ALDONA BIELSKIENĖ
Pavyzdingas žmogus, pavyzdingas elgesys, pavyzdingas gyvenimas. Nuo ko priklauso to pavyzdžio galia? Norisi pavartyti lietuvių istorijos knygą, surašyti didvyrių pavardes ir stengtis suprasti, kokius pavyzdžius tie didvyriai pagaliau turėjo. Be abejo, paaiškėtų, kad jų pavyzdžiai buvo tokie pat kuklūs, kaip ir mūsų visų: susidarė iš tėvų ir kitų giminių, iš kai kurių mokytojų, kitų mokinių ir iš draugų. Tie kuklūs, kasdieniniai pavyzdžiai turi daug reikšmės, nes jie įtaigauja žmogaus elgesį. Taip pat iš pavyzdžio žmogus gali pasisemti stiprybės, kai trūksta kitokios paramos. Žmogaus gyvenime pavyzdžio reikšmė yra įvairi: kartais žmogus darys taip, kaip jam buvo parodyta, kartais atvirkščiai elgsis. Pavyzdžiai žmogui sudaro standartą, kuris nurodo, koks yra geras, tinkamas elgesys, koks elgesys neatneša gerumo, koks elgesys yra sveikas žmogui.
Daug ilgiau ir stipriau atmintyje lieka pavyzdys, negu kažkieno samprotavimai ar šiaip pamokymai. Pavyzdžio galia galbūt yra stipriausia vaikystėje ir jaunystėje, žmogaus asmenybei ir charakteriui susiformuojant. Pavyzdys yra galinga priemonė auklėti vaikus ir padėti jaunuoliams. Tėvai, broliai, seserys ir kiti giminės duoda visai mažam vaikučiui pavyzdžius. Vaikui truputį paaugus, mokytojai ir kiti mokiniai sudaro pavyzdžius mokyklos aplinkoje. Dar vėliau gyvenime draugų pavyzdžiai taip pat paveikia žmogaus elgesį. Žmogus negalės pamiršti pavyzdžių tų žmonių, kurie jam daugiausia įtakos turėjo. Vis dėlto žmogus yra savarankiškas ir lieka atsakingas už savo elgesį. Bet per visą gyvenimą žmogus prisimins tėvų nurodytą gyvenimo būdą, savo auklėjimą namie ir mokykloje ir draugo pavyzdžius.
Negalima nuvertinti tėvų pavyzdžio svarbos, kuri tęsiasi iki žmogaus subrendimo. Pirmaisiais šešeriais metais, kai vaikas taip smarkiai vystosi fiziškai ir psichologiškai, daugiausia įtakos tam vystymuisi turi motina ir tėvas. Kūdikis nieko negali duoti savo globėjams, bet jis nepaprastai daug pasiima iš jų. Jis tik daug vėliau gyvenime galės suprasti, kaip jis buvo mylimas, ir galės su savo artimaisiais taip pat elgtis.
Vaikui pradėjus lankyti mokyklą, tėvų pavyzdys vis dar labai svarbus, bet jau prisideda mokytojai ir mokyklos aplinka: kiti vaikai ir mokyklos tvarka. Vaikui pamažu susiformuoja gyvenimo vaizdas, ir čia mokykla turi daug reikšmės. Iš mokytojų pavyzdžio vaikas supras, kaip jam prideda elgtis. Jeigu mokytojas rimtai ir sąžiningai prie vaiko prieina, tai tas vaikas supras, kad ir jam svarbu taip pat elgtis. Tas mokytojo rimtumas ir sąžiningumas susideda iš daug dalių: vaiko psichologijos supratimo, atsižvelgimo į vaiko sugebėjimus, pedagogikos mokėjimo. Todėl ir suaugęs žmogus visuomet prisimins tuos mokytojus, kurie jam padėjo mokslo metais.
Mokykla taip pat yra reikšmingas pavyzdys. Mokyklos tvarka vaikui duoda pavyzdį, kad, norint pasiekti kažko, gyvenimas turi būti tvarkingas. Reikia išmokti ir mandagaus elgesio su mokytojais bei mokiniais, ir atsakingumo, atliekant namų darbus. Geriausios mokyklos praplatina vaiko akiratį, supažindina su platesne kultūra, ne tik su privalomu mokslu. Tas vaikas, kuris nuo pat mažens turi susikaupęs daug įspūdžių iš mokslo ir meno pasaulių ir iš žmonių, kurie sugeba pasidalinti savo žiniomis, turės geresnę galimybę suprasti, ko jis nori ir kaip gali pasireikšti gyvenime. Mokykla, kuri sudaro vaikui tokias progas, yra labai brangus gyvenimui pavyzdys.
Žmogus negali pasirinkti nei tėvų, nei kitų giminių ir taip pat iki universiteto lankymo neturi galimybės išsirinkti mokyklos. Bet savo draugų gali pasirinkti, nors kuo jaunesnis vaikas, tuo daugiau įtakos tėvai turi ir čia. Draugai nuo pat vaikystės turi įtakos žmogui: jis mato, kaip draugų tėvai auklėja savo šeimą, ir supranta, kaip jo tėvų pažiūros skiriasi nuo kitų tėvų. Vaikai dažnai suvokia pavyzdžio galią, kai tėvai uždraudžia kokį nors elgesį. Vaikas kartais tėvams nusiskundžia: "Kodėl jūs man to neleidžiate daryti? Juk mano draugo tėvai jam leidžia!” Jeigu vaiko ar jaunuolio santykiai su savo tėvais yra sveiki, tai jis nori, kad tėvai būtų patenkinti jo draugais, taigi tėvai visuomet turi šiek tiek įtakos, pasirenkant draugus.
Žmogus pagaliau yra visuomenės dalis, ar jis jos pavyzdį priims ar atmes. Vis vien tie pavyzdžiai, kurie jam yra aktualiausi, yra jo artimiausiųjų pavyzdžiai: tėvų, mokytojų ir draugų. Dažniausiai žmogui nėra būdo, kaip pasirinkti gyvenimo pavyzdžius, kurie nulemia jo pažiūrą į gyvenimą ir jo charakterio vystymąsi. Nors pavyzdys turi reikšmės ir galios, vis tiek žmogus yra atsakingas už to pavyzdžio priėmimą arba atmetimą.