaus vardu. Šiuo reiškiniu, kaip negirdėta ir nauja religine sąvoka, yra nemažas susidomėjimas.
Susiduriant su šių dienų populiariąja muzika, galima pastebėti, kad jos dalis yra parašyta religinėmis temomis. Milijonai muzikos plokštelių buvo išpirkta, kai pasirodė "Jesus Christ Superstar". Vėliau to paties vardo muzikinis pastatymas buvo paruoštas scenai, ir minios rinkosi jo pažiūrėti. Šių įvykių stebėtojai iškėlė įdomų faktą, kad dar neseniai religiniai reiškiniai buvo laikomi atgyvenę ir greitai turį išnykti, o šiuo metu daugelis, ypač jaunimo, yra religija susidomėję. Taip pat yra žinoma, kad universitetuose religijos kursų klauso daugiau studentų, nors jų motyvai gal ir yra skirtingi nuo anksčiau studijavusiųjų.
Apie šias naujas apraiškas yra daug rašoma. Yra daug didesnių ar mažesnių leidinių. Vienas tokių laikraštėlių pasiekia net milijoną egzempliorių. Taip pat galima matyti ant automobilių prilipintų šūkių arba prie jaunimo krūtinės prisegtų ženkliukų su užrašu: "Jėzus tave myli".
Pastebimas labai didelis susidomėjimas Rytų religijomis, joga, Len, Budos mokslu, transcendentine meditacija. Galima išgirsti apie keistus kultus, kurių vienas yra demonų garbinimas. Visa tai rodo ypatingą nusiteikimą, labai jaučiamą šiame krašte.
Šiame straipsnelyje norėčiau paliesti vieną šių dienų sąjūdį, vadinamą įvairiais vardais: Jėzaus sąjūdis (Jesus Movement), Jėzaus Keistuoliai (Jesus Freaks), Jėzaus revoliucija, Dievo vaikai (Children of God). Kyla klausimai: kodėl tas sąjūdis atsirado, kas jame dalyvauja, kur ir kaip jis veikia?
Paskaičius apie šį sąjūdį, paaiškėja, kad jo pradžia yra netolimoje praeityje. Galima sakyti, kad tai yra atsakymas į 1960 metų Amerikos jaunimo siekius, viltis ir tų dienų įvykių išdavas. Užsidegimas, siekiant civilinių teisių juodiesiems, ir žygiai per pietines valstybes patraukė nemaža universitetinio jaunimo ir vyresniųjų akademikų. Taip pat ir nemažai įvairių religinių grupių dvasininkų dalyvavo toje veikloje. Iš dalies tam tikrą jaunimo dalį paveikė ir tragiški įvykiai —brolių Kennedy ir Martin L. King nužudymas. Netrukus suliepsnojo neramumai kolegijose ir universitetuose. Lyg kokia banga, pakilo tūkstančiai jaunimo protestuodami. Ypač didelės demonstracijos buvo organizuojamos prieš Vietnamo karą. Tuo metu daug studentijos ir dalis kito jaunimo tapo politiniais aktyvistais. Kaip šiandien matome, tie įvykiai greitai praėjo ir įsiviešpatavo tyla. Dalis to jaunimo užaugo, nurimo ir įsijungė į visuomeninį gyvenimą, o kita dalis perėjo į vadinamąją "subculture", sukurdama savitą gyvenimo būdą, visai skirtingą nuo aplinkos. Tam gyvenimui būdinga: atsisakyti savo šeimos, visuomeninių, moralinių, religinių normų, priešintis autoritetui, institucinei sąvokai ir ypač siekti naujos patirties. Prasidėjo judėjimas, pasireiškęs keistu gyvenimo būdu, moraliniu laisvumu, išskirtina išvaizda, rūbais ir ypač siekimu praplėsti savo patirtį bei sąmonę, naudojant įvairias priemones, augalus, chemikalus, narkotikus. Susidarė centrai, kur tokie iš namų ar universitetų išėję jaunuoliai susibūrė. Dalis jų yra žinomi hippie vardu. Su tokiu gyvenimo būdu prasidėjo socialinės, mediciniškos ir psichologinės problemos. Dažnai buvo galima skaityti spaudoje ir girdėti žiniose apie tragedijas šeimose, pabėgus vaikams iš namų. Kai kurie žuvo keistomis aplinkybėmis, kiti pateko į beprotnamius ar kalėjimus. Tūkstančiai, pasirinkę skurdą, egzistavo kai kurių didmiesčių varginguose rajonuose. Atrodo, kad tokie klaidžiojimai ir ieškojimai daugeliui parodė, kad jie daug prarado, bet nesurado ieškoto "rojaus". Praradę viltį, puolė į nusivylimą.
Įdomu, kad daugelis jaunuolių, priklausę tam gyvenimo būdui, buvo kilę iš turtingų miestiečių šeimų. Pietinėje Kalifornijoje buvo paruošta studija, pateikusi tokius duomenis: 72% buvo kilę iš turtingų šeimų, daugumas paliko namus, būdami vidurinėse mokyklose (High Schools), mažiau iš universitetų. Daugelis naudojo narkotikus ir vedė laisvą gyvenimą.
Tokioje aplinkoje 1967 m. San Francisco mieste, kur buvo įsikūręs ypač didelis benamių jaunuolių centras, pagarsėjusiame Haight-Ashbury rajone, prasidėjo Jėzaus sąjūdis. Šiuo sąjūdžiu susidomėjo australas Peter Michelmore ir jį aprašė knygoje "Back to Jesus". Jis praleido daug laiko, keliaudamas po Ameriką, susipažindamas su tuo sąjūdžiu, užmegzdamas ryšius su jo nariais ir vadovais, lankydamas jų bendruomenes. Savo knygoje jis pastebi, kad visur sutiko asmenis, kurie pareiškė išpažįstu Jėzų, kaip savo išgelbėtoją, kad Jis esąs jų gyvenimo centras, o save jie vadino atgimusiais krikščionimis.
Los Angeles ir Seattle miestuose įsikūrė misijos gelbėti jaunimui. Toms misijoms vadovavo vadinamieji gatvių misijonieriai, užsidegėliai, kurie sakėsi gelbsti hipius iš velnio nagų. Vienas jų pats pirmiau buvęs narkotikų naudotojas, bet, skaitydamas Šv. Raštą, išgyveno didelį religinį atsinaujinimą. Kai jis kitiems pasakojo savo gyvenimo istoriją, dalis klausytojų pasekė jo pėdomis.
Ne visi tie vadinamieji gatvės misijonieriai buvo perėję dvasinę krizę, naudoję narkotikus ar dalyvavę kriminaliniuose nusikaltimuose. Minėtas australas žurnalistas aprašo vieno jauno vyro istoriją. Jis buvo labai gabus mokinys vidurinėje mokykloje. Ją baigęs, gavo pasiūlymus ir stipendijas į žymiuosius Amerikos universitetus: Yale ir Harvard. Jų atsisakęs, kurį laiką lankė kolegiją netoli savo namų, bet ir iš jos išstojo, tapdamas gatvės misijonierium. Kadangi buvo labai iškalbus ir su giliu tikėjimu skelbė Jėzų, daugelis jo klausė, o kiti juo pasekė. Minėtas žurnalistas jį sutiko Miami mieste demokratų partijos suvažiavime. Jį rado stovintį jaunimo susirinkimo vietoje su didžiuliu kryžium. Vienas jo draugas tokį kryžių nešė iš Louisianos į Washing-toną, pakeliui sakydamas pamokslus. Ne tik Amerikoje jis veikė, bet buvo nukeliavęs ir į Vokietiją, kur, nešdamas kryžių, per vertėjus pamokslavo. Jis sakosi turįs pašaukimą visur skelbti Jėzų Kristų. Šv. Dvasia jo gyvenimui duodanti kryptį. Paskutinėmis žiniomis, 1973 m. tas jaunas vyras buvo Europoje ir planavo kelionę su kryžium už geležinės uždangos.
Dalis Jėzaus sąjūdžio narių yra susibūrę krikščioniškose bendruomenėse. Daug jų yra Pacifiko pakrantėje: Kalifornijoje, Oregone ir Washingtono valstybėje. Jos yra pasivadinusios įvairiais vardais, surištais su Šv. Rašto simboliais: "Gyvasis vanduo", "Tavo žodis yra tiesa" ir kt. Tose bendruomenėse prisiglaudžia daug anksčiau miestuose gyvenusių jaunuolių, kurie yra pasitraukę iš visuomenės. Daugelis jų turi emocinių problemų, ieško savo gyvenimo krypties. Gyvendami bendruomenėje, turi pasiduoti griežtai drausmei, daug laiko yra skiriama Šv. Rašto skaitymui, maldai ir darbui. Kai kurie prie tokio gyvenimo nepritampa ir sustoja tik trumpam laikui savo kelionėse — klaidžiojimuose.
Savotiška veikla pasižymi viena grupė, vadinama Children of God (Dievo vaikai). Apie šią radikalią grupę, patraukiančią daug jaunimo, yra susidariusi gan neigiama nuomonė. Jų programa reikalauja, kad šiai grupei priklausantieji turi atsisakyti savo tėvų, darbo, bažnyčios. Kai kurie tėvai pareiškia, kad jaunuoliai per prievartą buvę paimti ir priversti gyventi jų bendruomenėje. Dėl kai kurių neaiškių įvykių ir kaltinimų jie yra priverčiami iš įvairių vietovių pasišalinti. Vienas didžiausių jų centrų buvo Dallas, Texas, bet nuo 1972 m. iš ten yra pašalinti. Ta grupė yra priversta keisti gyvenvietę, kartais turi slapstytis. Dalis jos narių yra išsikėlę į Europą ir Pietų Ameriką. Dėl jų gyvenimo būdo ir veiklos iš dalies yra atsakingi jų vadovai, kurių idėjos ne visiems priimtinos. Tokiems vadovams, vadinamiems vyresniaisiais arba seniūnais, duodamos neribotos teisės. Jie iš savo narių reikalauja visiškai atsisakyti savo asmeniško galvojimo. Šios grupės stebėtojai pažymi, kad tiems vadovams pavyko jaunuolius nustatyti prieš visuomenines, religines ir politines institucijas, sukelti neapykantą papročiams ir idėjoms, kuriomis Amerika vadovaujasi. Ypač tokią įtaką turįs šios grupės įkūrėjas David Berg, skandinavų kilmės asmuo, dažnai pervertinąs ir keistai įsivaizduojąs savo pašaukimą.
Kiek problemų ta grupė sukėlė, paaiškėjo, kai dalis tėvų pradėjo ieškoti savo vaikų, kurie buvo palikę namus arba savo noru, arba buvo per prievartą paimti. Tokioje veikloje pasireiškė vienas juodukas Ted Patric, dirbąs bendruomenės reikalams Kalifornijos gubernatoriaus žinioje. Jis parodė daug pastangų pagelbėti tėvams ir apkeliavo tūkstančius mylių, ieškodamas dingusių vaikų. Suradęs tokius jaunuolius, jis vartoja griežtas priemones, savotišką "smegenų plovimą", kad tokį jaunuolį grąžintų į normalų gyvenimą ir pakeistų jo galvoseną. Daug tėvų jį remia, bet kiti prieštarauja, nes mano, kad jis naudoja neteisėtas priemones. Kartais jis tokias priemones panaudoja ir prieš pilnamečius, nepriklausančius tai radikaliai grupei, todėl yra keliamas asmens laisvės klausimas pasirinkti savo gyvenimo būdą.
Jėzaus sąjūdžio veikloje galima sutikti ne tik paprastus jaunuolius, bet ir žymias filmų bei sporto pasaulio asmenybes. Bet gal sunkiausiai išaiškinamas reiškinys yra tas, kad šiam sąjūdžiui priklauso Amerikos jaunosios kartos žydai. Šis faktas sukėlė daug susirūpinimo žydų religiniams vadovams ir visai jų bendruomenei. Dalis žydų jaunimo, palikusio šeimas ir bendruomenę, sakosi tai darę dėl to, kad nerado ten artimo ryšio. Vienas jaunas žydas taip nupasakoja savo kelią į Jėzaus sąjūdį. Jam bekeliaujant iš vienos vietos į kitą, pasitaikė sutikti kelis krikščionis, kurie priklausė bendruomenei. Jie ir jį pasikvietė ir priėmė su meile. Tada jis pajutęs, kad tas jų rūpestis juo ir meilė nebuvo tik žmogiška apraiška, bet buvo iš Dievo. Kai jis apie tai kalbėjo jį globojantiems, jie paaiškino jam apie Jėzų Kristų. Tad ir jis Kristų priėmė savo gyvenimo vadovu. Įdomu, kad žydai, tapę Jėzaus sąjūdžio nariais, nesijaučia atsiskyrę nuo žydų. Tuo jie skiriasi nuo konvertitų į krikščionybę. Žydai pasižymi aktyvia veikla čia, Amerikoje, bet nemaža jų grupė išvyko į Izraelį. Ten jie sukėlė taip pat nemaža nerimo, nes savo evangeliniu uolumu stengiasi pasiekti jaunuosius žydus, skelbdami savo naujai atrastą tikėjimą Jėzumi Kristumi. Praėjusiais metais tokių žydų misijonierių Izarelyje buvę apie 1200. Izraelio valdžia svarsto, ar juos pašalinti iš krašto. Yra net balsų pašalinti visus krikščionis misijonierius, bet kiti tai laiko neteisingu veiksmu.
A. Galdikas Sodyba
Kiek žinoma, Jėzaus sąjūdis yra kilęs Amerikoje ir tik vėliau paplitęs kituose kraštuose. Kaip rašoma Vokietijoje leidžiamame žurnale "Oekumenische Rundschau", ten taip pat lygiagrečiai gimė toks sąjūdis, kurio atsiradimo priežastimi laikoma jaunimo asmenybės krizė. Aiškinama, kad pokario šeimos turėjusios įvairių problemų ir daugeliu atvejų nepajėgusios savo vaikams perduoti idealų ar juos išauklėti pastoviais asmenimis.
Kaip yra šis sąjūdis vertinamas? Juo domisi teologai, sociologai, psichologai, spaudos žmonės ir daugelis kitų. Šiuo klausimu yra parašyta nemaža knygų ir straipsnių. Vertinimai yra įvairūs, nuo teigiamų iki visiškai neigiamų. Vis dėlto atrodo, kad daugumas neturi galutinės aiškios nuomonės, gal ir dėl to, kad šis sąjūdis gyvuoja dar tik tokį trumpą laiką, tad nebuvo galima jo geriau pažinti. Kai kurie reiškiniai, surišti su Jėzaus sąjūdžiu, yra keisti, nesuprantami, kartais neigiami, todėl daugumas stebėtojų laukia, ką parodys ateitis. Vis dėlto jau ir dabar išryškėja keletas to sąjūdžio bruožų.
Jėzaus sąjūdžio nariams, ypač jaunuoliams, yra vienas gan bendras bruožas — jie yra kilę iš šeimų, kur buvo sunku rasti ryšį su tėvais. Daugelis išgyveno asmeniškas krizes. Išpažindami Jėzų, jie rado naują ryšį. Priklausydami grupei, jie surado šeimą. Daugelis, krikščioniškai galvodami, jaučia pagarbą tėvams, bet sako, kad visa jų meilė priklauso Jėzui.
Daugelis sąjūdžio narių yra buvę aktyvūs universitetų demonstracijose prieš Vietnamo karą, dalyvavę politinėje veikloje, bet nuo to laiko, kai tapo Jėzaus sąjūdžio nariais, mažai reikšmės skiria savo ankstyvesnei veiklai. Taip pat yra praėjęs rūpestis socialiniu teisingumu. Kai kurie kritikai iškelia faktą, kad sąjūdžio nariai yra susižavėję Jėzaus asmeniu, bet traukiasi nuo realybės, koncentruodamiesi tik į save.
Vienas ryškiųjų sąjūdžio bruožų yra didelis tikėjimas antruoju Kristaus atėjimu mūsų dienose. Tai yra viena priežasčių, kodėl Jėzaus sąjūdžio nariai traukiasi iš pasaulio ir užsidaro savo susikurtose bendruomenėse. Pamokslininkai, skelbią šias idėjas, sutraukia minias žmonių. Toks nepasitikėjimas pasauliu ir jo institucijomis izoliuoja tuos žmones nuo visuomenės. Pasaulis jiems yra šaltas ir beprasmis, todėl nei darbas, nei didesnis dalyvavimas visuomeniniame gyvenime jų netraukia. Į tai atsakymas yra besąlyginis pasivedimas Viešpačiui Jėzui Kristui. Bendruomenė esanti priemonė pilnutiniam asmens išugdymui.
Psichologai į šį reiškinį kritiškai žiūri ir laukia, kokią įtaką šis sąjūdis turės asmenims su įvairiomis emocinėmis problemomis, kaip jie jas spręs, kokios bus pasekmės, kai praeis pirmykštis užsidegimas.
Kai kurie jau dabar daro komplikuotas išvadas ir abejoja sąjūdžio verte, nes jis paskatina ir remia tokius asmenis, kurie nepajėgia tvarkyti savo gyvenimo.
Nelengva atsakyti, kokia yra Jėzaus samprata tame sąjūdyje, nes jis yra išėjęs iš organizuotų bažnyčių ribų. Stebėtojai pasisako, kad reikia pripažinti narių tikėjimą, kad jie, išpažindami Jėzų, per Šv. Dvasią gauna jėgų pakeisti savo gyvenimui. Tokia prasme Jėzus yra didelė vidinė jėga. Tipiška sąjūdžio apraiška yra emocinis religinis išgyvenimas.
Keliamas klausimas, ar šis sąjūdis išliks ilgesnį laiką, ar praeis, kaip praėjo daugelis įvairių buvusių sąjūdžių, nepalikusių jokių pėdsakų. Manoma, kad tai priklausys nuo to, kaip nariai laikysis, kai kokie didesni bandymai pareikalaus apsispręsti už Kristų. Viena teologė, vertindama šį sąjūdį, taip rašo: "Būti Kristaus sekėju reiškia priimti Kristaus kryžių". Nežinia, kaip šie naujai Kristumi susižavėjusieji apsispręs, kai sutiks sunkenybes.
Jėzaus sąjūdis yra iškėlęs ne vieną klausimą krikščionims ir nekrikščionims. Pavyzdžiui, kodėl tiek daug tūkstančių, turėjusių ryšį su krikščionybe, nerado Jėzaus savo bažnyčiose, turėjo pereiti didžiausias asmeniškas krizes ir vėl sutikti Kristų naujame sąjūdyje, skelbti Jį savo Išganytoju ir Viešpačiu? Kitas klausimas: ar galima tikėti, kad Jėzus Kristus yra Viešpats ir nebūti visišku Jo sekėju, nors tai ir sukeltų didelius prieštaravimus gyvenime, nes reikia atmesti pasaulį, kultūrą, civilizaciją? Atrodo, kad Jėzaus sąjūdžio nariai tikrai pasisako, kad kito kelio nėra — vienintelis kelias, visko atsisakant. Ne vienas klausia: gal tie, kurie sakosi esą krikščionys, tikrai neliudija Kristaus savo gyvenimu?
Grįžtant prie aukščiau cituotos teologės, galima rasti šiai apžvalgai tinkamą užbaigą: "Šv. Dvasia beveik visuomet pasirenka netikėtą laiką ir vietą, pasirenka, kam ji apsireikš. Tad būtų neišmintinga per greit nuvertinti šį, gal būt, teigiamą pasireiškimą — šiandieninį Jėzaus atradimą".,
Naudota medžiaga
1. Back to Jesus. Peter Michelmore. Fawcett Publ. 1973.
2. Jesus and the Star System. Doris Donnelly. “America”, Oct. 30, 1971.
3. High on Jesus. J. W. Donohue. “America”, Aug. 4, 1973.
4. Jesus Revolution. “America” June 26, 1971.
5. Jesus befiel—wir folgen! Was steht hinter dem Glauben der Jesus-People? Von Ruediger Reitz. “Oekumenische Rundschau”, Vol. 21, 3, Jul. 1972.
6. The Jesus Movement — Impact on Youth, Church. “US News and World Report”, Vol. 72, March 20, 1972.
7. Technology, Technique, and the Jesus Movement. W. F. Graham. “The Christian Century”, Vol. 90, May 2, 1973.
8. Deprogramming Jesus Freaks and others. Can America Tolerate Private Inquisition? W. F. Willoughby. “The Christian Century”, Vol. 90, May 2, 1973.
9. Jews for Jesus in Israel. “Time”, Vol. 101, No. 26.
10. The Jesus People: Old Time Religion in the Age of Aquarius. R. Enroth, E. E. Erickson, C. B. Peters. 1972. Knygos apžvalga, paruošta D. L. Warren. “Commonweal”, Vol. 97:44, Oct. 13, 1972.