CLAUDINE
Vaizduojama Harlemo negrų šeima, gyvenanti iš šalpos. Tina ir Les Pine sukūrė filmo scenarijų, kur realaus gyvenimo drama, tarpais tragedija, maišosi su linksmu humoru. Režisierius John Barry gerai pasidarbavo, išryškindamas kiekvieną smulkmeną. Jei kituose filmuose daugeliu atvejų šeimos pavaizduotos yrančios, tai čia šeima atvaizduota labai stipri — motina su šešiais vaikais. Pagrindinį motinos vaidmenį talentingai atlieka Diahann Carroll. Ji, pergyvenusi porą tragedijų ankstyvesnėse moterystėse, palikta viena su būriu vaikų, nepalūžta. Bando šeimą išmaitinti šalpa ir darbu, apie kurį šalpos įstaiga nežino. Čia jai kyla problema: jei šeima gyvens iš šalpos, tai ją visi laikys tingine, o jei turės nors mažą darbelį — bus laikoma apgaudinėtoja.
Ji susipažįsta su šiukšlių išvežiotoju, kurį čia įtikinančiai suvaidina James Earl Jones, vaizduodamas asmenį, nenorintį būti turtingu, nes “turtingo visi nekenčia ir jam pavydi”. Jis nori būti tos moters intymus draugas, bet nenori būti teisėtas vyras. Čia jis išgirsta tokiems tipams eilę priekaištų. Vis dėlto šeima suruošia jam priimtuves, kaip tėvui, bet jis neateina, pabėga, ir tada kyla vaikų neapykanta prieš jį. Tačiau viskas baigiasi gerai: jie susitaiko ir sudaro šeimą.
Filmas intriguojantis. Visi aktoriai negrai, bet jie atskleidžia negrų šeimos gyvenimą, neužgaudami baltųjų. Filme išryškėja iš šalpos gyvenančių šeimų problema ir konfliktas su šalpos sistema, kuri čia gana neigiamai atvaizduota. Šelpiamieji jaučia daugiau pagiežos, negu dėkingumo. Filmas susietas su moderniuoju gyvenimu. Vyresnysis sūnus — kovotojas už negrų teises. Vyresnioji duktė, nors dar beveik vaikas, sunkiai beišlaikoma nuo gatvės įtakos. Ji nelaimingai įsipainioja ir paslysta. Pokalbiuose yra nemaža grubumo ir vulgarumo, bet vis dėlto jame pornografijos nėra. Dėl kai kurių ne visai padorių scenų filmas tik suaugusiems. Šiaipjau filmas tiek savo tematika, tiek pastatymu nenuobodus. Žiūrovą jis įveda į negrų geto gyvenimo kasdienybę.
COMERACK
Filmas, kuriame kryžiuojasi nauji, liberališki vaikų auklėjimo ir mokymo bandymai su konservatyviaisiais. Jis yra susuktas pagal Pat Conroy knygą “The Water is Wide”. Veikalas autobiografinis. Autorius Conroy čia įveda daug savo patirties, mokant vaikus Pietinėje Carolinoje, Yamacraw saloje. Vaikai — negriukai, 5-8 skyriaus mokiniai, bet labai mažai žinantieji apie save, o beveik nieko nežiną apie platesnį pasaulį. Nedaugelis temoka parašyti savo vardus ar suskaičiuoti iki dešimt.
Mokytojas savo artumu su vaikais, muzika, išvykomis pradėjo pasiekti geresnių rezultatų, bet užsitraukė negrės mokyklos vedėjos ir mokyklų inspektoriaus nemalonę. Tą mokytoją įtikinančiai vaidina Jon Voight. Vietomis jis sukuria tokį egzotišką tipą, kuris patraukia mokinius. Filmą režisavo Martin Ritt. Žiūrovą džiugina nuolat siekiama vaikų pažanga, bet filmas užsibaigia mįslingai — mokytojas netenka vietos. Mokyklų inspektoriaus vaidmeny Hume Cronyn išlaiko rimtį, bet nė per plauką nesitraukia nuo konservatyvaus kelio. Mokyklos vedėja negrė Madge Sinclair išlaiko savo toną kaip “diržo” metodo pedagogė. Filmas be priekaištų vyresniesiems ir paaugliams.
THE MIRAGES
Šis filmas gana šaltai sutiktas Niujorke, bet Čikagos filmų festivalyje 1972 m. laimėjo pirmą vietą. Jo skripto kūrėjui ir režisieriui Armando Robles Godoy buvo sukeltos pelnytos ovacijos. JAV ekranuose filmas plačiau buvo pradėtas rodyti tik šią vasarą. Režisierius Godoy jau 1970 m. tarptautiniame filmų festivalyje buvo laimėjęs pirmą vietą filmu “The Green Wall’, kuriame buvo rodoma jauna pora, palikusi miestą ir vykstanti ieškoti laimės miškingoje provincijos žemėje. Filmas “Mirages”, atvirkščiai, vaizduoja kaimiečių šeimą, kuri kraustosi į sostinę Limą.
Filme yra daug žmoniškos šilimos. Čia bendrauja ir mažieji berniuko draugai, ir draugiškas provincijos mokytojas, ir arti žmonių esąs kunigas. Pagrindinė aktorė — motina. Ją vaidina Helena Rojo. Ji šeimą myli, bet yra griežta ir su savo nusistatymais. Jos vyro vaidmeny yra Miguel Angel Flores. Salia Šios kaimiečių šeimos, kurios berniukas be galo nori tapti pagarsėjusiu futbolininku, yra taip pat jaunutis jo draugas, gyvenąs apgriuvusiuose rūmuose, priklausančiuose didžiulio vynuogyno savininkui. Jis samdydavo tokius darbininkus, kurie mokėdavo švilpti ir reikalaudavo, kad jie, rinkdami vynuoges, švilptų. Mat, kai darbininkai švilpia, tai nevalgo vynuogių. .. To pono dukra įsimyli vieną darbininką, kuris už įsimaišymą į turtuolio šeimą nukankinamas, ištempus jį į tyrlaukius ir ten palikus.
Filme yra intrigos ir socialinės minties. Filmų kritikai stebisi, kad Peru valstybėje galėjo gimti toks aukštos vertės filmas. Jis nenuobodus žiūrėti, bet yra ir trūkumų. Veiksmo slinktis pavaizduota kapotais “miražais”. Gana sunku sekti fabulą ir joje susivokti. Socialinis momentas nuvedamas iki kraštutinumo, kai darbininkai ima švilpti internacionalą. Tam ponui religija yra tik priemonė apvaldyti darbininkiją, nors yra įspūdingų masinių religinių apeigų ir procesijų scenų. Nežiūrint trūkumų, filmas meniškai atskleidžia Peru gyvenimo iškarpėlę.
WHAT’S UP, DOC
Tai komedija, daugelyje savo dalių pavirstanti į farsą. Scenarijus paruoštas B. Henry, D. Newman ir R. Benton iš fabulos, parašytos Petro Bogdonovich, kuris yra ir filmo režisierius.
Veiksmas sukasi apie du sužieduotinius: profesorių, daktarą, gana išsiblaškiusi ir neryžtingą, kurį vaidina Ryan O’Neal, ir jo merginą. Jiems atkeliavus į kitą miestą, prie to profesoriaus ima gretintis kita mergina, kurią vaidina talentinga ir publikos mėgstama aktorė Barbara Streisand. Įvairiausiose komiškose situacijose ji vis išneria šalia to daktaro, kol pagaliau jį visiškai laimi. Šalia to dar vyksta ir kita drama — brangenybių pavogimas. Tad filme yra dviguba intriga, nemažas gyvumas, gana daug linksmų, juokingų situacijų. Šiaipjau filmas gilumu nepasižymi. Nepadorumų nėra, gali žiūrėti visi.
WORLD’S GREATEST ATHLETE
Tarzaniškas filmas, kuriame vaizduojamas džiunglėse išaugęs jaunuolis. Sporto vadovui pavyksta jį atvilioti į civilizuotą pasauli ir įtraukti į sporto rungtynes. Būdamas nepaprasto vikrumo, pajėgumo, laukiniško veržlumo, jis išnyra į pirmąsias vietas. Jo laimėjimus sustabdo raganius — Afrikos “liaudies daktaras”, savo burtais jo judesius kitaip nukreipdamas, apstabdydamas, sugadindamas sporto įrankius. Tačiau priešingais burtais įstengiama to raganiaus kerėjimus neutralizuoti.
Tas “tarzanas”, pamilęs mergaitę, su ja traukiasi iš civilizuotos aplinkos i savo pamėgtuosius miškus. Filmas Disney gamybos. Švarus, pramoginis, bet be psichologinės gelmės ar vaidybinių aukštumų.
SNOWBALL EXPRESS
Šis filmas vaizduoja bendrus šeimos vargus, viens kitą atjaučianti vieningumą, bendrą kopimą iš sunkiausių situacijų. Tėvas iš reklamų nuperka imperatorišką viešbuti, kurį šeima randa baisiai apleistą, nekūrenamą, apaugusi voratinkliais, šikšnosparnių ir kitų laukinių gyvūnų apsėstą. Aplink jį platūs sniego laukai. Jiems ateina mintis čia įrengti pašliūžininkų centrą. Su dideliu vargu tai įstengia padaryti. Užgriuvus netoliese esančio geležinkelio bėgiams, jų viešbutyje prisiglaudžia daug pašliūžininkų. Prasideda daug žadantis pasisekimas. Tačiau didžiulė garinė mašina, kelianti pašliūžininkus, nusliuogia nuo aukšto kalno į pat viešbutį, jį smarkiai sužalodama. Atrodo, kad jau viskas sužlunga, bet išryškėja, kad prie nupirkto viešbučio yra dideli žemės plotai. Pavyksta gauti paskolą ir pradėti naujus planus.
Filmas Disney gamybos, švarus, nuotykingas, su gausiomis humoro priemaišomis, su ryškiu, vieningu šeimos ryžtu. Filmo kūrėjai visą dėmesį sukoncentravo į publikos pajuokinimą, kas jiems neblogai pasisekė. Šiaip kokių nors kitų didesnių laimėjimų filmas nepateikia.
BLAZING SADDLES
Keista, kad šį filmą kai kurie kritikai (pvz. R. Ebert “Chicago Sun-Times”) įvertino keturiomis žvaigždutėmis — t.y. aukščiausias įvertinimas. Iš tikrųjų filmą reikėtų laikyti Warner Bros. Bendrovės dekadencijos ženklu — čia tiek vulgarumo ir taikymosi miniai. Visokiomis priemonėmis stengiamasi žiūrovą prajuokinti, bet tos priemonės daugelių atvejų labai grubios. Filmas susuktas pagal Mel Brooks tekstą, kuriame nedaug kūrybinio taurumo. Tai daugiau Amerikos vakarų stiliaus vadinamoji Western komedija.
Filme vaizduojami svarbesnieji valstybės pareigūnai žemos doros ir sukčiai, brutalūs negrų vergų išnaudotojai. Žemės spekuliantai nori pravesti geležinkeli ir išbaidyti gyventojus, esančius miestelyje geležinkelio tiesimo linijoje. Siekiant šio tikslo, paskiriamas baltųjų miestui negras šerifas. Savo padėjėju jis pasirenka girtuoklį kalinį, bet taiklų šaulį. Miesto viršūnės siekia naują šerifą sužlugdyti, pasiųsdami palaidą moterį, bet šerifas išlieka nepalaužtas. Šerifo iniciatyva pastatomas dirbtinis miestelis, į kurį nuvillojami užpuolėjai ir ten sumušami. Filmas turintiems aukštesnę meno nuovoką būtų tik tuščias laiko gaišinimas. Juozas Prunskis