Edvyna Valkiūnaitė

     "Atsiminkite, kad tauta, kuri nežino ar kuri užmiršta savo praeitį ir dvasines vertybes, mirs ir išnyks iš žemės paviršiaus. Tautinis mokymas ir auklėjimas duoda tautai sparnus, kuriais ji skrenda į aukštumas tarp kitų pasaulio tautų”. Kardinolas Josef Slipyj, Lvovo arkivyskupas

     Būti lietuviu yra didelė garbė. Lietuva buvo garsi ir garbinga jau nuo senų laikų. Vytauto Didžiojo laikais Lietuvos plotas buvo nuo Baltijos iki Juodųjų jūrų. Tai didžiausia valstybė visoje Europoje. Ir jos kalba yra labai sena. Keičiantis gyvenimo ir politinėms sąlygoms, Lietuva mažėjo, bet jos garbė liko ta pati. Tad būti lietuviu yra didelis pasididžiavimas.

     Mūsų seneliai atbėgo į šitą kraštą, ieškodami laisvės ir saugaus gyvenimo. Jie turėjo išmokti svetimą kalbą ir pradėti gyvenimą iš naujo. Bet jie nenusiminė ir stengėsi taip padaryti. Jie sunkiai dirbo, augino vaikus, leido juos į mokslus ir svarbiausia — augino juos lietuviška dvasia, nes norėjo, kad vaikai nepamirštų savo tėvynės Lietuvos.

     Dabar mūsų tėvai mus siunčia į lietuviškas mokyklas, į organizacijas, vis norėdami, kad mes, kur tik galima, semtumės lietuvybės. Įvairios dainų šventės, tautinių šokių šventės — vis tai dideli pliusai lietuvybei Amerikoje. Mes ne tik parodome amerikiečiams, kokia kultūringa tauta yra Lietuva, bet taip pat sustipriname pačių lietuvių lietuvybę.

     Mes didžiuojamės, kad kalbame dviem kalbom, tuo tarpu amerikiečiai tegali vartoti vieną, anglų kalbą. Nors ir neturime savo tėvynės (ji okupuota), galime išlikti lietuviais, išlaikyti kalbą, papročius, tradicijas ir kultūrą.

     Apsilankymas Lietuvoje irgi geras dalykas, nes galima pasididžiuoti svetimtaučiams, kad turi dar vieną tėvynę. Nors ji šiuo metu yra nelaisva, bet ją gali lankyti ir jai priklausyti.

     Antra vertus, čia gimusiems yra sunku išlaikyti lietuvybę ir išmokti lietuvių kalbos. Angliškoje mokykloje, televizijos programose, sporto įvykiuose ir visur kitur girdime tik anglų kalbą. Lietuvių kalbai nedaug laiko skiriama: kelias valandas šeštadienį, truputį pakalbame šeimoje, ir viskas. Kai kurie ir tėvai jau nebenori, kad vaikai išmoktų lietuviškai. Daugelis jų jau yra gimę Amerikoje ir jiems, kaip ir mums, Amerika nėra svetimas kraštas, o anglų kalba — ne svetima kalba. Tik tėvų ir senelių dėka mes išmokstame lietuviškai, sužinome apie Lietuvą. Būti lietuviu svetimame krašte yra sunku, bet nėra neįmanoma. Reikia tik trupučio pastangų.

■    Šanghajuje kinų vyriausybė savo lėšomis suremontavo katalikų bažnyčią, kuri iki šiol buvo uždaryta, ir atidavė katalikams. Šanghajuje dabar jau atidarytos 22 katalikų bažnyčios. Paleistas ir Šanghajaus katalikų vyskupas, kalintas nuo 1955 m.

■ Kun. Pranui Gavėnui, saleziečiui, Šv. Kazimiero parapijos klebonui Sao Paulo mieste, Brazilijoje, už jo kultūrinę veiklą įteiktas “Ciccillo Matarazzo” medalis.

■    Austrijoje, Mariazell Dievo Motinos šventovėje, vyko maldos už persekiojamus krikščionis Čekoslovakijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje.

■    Lietuvoje 600 metų krikšto sukakties pagrindinis minėjimas įvyks Vilniuje 1987 m. birželio 28 d.

■    Lenkijoje domininkonai atgaivino prieš karą leistą žurnalą, skirtą tomistinėms studijoms. Buvo gautas vyriausybės leidimas.