Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

ĮSTEIGTAS BLAIVYBĖS MUZIEJUS

     Vilniuje, Respublikiniuose profsąjungų kultūros rūmuose (Daukanto 5), pradėjo veikti Lietuvos respublikinės savanoriškosios kovos už blaivybę draugijos visuomeninis blaivybės muziejus. Jo tikslas — aktyvinti antialkoholinę propagandą, supažindinti visuomenę su blaivybės sąjūdžio istorija.

     Muziejuje sukaupta nemažai vaizduojamojo meno kūrinių antialkoholine tematika, meno mėgėjų kūrinėlių, šio sąjūdžio istorinės medžiagos. Deramą vietą parodoje užima gauta iš respublikos įmonių, gaminančių alkoholinius ir bealkoholinius gėrimus, butaforija.

     Druskininkuose gydomosios fizinės kultūros ir ambulatorinio gydymo centre (Komjaunimo 2) jau kurį laiką veikia šio muziejaus filialas. (Tiesa)

KODĖL SUSIRŪPINĘS PEDAGOGĖS VEIDAS?

     Žaidimų aikštelėje prie mokyklos susibūręs šešiamečių būrelis. Jie tik ką atsisveikinę su darželiu ir jo auklėtojomis. Ant žaidimų staliuko limonado butelis, nedidelės stiklinaitės, užkandžiai. “Į sveikatą!” — skamba vaikiški balsai. Šalimais stovinčios jaunos mamos nenuleidžia akių džiaugdamosios, kaip greitai išaugo jų vaikai — taip neseniai pirmąkart į lopšelį nešė, o štai ir pirmokai. ..

     Vaikai pamėgdžiojo suaugusiuosius. Jų sąmonėje jau susiformavęs tvirtas jausmas: jeigu šventė — pakelk stiklelį, paragink gerti draugą. Tą supratimą jie gal nuo metų ar dvejų tvirtai įsiurbė į sąmonę. Ateis laikas, ir jie, net nesusimąstę, pakels vyno ar degtinės stiklelį.

     Kai mokytoja atkreipė dėmesį šalia stovinčių vaikų motinų — jos tik rankomis skėstelėjo: toks jau gyvenimas, tokie papročiai. Įstatymas uždraudė gerti viešoje vietoje, tai nėra ko labai ir bijoti dėl vaikų ateities... (Tiesa)

ORNITOLOGINIS DRAUSTINIS

     Didžiausias Kapsuko rajone Zaltyčio ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu. Šio draustinio tikslas — apsaugoti perinčių gulbių koloniją bei kitus gausius vandens ir pelkių paukščius.

     Zaltyčio ežere kasmet peri 4-5 gulbių poros, bet šertis suskrenda dešimtys paukščių. Ežeras sykiu su greta esančiu Žuvintu sudaro tą gamtinį kompleksą, kuris būtinas ornitofaunai. Rudenį šiuose ežeruose apsistoja praskrendančios žąsys, sykiu su jomis čia glaudžiai pradedanti formuotis vietinė pilkųjų žąsų kolonija.

     Lietuvoje yra 6 ornitologiniai draustiniai. Bendras jų plotas — 5822 hektarai. Šiuose draustiniuose išliko savita vandens ir pelkių paukščių sudėtis. (Tiesa, "Gamtos” skyrius)

ŽUVINTO REZERVATAS

     Rezervato vyresnysis mokslinis bendradarbis A. Pranaitis savo tiriamose aikštelėse ties Dambavaragiu, šalia kitų pelkinių paukščių, aptiko paslaptingo ir reto paukščio gaiduko lizdą su keturiais iškilusiais jaunikliais. Dabar jau žinoma dvi gaidukų perinvietės Žuvinte. Ornitologai abejojo šių paukščių buvimo ir perėjimo galimybe rezervate. Stebėtojai pamatė virš ežero, virš Salos, besklandantį raudonąjį sakalą. Žuvinto rezervate jau užrašyta 253-ji paukščių rūšis. (Tiesa, "Gamtos” skyrius)

GRAŽIOJI NERINGA

     "Literatūroje ir mene” Aldona Žemaitytė rašo, kad Neringos gražumą reikia saugoti, kaip savo akį. Jos gražumo nesumaišysi su kitu kurortu ir vasarviečių gražumu. Jos grožį gali patirti kiekvienas, kuris gavo iš Neringos vykdomojo komiteto leidimą įvažiuoti, atstovėjo dvi ilgiausias eiles pasų skyriuje, kad tą leidimą patvirtintų.

     Neringa yra sala, kurią sudaro kas pora dešimčių kilometrų išsidėsčiusios gyvenvietės — Juodkrantė, Pervalka, Preila ir Nida. Sala ištįsusi per penkiasdešimt kilometrų. Vasarą traukia į ją žmonės, trokšdami užmiršti savo buities rūpesčius ir vargus, atsiduoti saulės, vandens, gryno pušynų oro ir tylos malonei.

     Neringa netapo panaši nei į Palangą, nei į Druskininkus. Čia nėra išvystytos poilsio industrijos. Šiais metais Neringa švenčia dvidešimt penktąjį savo kurortinį sezoną. Išgražėjusi Nida, išsiplėtusi Juodkrantė. Prižiūrimas miškas — parkas, tvarkingi keliai, auganti Pervalka ir Preila. Prieš trejetą dešimčių metų Nida — Neringos širdis — buvo tik pustomu smėliu paženklintas žvejų kaimelis. Šiandien jį galima atpažinti iš restauruotų arba iš naujo suremontuotų etnografinių žvejų namų.

     Neringos nuotaika per dieną keičiasi kelis kartus. Rytą dangus spindi mėlyne, saulė žeria karštus spindulius į žemę ir vandenį. Poilsiautojai iš visų kampų traukia pliažo link. Apypietę nuo jūros arba nuo marių pradeda traukti debesys, dangus sparčiai niaukiasi, ima krapnoti, o kai kada pliūpteli staiga lietus. Rytą atsikėlęs, nenuspėsi, kuris iš keturių vėjų atsiųs dangumi savo dovaną ir kokia ji bus.

BĖK, ŽIRGELI, BĖK GREIČIAU!

     Jau dvidešimtą kartą Utenos hipodrome buvo surengtos respublikinės ristūnų žirgų lenktynės. Šiemet jose dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius: 114 važiuotojų ir 10 raitelių iš 17 rajonų. Daug valstybinių ūkių augina ir ruošia lenktynėms ristūnus žirgus, su kuriais varžybose lenktyniauja žilagalviai darbo veteranai ir jaunimas. Kasmet plečiasi šios Sporto šakos geografija. Štai šiemet pirmą kartą savo jėgas išmėgino Biržų, Molėtų, Švenčionių, Šilutės rajonų važiuotojai ir raiteliai. ("Tiesa”)

KAUNO MIESTO KRAUTUVĖSE TRŪKSTA DARŽOVIŲ

     Birštono daržininkystės tarybiniame ūkyje auginama 20 pavadinimų daržovių. Jos užima pusketvirto šimto hektarų. Vasaros atostogų metu ūkio daržuose kasdien triūsė dešimtys moksleivių iš Prienų, Birštono bei kitų mokyklų.

     Apie 150 hektarų daržovių tenka prižiūrėti ir nuimti vienu metu. Pribrendo — skubėk imti. Tokiu laiku kasdien reikia ne mažiau kaip 300 talkininkų, o ūkio bendrabutyje tik 95 vietos. "Sukis, kaip išmanai”, sako daržininkystės agronomas Rimvydas Klimavičius.

     Šiais metais pagal sutartį Kauno vaisių ir daržovių prekybos susivienijimas iš ūkio turėjo supirkti 79 tonas jaunų morkų su žalumynais, o priėmė tik 20 tonų. Likusias dėk, kur nori. Tas pats atsitiko ir su ankstyvaisiais kopūstais. Šiemet pradėta auginti cukinijos. Pagal planą reikėjo parduoti 10 tonų, kai tuo tarpu buvo galima parduoti dvigubai daugiau. Kauno prekybininkai jas piiko labai nenoriai. "Nejaučia laiko dvasios ne tik Kauno, bet ir Prienų rajono prekybininkai”, su kartėliu kalbėjo ūkio direktorius Kazimieras Morkvėnas. "Apmaudu ir pikta, kai matai, kad Prienų, Birštono ir kitose rajono pardoutuvėse nėra agurku, pomidorų, o mes prekybininkams šių daržovių negalime įsiūlyti!” ("Tiesa”)

DIRBINIAI IŠ KARKLO VYTELIŲ

     Kauno "Žilvičio” meno gaminių įmonė šiemet pradėjo gaminti 60 naujų gaminių. Tai įvairūs trikotažo, odos ir pinti dirbiniai. Ypatingai plečiamas gaminių iš vytelių skyrius. Tam tikslui šiemet Šakių rajono, Noreikupio gyvenvietėje, 30 hektarų lauke, buvo pasodinta 17 milijonų žilvičio vytelių. Išaugo gera žaliava pintiems buitiniams krepšeliams, vaikiškų vežimėlių kėbulams, prieškambario baldams. Juos pina meistrai, daugiausia baigę 52-ąją profesinę technikos mokyklą. Pintų gaminių padaugės, kai bus baigtas statyti pintų gaminių cechas ir vytelių paruošimo baras. ("Tiesa”)

PRAEITOS VASAROS ORAI LIETUVOJE

     Gamtos išdaigos šią vasarą beveik netrikdė pašarų ruošėjų, javapjovių. Tačiau rugpjūčio antroje pusėje orai pabjuro. Lietus ir įmirkusios dirvos stabdo žiemkenčių sėją. Lietuvoje rugpjūtis lietingiausias vasaros mėnuo. Toks jis ir buvo šiais metais, ypač antroji mėnesio pusė. Birželio ir liepos mėnesiais daugelyje rajonų kritulių iškrito gerokai mažiau už vidutinį daugiametį kiekį, o rugpjūtyje — apie pusantro karto daugiau. Pirmoje rugpjūčio pusėje žemės ūkio kultūroms buvo net mažoka drėgmės, tačiau, stojus šiltiems orams, jų augimo sąlygos buvo neblogos. Antroji mėnesio pusė buvo labai lietinga. Labai gausiai palijo rugpjūčio dvidešimtosios vakare ir naktį. Tada per parą didesnėje Lietuvos dalyje kritulių iškrito 20-50, Raseinių rajone — 78, Šakių — 83, Jurbarko — net 119 milimetrų. Šių rajonų bulvių, kukurūzų, runkelių, linų, daugiamečių žolių laukuose vietomis telkšojo vanduo. Rugpjūčio trečiąjį dešimtadienį palydavo beveik kasdien, kritulių iškrito net 2-4 kartus daugiau už vidutinį daugiametį kiekį (nuo 60 iki 135 milimetrų). Didėjo šlapių dirvų plotai ir paskutinėmis rugpjūčio dienomis, tik vietomis jos buvo normaliai drėgnos. Gerokai padidėjo ir oro drėgnumas. Tai stabdė lauko darbus. Vandens upėse daug nepakilo, šiek tiek daugiau tik Nemuno žemupyje, Nevėžio, Šušvės, Šešupės upėse.

     Rugsėjis — pereinamasis mėnuo nuo vasaros į rudenį. Pasireiškia pirmieji rudens pranašai — ankstyvosios šalnos. Daugelyje rajonų jos paprastai prasideda mėnesio viduryje (pajūryje — 10 dienų vėliau). Vidutinė rugsėjo temperatūra jau būna 3-4 laipsniais žemesnė už rugpjūčio — 12-13 laipsnių. Kritulių rugsėjyje būna mažiau negu rugpjūčio mėnesį. Daugmetis vidutinis rugsėjo kritulių kiekis -— 50-65, vakariniame respublikos pakraštyje — 70-100 milimetrų. ("Tiesa”)

BLAIVYBĖ

     "Blaivybė” — tai išleistas vienkartinis visuomeninis litertūrinis almanachas. Tai paranki knyga lektoriui, kovos už blaivybę darbuotojams ir visiems, kas domisi panašia literatūra. Antialkoholinėje kovoje Lietuvoje jau matosi didelių laimėjimų, tačiau ši sunki kova tik įpusėta. Alkoholis dar ir šiandien virsta nelaimėmis šeimose ir keliuose.

     Almanache viena moteris rašo savo prisiminimus: "Tėvas prekybininkas retą vakarą pareidavo blaivus. O dar ir draugų pulkas jį dažnai lydėdavo su dainom, girtų šnekom. Neištvėrė mama — mane ir brolį (vos gimusį) ant rankų išsinešė. Priglaudė senelis.

     Ištekėjau už dailininko. Gabus buvo žmogus, bet vis dažniau ir dažniau ieškodavo "įkvėpimo” taurelėje. Pirmagimis dar juto šeimos jaukumą ir tėvo meilę, o antrasis sūnus — alkoholio auka.

     O brolis? Neturiu brolio. Žuvo ugnies liepsnose. Užmigo girtas su cigarete rankoje. . .

     Apie senelį reikia kalbėti atskirai. Išgyveno 94 metus. Sąžiningas, darbštus, tvarkingas. Puikus kubilius buvo. Apie jį laikraščiai rašė, žmonės ir dabar jį prisimena. Bet kaip pas mus būdavo: už gera juk reikia tuoj nugirdyti žmogų. Senelis visą gyvenimą nerūkė, negėrė, bet senatvėje jau nebepajėgė atsispirti šiai gaivalinei alkoholio srovei, kuri ir nusinešė jį. Nuvaišintas ėjo namo, pargriuvo ir sušalo”.

MUZIEJAUS FONDŲ PARODA

     Kauno valstybiniame istorijos muziejuje veikia paroda, pavadinta "Iš muziejaus fondų lobyno”. Parodoje rodomi eksponatai, kurie papildė muziejaus fondus per pastaruosius penkerius metus. Parodoje beveik 300 muziejinių vertybių.

     Pirmą kartą parodoje labai gausiai rodomi VIII-IX amžiaus gintariniai amuletai ir moterų papuošalai. Viena sidabrinė antkaklė sveria daugiau kaip pusantro kilogramo. Įdomūs ir gerai išsilaikę X-XI amžiaus žalvario ginklai ir jų dalys, skandinaviško kalavijo makštys.

     Parodoje daug istoriniu požiūriu vertingų dokumentų, pvz., 1696 m. Paryžiuje išspausdintas Lietuvos ir Lenkijos žemėlapis; 1640-44 m. Vilniaus universiteto spaustuvėje išleistos knygos; 1825 m. Karaliaučiuje L. Rėzos išspausdintos "Lietuviškos dainos”.

     Klasinius feodalinius santykius atspindi XVIII a. Žečpospolitos karaliaus Augusto Stanislovo patvirtintos žemės ir luomų privilegijos Alytaus bajorui Sagunavičiui. 1831 m. sukilimo relikvija — vieno iš sukilimo vadų generolo Dembovskio kariniu veiksmų žemėlapis. Čia pat Radvilų manufaktūros Slucke tekstilės dirbiniai. Meiseno, Kopenhagos, japoniškojo porceliano pavyzdžiai, indai iš kabalto. Parodos įdomybė — stendas su alaviniais kareivėliais, aprengtais XVIII a. visų Europos valstybių kareivių uniformomis. ("Tiesa”)

TURISTAI Į LATVIJĄ

     "Tiesos” skaitytojas rašo: "Jau per šešiasdešimt metų gyvenu Mažeikiuose. Ir anksčiau, ir dabar vis matau pro šalį į Latviją važiuojančius perpildytus autobusus. Tai ne turistai: dauguma skuba į kaimyninės respublikos parduotuves — vienam batų reikia, kitai — suknelės.

     Štai ir aš jau antri metai po Mažeikių parduotuves dairausi kostiumo. Nerandu. Spalvos pilkos, drumzlinos. Prekybininkai sakė, kad negauna to, ko prašo. Trūksta vyresnio amžiaus žmogui ir kitų drabužių, avalynės”.

KAUNO DAILININKŲ DARBAI

     Vilniuje, Dailės parodų rūmuose, rodomi naujausi kauniečių kūrybiniai darbai. Tai daugiau kaip pusė tūkstančio paveikslų, grafikos lakštų, skulptūrų, taikomosios dekoratyvinės dailės pavyzdžių. Juos per pastaruosius penkerius metus sukūrė apie 200 dailininkų. Tarp autorių — įvairiausių kartų atstovai, ypač gausu jaunimo.

     Kaune šiuo metu dirba daugiau kaip 400 dailininkų, apie pusantro šimto jų yra Dailininkų sąjungos nariai. ("Tiesa”)

■ Vengrijos katalikų žinių agentūra “Magyar Kurir” iki šiol leidusi informacijų biuletenius vengrų kalba, dabar pradėjo leisti ir vokiečių bei prancūzų kalbomis.