Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
PORA NEVYKUSIŲ VARDŲ SKAUTŲ IR ATEITININKŲ ORGANIZACIJOSE
Jau nuo seniau skautų suvažiavimuose vis keliamas klausimas, kad reikėtų pagaliau pakeisti tą nevykusį kažkada kažkieno pasiūlytą ir per neapsižiūrėjimą skautų vadovybės priimtą vardą vadeiva, -vė. Visi daiktavardžiai su priesaga -eiva yra bendrosios giminės ir turi ironišką, menkinamąją reikšmę. Tad šalia žodžio vadeiva net nereikėjo pasidaryti žodžio vadėivė, nes vadeiva tinka ir vyriškai, ir moteriškai giminei. Ir vyrai, ir moterys gali būti vadeivos.
Žodis vadeiva yra ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne. Ten minima, kad jis yra bendrosios giminės, vartojamas ironiškai ir duodama jo reikšmė: menkas vadas. Didžiojoje tritomėje Lietuvių kalbos gramatikoje (I t., 330 psl.) taip apie žodžius su priesaga -eiva rašoma:
— Šios priesagos vediniai, padaryti iš veiksmažodžių (paprastai nepriešdėlinių), žymi asmenis, turi menkinamąją reikšmę ir yra bendrosios giminės, pvz.: mainėiva, "kas mainikauja, mainininkas”, mušėiva "mušeika”, nederėiva "niekam tikęs žmogus”, puošeiva "kas mėgsta puoštis, dabita”, rašeiva "menkas rašytojas, grafomanas”, skundeiva "kas nepamatuotai skundžia, skundikas”, verteiva "vertelga, apsukrus komersantas, biznierius”. Iš dalies čia šliejasi ir dariniai kareiva "kareivis; nevykėlis karys”, vadeiva "menkas vadas, kuris didžiu dedasi”.
Tad labai aišku, kad terminas vadeiva yra visiškai netinkamas pavadinti rajono vadovams. Bet ką jo vietoje vartoti? Siūlyčiau dabartinį Rajono vadą vadinti Rajono pirmininku (juk turime ir Tarybos pirmininką), o vietoj vadeivos ir vadėivės vartoti vadą ir vadę arba vadovą ir vadovę.
Ir ateitininkai jau nebe pirmas kartas kelia klausimą, ar tinka mokslą baigusius ateitininkus vadinti sendraugiais. Šis klausimas buvo pateiktas balsavimui ir praėjusią vasarą buvusioje Nepaprastoje konferencijoje Toronte. Gaila, kad nebuvo aiškiai pasakyta, koks vardas siūlomas vietoj sendraugių. Buvo aiškinama, kad kai kurie siūlo juos pavadinti vyresniaisiais ateitininkais, kiti tiesiog siūlo juos vadinti Ateitininku sąjunga. Tad balsuotojus šis neaiškumas šiek tiek sumaišė. Žinoma, pasiūlymas sendraugius pavadinti Ateitininkų sąjunga buvo visiškai netikęs. Juk Ateitininkų sąjungą (gali ją vadinti ir Federacija) sudaro ne tik sendraugiai, o ir jaunučiai, moksleiviai, studentai. Bet būtų labai geras pakaitalas Vyresnieji ateitininkai. Diskusijoms laiko buvo labai maža. Viską, atrodo, nulėmė vienas studentas, kuris pasakė, kad jiems, jaunimui, visiškai patinka sendraugių vardas, nes tai reiškia "seni draugai”, t.y. "nuo seno draugai”. Tada visi vyresnieji pagalvojo: "Na, jeigu jau ir jaunimui patinka šis sendraugių vardas, tai ko čia jaudintis mums, seniams”. Ir buvo nubalsuota sendraugių vardą palikti. Tačiau tas studentas nepagalvojo, kad sendraugis arba senas draugas reiškia ne tik "draugą nuo seno”, bet ir "pasenusį draugą”. Sendraugis gali turėti panašią reikšmę, kaip senbernis arba senmergė.
Ateitininkams sendraugis reiškia "draugą nuo seno”, bet kiti, iš šalies į juos žiūrėdami, tuoj pagalvoja, kad šis vardas reiškia "pasenusį draugą, senuką”, todėl ir šaiposi, išgirdę sendraugių vardą.
Kaip minėta, diskusijoms ir išsiaiškinimams laiko buvo maža, be to, daugumas dalyvių gal buvo per daug pavargę, todėl beveik ir visi kiti pasiūlyti pakeitimai nebuvo priimti. Gerai, kad vis dėlto buvo priimtas pasiūlymas ateitininkų himne žodį gamina ("ateičiai dvasios galiūnus gamina”) pakeisti žodžiu augina. Jau maždaug prieš metus J. Vaišnys, S.J., siūlė ateitininkų vadams šį žodį keisti. Jis aiškino, kad gaminti galima pusryčius, pietus, vakarienę, įvairias prekes, bet dvasios galiūnams gaminti, deja, mes fabrikų neturime... Vietoj žodžio gamina jis siūlė pasirinkti augina arba brandina. Ateitininkų vadovybė pasitarusi Nepaprastos konferencijos dalyviams pasiūlė paprastesnį žodį augina. Pasiūlymas buvo vienbalsiai priimtas. Tikėkimės, kad kada nors ir sendraugiai taps vyresniaisiais ateitininkais.