Alė Rūta
Ava Saudargienė. NAIKINAMIEJI. Politinio kalinio pasakojimas. "Nidos” leidinys nr. 108. 1985 m. 224 psl., kaina 6 dol. nariams.
"Naikinamieji” — ryškus, autentiškas vilniečio Petro Siemiškos sovietinio neteisingumo ir jų kalėjimų bei lagerių žiaurumo liudijimas. Autorė Ava Saudargienė mirusio kankinio pasakojimą perduoda tiksliai, vaizdžiai ir jautriai. Knygą skaitai, nenegalėdamas atsitraukti.
Pora pastabų: kalbinių ir techninių. Viršelis įspūdingas — juodos ir raudonos spalvos, bet baltomis raidėmis rusiško teksto — kažin ar reikėjo? Žinoma, tai skonio dalykas. Beje, neminimas viršelio autorius. Dabar okupuotoje Lietuvoje mada net į eilėraščius ar į beletristiką įgrūsti rusiškų posakių; tai primena "graždanką”, baisiuosius mūsų spaudos naikinimo laikus.
Kalbinė pastaba jau rimtesnė. Autorė nelabai skaitosi su mūsų sintakse, nepaiso skyrybos. Pora pavyzdžių: "Jau trečią okupacijos dieną, susisiekimo valdybos viršininkas...” (18 psl.). Arba: "Netoli Vilniaus, atžygiuojančius sulaikė..(23 psl.). Kodėl čia kableliai po laiko ir vietos aplinkybių? (Po "dieną” ir po "Vilniaus”). O kur kableliai reikalingi, ten jų nėra, pavyzdžiui: "... perėmė NKVD milicija sudaryta iš kriminalistų paleistų iš kalėjimų ir valkatų” (26 psl.). Čia kableliai turi būti po "milicija”, po "kriminalistų” ir po "kalėjimų”. Per visą knygą panašios sintaksės klaidos bado skaitytojo akis. Šiai ir kitiems autoriams būtų labai pravartu peržiūrėti Juozo Masilionio naujai išleistą "Lietuvių kalbos sintaksę” arba Juozo Vaišnio "Praktinę lietuvių kalbos vartoseną”. Abi knygas galima gauti "Drauge”.
Šiaip ši knyga yra gražus autorės darbas: autentiškos medžiagos atžvilgiu, stiliaus. alsuojančio humanizmu, aprašymu jautrių dalių taip, kad skaitytojas suprastų ir įsijaustų. Būtų verta šią knygą išversti ir į kitas kalbas, paskleisti pasaulyje. Tinkamas skaitinys suaugusiems ir jaunimui.
Fabijonas Neveravičius. PRIEŠAI. Raštų rinkinys. Išleido "Nida” 1986 m. Gaunama adresu: "Nida” Press, 2 Ladbroke Gardens, London Wii 2PT, England.
Tai F. Neveravičiaus pomirtinių raštų rinkinys. Autorius atsiskyrė su šiuo pasauliu prieš penkerius metus Anglijoje.
Kukli, bet iš išorės daili 168 psl. knygelė, rūpestingai suredaguota. Kalbos ir korektūros klaidų labai nedaug. Pradžioje — tiksli autoriaus biografija, tik nepažymėta, kas ją parašė; gal tas pats asmuo, kurs redagavo? Tik leidėjų žodyje dėkojama rašytojo našlei Irenai, kad ji rūpestingai surinkusi paliktus rankraščius.
Turiny — jautrus, patriotiškas "Laiškas Broliui”; paskui — apysakos "Įsteigtas susidomėjimas” bei romano "Kilpa” fragmentai. Abu labai įdomūs; gaila, kad tik fragmentai. "Praktika”, "Nuostolių surašymas” galėjo būti taip pat didesnių kūrinių nuotrupos. Literatūriškai parašyti ir "Didysis simbolis”, "Gabumai” (ironiškas pasakojimas), šmaikšti humoreska "Laikas bėga visą laiką”. Raštų rinkinio pabaigoje — pjesė "Priešai”, iš spaudos draudimo laikų, buvusi vaidinta Brooklyne, režisuojant Vitaliui Žukauskui. Knygos pradžioje atspaustas skelbimas. Kuriais metais? Tiksliai parašyta vieta, bilietų kaina, salės adresas ir stambiomis raidėmis laikas: Š.m. vasario 23 d. 6 val. vakaro. Šių metų... O kurių? Tai daugelio lietuvių veikėjų, renginių vadovų bendra klaida, tęsiama iki dabar. Nežymimi metai, tik "šių metų”... Praėjus kiek laiko, niekas nebežinos, kada, kuriais metais.
Fabijono Neveravičiaus raštus malonu skaityti. Tai būta gabaus, įdomaus rašytojo, taip pat vertėjo ir žymaus kultūrininko, visuomenės veikėjo. Jo istoriniai ir buitiniai romanai: "Blaškomos liepsnos”, du tomai, 1936 m.; "Erškėčiai”, 1738 m.; Gulbių sala”, 1938.; novelių rinkiniai: "Palaimintas juokas”, 1938 m.; "Dienovidžio sutemos”. 1949 m. Stilius linkęs į estetinį realizmą, kalba sklandi, taisyklinga. Jo vertimai: S. Žeromskio "Nuodėmės istorija”, 1935 m.; S. Reymonto "Kaimiečiai”, 1937 m.; Wallace "Ben Huras”, 1938 m.; Jalu Kureko "Gripas siaučia Napravoje”, 1938 m.; L. Tolstojaus "Anna Karenina” 1943 m.; G. Orwellio "Gyvulių ūkis”, 1952 m.
Autorius plačiai yra bendradarbiavęs lietuvių spaudoje pavarde ir slapyvardžiais: A. Vanagas, G. Pužas, Ž. Bajoras, B. Žemaitis ir kt.
"Nidos” knygų leidykla pradžiugina savo klubo narius ir kitus skaitytojus retais ir svarbiais leidiniais. Jei atsirastų daugiau nuolatinių to klubo knygų prenumeratorių ir pirkėjų, tai "Nidos” leidykla turėtų dar svarbesnį vaidmenį išeivijos raštų pasauly.
Kiekvienas lietuviško rašto gerbėjas, mūsų literatūros draugas, turėtų įsidėmėti aukščiau minėtą "Nidos” adresą.