■ Vatikano naujais potvarkiais, krašto vyskupų konferencija gali suteikti teisę kariuomenės ordina-riatui steigti savas kunigų seminarijas, nepriklausyti vietos vyskupui, turėti savą kariuomenės vyskupą, neturintį jokių tiesioginių pareigų kitoje vyskupijoje.
■ Pasaulyje klierikų, besiruošiančių į kunigus, skaičius nuo 1970 iki 1984 m. padidėjo 7.311. Didžiausias padidėjimo procentas Afrikoje. Apie tai pašaukimų dienos proga paskelbė popiežius Jonas Paulius II.
■ JAV-se yra 6.000 vyrų pranciškonų, 40.000 moterų pranciškonių ir 55.000 tretininkų. Iš viso — apie 100.000 šv. Pranciškaus sekėjų.
■ Čekoslovakijoje liepos mėnesį daugiau kaip 100.000 tikinčiųjų dalyvavo maldininkų kelionėje į Levocos Marijos šventovę.
■ Nikaragvos vyskupai bendru laišku kreipėsi į viso pasaulio vyskupų konferencijas, atkreipdami dėmesį į didėjančią priespaudą Bažnyčiai. Vyskupai yra nuolat puolami, šmeižiami, tam panaudojant spaudą, radiją, televiziją. Valstybės saugumas stengiasi savo kontrolėn paimti kunigus ir veiklesnius pasauliečius. Ištremta 17 kunigų ir dvi seselės. Uždaryti katalikų laikraščiai “Iglesia” ir “La Pren-sa”, uždaryta katalikų radijo stotis. Mėginama sukurti valdžiai paklusnią vadinamą “Liaudies Bažnyčią”.
■ Tarptautinėje Lions organizacijos konvencijoje New Orleans mieste buvo pagerbta motina Teresė. Jai įteiktas Humaniškumo žymuo ir 25.000 dolerių premija.
■ Filipinuose musulmonai pagrobė 10 seselių vienuolių. Į karmeličių vienuolyną buvo įsibrovę net 40 ginkluotų vyrų. Musulmonai pareikalavo tai sričiai duoti autonomiją ir sumokėti 100.000 dol. vaduotpinigių. Pagrobtas ir baptistų dvasininkas Brian Lawrence. Jo laukianti kūdikio žmona įstengė nuo pagrobėjų pasislėpti. Seseles musulmonai greit paleido, kaip spaudoje skelbta, už 10.000 dol. vaduotpinigių ir dar paėmė 2 automatinius šautuvus bei du trumpų distancijų kalbėjimosi aparatus (Walkie-talkie). Misininkas Lawrence paleistas po 6 dienų.
■ Vyskupui Julijonui Steponavičiui Baltų laisvės lyga liepos 30 d. paskyrė 1986 m. žymenį, pagerbdama jo pasiaukojimą, ginant pavergtos Lietuvos žmonių pilietines teises, religines laisves ir tautinę savigarbą. Vyskupas yra okupantų ištremtas iš Vilniaus į Žagarę. Šiemet yra vyskupo trys sukaktys: 75 m. amžiaus, 50 m. kunigystės ir 25 m. ištrėmimo. Apie jį plačiai rašo užsienio spauda. Visuotiniu įsitikinimu, jis yra “in pectore” (paslapty) pakeltas į kardinolus.
■ Į Kubą nuvykusi Nobelio laureatė Motina Teresė įtikino Castro leisti tame komunistų krašte atidaryti Meilės Misininkių vienuolijos namus. Apie tai ji liepos 8 d. pranešė susirinkusiems į bažnyčią Havanos uoste žmonėms. Kuboje įkurtas seselių padalinys bus daugiau maldos namai.
■ Austrijoje Salzburgo parlamentas svarstė religinio persekiojimo klausimą Lietuvoje. Salzburgo krašto viršininkas dr. Haslauer pasisakė, kad jis pats dėjo pastangų apginti persekiojamus krikščionis, ypač kun. Alfonsą Svarinską.
■ Lietuvos vyčių seime pirmininku 1986-1987 metams išrinktas Pranas Petrauskas (Syracuse, NY); vicepirmininkai: Algirdas Budreckis (Brockton, MA), Pranas Peterson (New Haven, CT), Marytė Lepera (Philadelphia, PA), sekretorė Mary Juzėnas (Čikaga).
■ Lenkijoje, Balstogėje, liepos 15 d. mirė kun. dr. Kazimieras Gečys, autorius knygos “Katalikiškoji Lietuva”. Buvo gimęs 1904 m., taigi išgyveno 82 m. Kunigu jį įšventino arkiv. J. Matulaitis 1925 m. Studijas gilino Stepono Batoro universitete, pasiekė daktaro laipsnį už disertaciją apie blaivybę Žemaičių vyskupijoje. Okupantų išblokštas iš tėvynės, atvykęs į JAV, Fordhamo universitete pasiekė antrą doktoratą. Kai kurį laiką profesoriavo tame universitete. Išėjęs pensijon, gyveno Romoje, Me-deline, Putname, kol išvyko Lenkijon.
■ Popiežius Jonas Paulius tūkstančiams maldininkų, susirinkusių į Castelgandolfo, priminė Lietuvą, kalbėdamas: “Mano mintys dabar krypsta į Lietuvos Bažnyčią, į brolius ir seseris tos lietuvių tautos, kuri man yra ypatingai brangi”. Priminė Šiluvos šventovę, kuri yra tapusi lietuviško pamaldumo į Mariją širdimi. Priminė Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, maldaudamas, kad jaunoji karta įstengtų perimti tikėjimo dovaną ir ištikimai perduotų kitiems.
■ JAV-se yra 609 katalikų periodiniai leidiniai. Jų tiražas yra 27.834.760. Tiražas kyla, ypač katalikų žurnalų.
■ Italijoje, Rimini mieste, prie Adrijos jūros, italų katalikų jaunimo sąjūdis “Išlaisvinimas per bendravimą” metiniame susitikime svarstė temą: “Komunikacijos, spaudos ir informacijos vaidmuo mūsų bendruomenėje”. Buvo ir spaudos paroda, kur matėsi Lietuvos pogrindžio “Aušra” ir “Kalikų Bažnyčios kronika”. Per 7 dienas iš viso atsilankė apie 700.000 žmonių. Suteikta žurnalizmo premija Nikaragvos katalikų dienraščio “Prensa” vyr. redaktoriui Pablo H. Quatra. Sandinistai šį dienraštį uždarė.
■ Anglijos katalikų savaitraštį “The Universe”, paplitusį Londone ir visame krašte, redaguoja lietuvaitė Rowane Pasco. Ji krikštyta Londono lietuvių bažnyčioje ir pasisako, kad yra lietuvių kilmės.
■ Vysk. L. Povilonis ir kun. J. Butkus buvo iš Lietuvos nuvykę į Acheną dalyvauti tarptautiniame Mariologijos kongrese, kuris ten vyko rugsėjo 10 -14 d.
■ Dr. C. Everett Koop, kuris turi JAV Surgeon General titulą, kalbėdamas Čikagoje, pareiškė, kad pornografija sudaro pavojų net ir amerikiečių sveikatai, nes sukelia antihumaniškus impulsus, veikdama į žmogaus gyvuliškąją pusę.
■ Italijoje, Gazzada vietovėje, netoli Varese miesto, evangelizacijos centre penkias dienas vyko katalikų intelektualų seminaras, tema “Pabaltijo tautų religinė istorija”. Jo garbės pirmininkas buvo prel. A. Bačkis. Tema parinkta ryšium su krikšto sukaktimis Latvijoje ir Lietuvoje.
■ Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimas Šv. Petro bazilikoje, Romoje, įvyks 1987 m. birželio 14 d. Tačiau iškilmės vyks visą savaitę, nuo birželio 11 d. iki birž. 19 d. Tuo metu bus reprezentacinė lietuvių religinio meno paroda, istorinis seminaras. Iškilmėse Šv. Petro bazilikoje giedos Lietuvių operos choras, nuskridęs iš Čikagos. Dalyvaus ir kiti lietuvių chorai. Dalyvaus ir pats popiežius. Numatoma, kad į Romą suvažiuos apie 2000 lietuvių iš viso pasaulio.
■ Okupuotoje Lietuvoje krikšto jubiliejaus minėjimas įvyks 1987 m. birželio 28 d. Vilniuje. Buvo vysk. J. Preikšo kreiptasi į okupuotos Lietuvos vyriausybę, kad jubiliejaus proga grąžintų katedrą, Šv. Kazimiero bažnyčią ir Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčią. Gautas neigiamas atsakymas.
■ JAV-se centrinis Lietuvos krikšto jubiliejaus minėjimas įvyks Čikagoje 1987 m. lapkričio 26-29 d., o Vašingtone — 1987 m. birželio 28 d. Kanadoje centrinės jubiliejaus iškilmės bus Toronte 1987 m. lapkričio 14-15 d.
■ Liurdą gegužės 22-26 d. aplankė 17.200 karių. Jų tarpe buvo 7.000 prancūzų, 4.500 vokiečių, 2.500 italų, 450 anglų ir šimtai austrų, šveicarų, portugalų, amerikiečių ir kitų. Du vokiečių kariai, aplankę Liurdą, įstojo į kunigų seminariją.
■ Nikaragvoje marksistinė vyriausybė vis labiau rodo priespaudą Katalikų Bažnyčiai. Uždarė katalikų radiją. Kardinolo Miguel Obando y Bravo namams buvo sustabdę elektros tiekimą.
■ Buvęs jėzuitų žurnalo “America” redaktorius kun. Thurston N. Davis rugsėjo 17 d. mirė, gavęs širdies smūgį. Buvo aukštuosius mokslus baigęs Harvardo universitete. Mirė sulaukęs 72 m. amžiaus.
■ Lietuvos krikščionybės 600 metų sukakčiai paminėti Lietuviškosios skautybės fondas išleido pašto ženklą su lietuvišku kryžiumi, su datomis 1387 - 1987 ir su užrašu: “Christianitas Lituaniae”. Sukūrė dail. Julius Špakevičius. Ženklas keturių spalvų.
■ Vatikane rugsėjo 30 d. prieš algų išmokėjimą 3000 pasauliečių tarnautojų plėšikai norėjo pagrobti iždą. Jau buvo perlipę sieną, bet aliarmas juos nubaidė.
■ Amerikos Baltų laisvės lyga, kurios centras yra Los Angeles mieste, paskyrė Laisvės žymenį vyskupui Julijonui Steponavičiui, esančiam ištrėmime Lietuvoje. Vysk. Steponavičius spalio 18 d. sulaukė 75 m. amžiaus, be to, švenčia 50 m. kunigystės ir 25 m. vyskupavimo sukaktį. Baltų laisvės lyga pasiuntė jam telegramą į Žagarę, kur ištremtas gyvena, kviesdama atvykti į žymenio įteikimo iškilmes. Abejojame, ar vyskupą išleis, bet iškilmes vis tiek nutarta ruošti, pakviečiant žymius amerikiečius. Meninę dalį atlikti buvo pakviesti lietuvių, estų, latvių solistai.
J.Pr.