Skyrių tvarko DANUTĖ BINDOKIENĖ
LIETUVOS ŠOKĖJAI BULGARIJOJE
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos Valstybinio Akademinio operos ir baleto teatro šokėjai gastroliavo Bulgarijoje su koncertine programa. Tai buvo tik antras kartas, kai Lietuvos baletas buvo išvykęs į svetimą kraštą. Pirmą kartą 1969 m. buvo R. Vokietijoje. Programa buvo daugiau klasikinio pobūdžio, repertuaras baleto lankytojams pažįstamas, bet šokėjų trupė pasirodė labai vykusiai ir buvo bulgarų šiltai sutikta. Ypač publiką žavėjo mūsų šokėjai vyrai, "jauni, stiprūs, lakaus šuolio, gerai treniruoti". Gastrolės truko 10 dienų.
ESTRADINĖS MUZIKOS KONKURSAS — APŽVALGA
Vadinamajame "Gintarinės triūbos" konkurse, kuriame varžosi estradiniai orkestrai, instrumentalistai-vokalistai ir estradiniai ansambliai, dalyvavo 13 kolektyvų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos ir kt. Varžybos vyko tris dienas. Orkestrų grupėje pirmą vietą laimėjo kauniečiai — "Oktava". Konkurso rengėjai džiaugiasi, kad šį kartą repertuare vyravo kūriniai "apie dabarties problemas, džiaugsmus, rūpesčius", o buvo kur kas mažiau temų apie meilės svajones.
"Kultūros barai". Nr. 1 (1974)
TEATRO FESTIVALIS KAUNE
Š.m. balandžio mėn. pabaigoje Kaime įvyko teatro festivalis, kuriame dalyvavo visi Lietuvos dramos teatrai, atvežę bent po vieną pjesę, pastatytą per paskutiniuosius dvejus metus. Didžiąją dalį pjesių kūrėjų pavardžių sudarė "įvairių Tarybų šalies dramaturgai, kaip M. Baidžijevas, V. Rozovas, Č. Aitmatovas" ir kt. Ketvirtąją festivalio dieną pasirodęs Vilniaus Rusų dramos teatras susilaukė daugiausia šiltų žodžių spaudoje ir epiteto "įdomiausias iš festivalyje parodytų spektaklių".
IŠLEISTI VINCO PIETARIO RAŠTAI
Pirmą kartą per paskutiniuosius 30 metų "Vagos" leidykla išleido V. Pietario raštų tomą — "Rinktiniai raštai". Rinkinyje atstovaujama svarbiausioms V. Pietario literatūrinės veiklos sritims. Jame nėra tik autoriaus lingvistinių, publicistikos, istorijos straipsnių ir kūrinių bandymų.
"Literatūra ir Menas", Nr. 17 (1974)
K. ŠAPKAI VĖL PASISEKĖ
Š.m. pradžioje Kaune įvykusiose pajėgiausių šalies šuolininkų į aukštį varžybose laimėtojų tapo vilnietis K. Šapka, nors jo rezultatas šį kartą kiek kuklesnis — 2 m 16 cm. Antroji vieta atiteko estui V. Lumis, o trečioji olimpiniam čempionui leningradiečiui J. Tamarkui.
LITERATŪRA VAIKAMS
Vasario mėn. gale Vilniuje įvyko Rašytojų sąjungos posėdis, kuriame buvo aptartas 1973-jų metų vaikų literatūros derlius. Posėdyje dalyvavo eilė poetų, rašytojų ir dirbančiųjų su vaikais auklėtojų. Praėjusiais metais išleista 17 vaikų prozos knygų ir visa eilė poezijos kūrinių, kaip E. Miežalaičio "Dainos dienoraštis", E. Selelionio "Mes vyrai pipirai", L. Gutausko "Sakmės apie bičių darbus", V. Laužiko "Linksmi rūpestėliai" ir kt. Prie poezijos galima priskirti ir V. Žilinskaitės eilėraščius, esančius knygoje "Kaktuso paslaptis", ar J. Marcinkevičiaus rinkinį "Laukinė kriaušė".
Iš prozos kūrinių paminėtini V. Žilinskaitės "Kaktuso paslaptis", A. Liobytės "Tėveli, būk mažas", M. Sluckio pasaka-apysaka "Laiškanešys neturi mirti", B. Vilimaitės ir R. Šukio "Kregždžių aikštė" ir kt.
("Lit. ir Menas" Nr. 10, 1973)
KELIAUJANTI GINTARO PARODA
Apie 600 lietuviškojo gintaro eksponatų, paimtų iš Palangos Gintaro muziejaus, kartu su eile grafikos darbų ir gobelenų sudaro parodos medžiagą, kuri pereitais metais ir šių metų pavasarį yra kilnojama po Įvairias Europos šalis. Paroda jau viešėjo Paryžiuje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Rytų Vokietijos respublikoje, Austrijoje. Kiekvienoje vietoje paroda buvo labai palankiai sutinkama tiek vietinės spaudos, kuri plačiai rašydavo apie Lietuvą, Vilnių ir gintarą nuo Baltijos krantų, tiek lankytojų, kurių atsiliepimai apie parodos eksponatus buvo labai šilti ir nuoširdūs.
LIETUVOS KALVIU KALVIS
Pranciškus Mažeikis, septyniasdešimt metų žemaitis, yra vertai užsitarnavęs Lietuvos kalvių kalvio titulą (šis vardas jam atiteko 1971 m. varžybose Druskininkuose). Kalviauti Mažeikis pradėjo beveik kūdikystėje, nes jo ir tėvas, ir senelis kalviai buvę.
Dabar dar sveikas ir tvirtas dirba savo pamėgtąjį darbą kalvėje, nors ne toks didelis pareikalavimas jo plūgų ar arklių kaustymo meno, kaip seniau. Didžiausia kalvių kalvio paguoda — kad vienintelis sūnus (jis turi dar 4 dukteris) seka tėvo pėdomis, nesipurto kalvio amato.
("Gimt. kraštas" Nr. 6, 1974)
NUOTRUPOS
* Užtvenkus Bartuvos upelį, vanduo užliejo 50 ha plotą, kuris pavadintas Mosėdžio ežeru. Iš jo bus imamas vanduo kolūkio laukams drėkinti ir įruošti poilsio vietą.
* Vitražų kūrėjas dailininkas Kazimieras Morkūnas švenčia savo penkiasdešimt metų sukaktį ir ta proga šių metų gale ruošiasi surengti savo kūrybos parodą. Dail. Morkūnas su savo vitražais yra dalyvavęs parodose Montrealyje (1967), Osakoje (1971), yra laimėjęs premiją už vitražus Kryžkalnio paminklo memorialinei patalpai, sukūręs vitražų Maskvai, Taškentui, Gurzu-fe. Vienas jo vitražas yra įmontuotas net Gvinėjoje.
* Motiejus Miškinis mirė, eidamas septyniasdešimt septintus metus. Jis buvo literatas, vertėjas, kultūrininkas. Studijavęs rusų literatūrą, daugiausia vertė klasikinių rusų rašytojų: Dostojevskio, Gogolio, Čechovo, Tolstojaus ir kt. kūrinius į lietuvių kalbą.