■ JAV-se 1985 m. užsidarė 95 katalikų pradžios ir aukštesnės mokyklos, sumažėjus moksleiviams ir pakilus išlaikymo išlaidoms.
■ Tarp katalikų ir stačiatikių teologų gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje vyko ketvirta plenarinė sesija, svarstant vienybės klausimus. Dalyvavo 24 katalikų atstovai ir 19 stačiatikių, kurių delegatai buvo iš Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kipro, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Suomijos. Maskvos ir Gruzijos atstovai negalėjo atvykti.
■ Airijos gyventojai atmetė vyriausybės pasiūlymą leisti skyrybas. Už skyrybų legalizavimą balsavo 37%, prieš — 63%.
■ JAV lenkų Čenstakavos šventovėje Doylstowne, Pensilvanijoje, birželio 14 d., minint baisiuosius trėmimus, įvyko pamaldos už Lietuvą. Tokias pamaldas surengti paragino Filadelfijos kardinolas Krol, o jas organizavo prie tos šventovės besidarbuojąs lietuvių kilmės vienuolis kun. Timotiejus Burkauskas, O.S.P. Susirinko daugiau kaip 3.000 maldininkų. Kai kurie buvo atvykę iš tolimų miestų. Vyriausias mišių celebrantas buvo iš Romos atskridęs prel. L. Tulaba. Giedojo Apreiškimo parapijos choras, atvykęs iš Brooklyno. Pamokslus pasakė kun. K. Pugevičius ir kun. dr. Ant. Paškus, primindami deportacijų baiasumą. Po pamaldų Filadelfijos tautinių šokių grupė “Aušrinė” pašoko keletą taut. šokių. Buvo sugiedotas ir Lietuvos himnas. Šias pamaldas už Lietuvą plačiai ir palankiai aprašė Čikagoje leidžiamas lenkų dienraštis “Dzien-nik Związkowy”.
■ Seselė Liucija, viena iš trijų, mačiusių Marijos apsireiškimus Fatimoje, tebėra gyva, dabar jau sulaukusi 79 m. amžiaus. Yra gana trapios sveikatos.
■ Vengrijos primas kardinolas Laszlo Lekai mirė birželio 30 d., sulaukęs 76 m. Mirė, gavęs širdies smūgį.
■ Naujas Bažnyčios sinodas bus šaukiamas 1987 m. rudenį svarstyti pasauliečių reikalams.
■ Popiežius Jonas Paulius II perspėjo Canterbury arkivyskupą Robertą Runcie, kad anglikonų linkimas moteris šventinti kunigais padidintų kliūtis susivienyti abiem Bažnyčioms.
■ JAV Aukščiausias teismas nusprendė, kad šio krašto konstitucija nesuteikia teisės homoseksualams turėti intymius tarpusavius santykius. Už tai jie galės būti baudžiami.
■ Iš Vatikano pranešama, kad birželio 30 d., popiežiui Jonui Pauliui dalyvaujant, buvo perskaitytas dekretas apie stebuklą, priskiriamą Dievo tarno arkiv. Jurgio Matulaičio užtarimui. Tuo baigtas beatifikacijos vyksmas. Tai paskutinis žingsnis į arkiv. J. Matulaičio paskelbimą palaimintuoju, kas įvyks 1987 m. birželio 14 d.
■ Vysk. Julijonas Steponavičius šiemet švenčia kunigystės auksinį jubiliejų. Kunigu buvo įšventintas 1936 m. Vyskupu buvo konsekruotas 1955 m. Kai kurį laiką buvo vysk. K. Paltaroko pagalbininkas, bet 1957 m. Apaštalų Sostas jį paskyrė Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi. Šias pareigas pradėjo eiti 1958 m., po vysk. Paltaroko mirties. Tačiau komunistinė valdžia 1961 m. sausio 24 d. jį suėmė ir ištrėmė į Žagarę. Vysk. Steponavičiaus kunigystės 50 metų sukakties proga popiežius Jonas Paulius II jam pasiuntė laišką, kuriame pagyrė jo drąsą, jo ryžtą kovoti su kliūtimis. Pažymėjo, kad visa Bažnyčia yra su juo. Popiežius, prisiminęs vysk. Steponavičiaus pakonsekravimą ir darbą, rašo: “Tavo krūtinė . . . tapo tarytum tvirtovė, ginanti krikščioniškąjį tikėjimą, kurio nei vėjai, nei audros neįstengė įveikti. .. Tapai nepalaužiamo tvirtumo vėliava. . . Ištverk, Gerbiamasis Broli. . . savo tikėjimo išpažinime, drąsiame mūsų religijos liudijime. . . Iš savo pusės meile, malda ir visais kitais galimais būdais būsiu su tavimi, ypač artėjant 600 metų sukakčiai nuo krikščionybės pradžios lietuviškame Vilniaus krašte”.
■ Nikaragva ištrėmė vyskupą Pablo Antonio Vega, Nikaragvos vyskupų konferencijos viceprezidentą, 66 metų. Tai jau antras dvasininko ištrėmimas. Prelatui Bismarck Carballo, išvykusiam lankytis Europoje, nebuvo leista sugrįžti.
■ Kun. Antanas Bunga Vokietijos vyskupų konferencijos raštu paskirtas penkeriems metams lietuvių sielovados direktoriumi — delegatu. Tame rašte vyskupų konferencijos pirmininkas kard. J. Hoefneris dėkoja kun. Bungai už ilgametę veiklą Augsburgo vyskupijoje ir už bendradarbiavimą su ankstyvesniais lietuvių sielovados vadovais: kun. kapucinu Alfonsu Bernatonių, prel. dr. Jonu Aviža ir kun. kapucinu Konstantinu Gulbinu. J. Pr.