Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
MININT KIPRO PETRAUSKO 100-TĄSIAS GIMIMO METINES
Paštas specialiu leidiniu pažymi 1oo-to metų sukaktį, kai gimė įžymus Lietuvos operos dainininkas Kipras Petrauskas. Išleidžiamas į apyvartą atviruko piešinyje artisto portretas. Ženklo siužetas simboliškas: lyra, smuiko raktas, teatro uždanga ir kaukės. Išleidimo dieną Vilniaus pašte bus specialiu antspaudu antspaudojama korespondencija.
Lietuvos Ministru Taryba įpareigojo Vilniaus miesto vykdomąjį komitetą įrengti memorialinę lentą prie namo Vilniuje, K. Preikšo gatvėje Nr. 14/1, kur gyveno K. Petrauskas. Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijai pavesta įsteigti K. Petrausko stipendiją Valstybinės konservatorijos solinio dainavimo katedros studentams.
Įžymus lietuvių muzikos kultūros atstovas K. Petrauskas studijavo Peterburgo konservatorijoje, debiutavo Didžiajame teatre, dainavo Marijos teatro scenoje, o nuo 1922 m. savo kūrybinį gyvenimą susiejo su Kaunu. Buvo vienas iš Lietuvos operos ir baleto teatro įkūrėjų. Daug kartų dainavo Europos ir Amerikos scenose. ("Literatūra ir menas”)
TRIUŠIŲ AUGINTOJŲ DRAUGIJA
Kasmet, vieną rudens sekmadienį, Panevėžio turgavietėje įvyksta veislinių triušių paroda-pardavimas. Praeito rudens vieną sekmadienį čia įvyko jau devintoji paroda, Panevėžio triušių augintojų draugijoje jau daugiau kaip du šimtai narių. Sumanūs triušių augintojai jau pardavė valstybei 54 tūkstančius triušių. Apie trečdalį sunaudojo savo reikmėms, o kitus, apie 20 tūkstančių, pateikė pramonei. Populiariausi Panevėžyje — šinšilai, baltieji milžinai, kiek mažiau — pilkieji milžinai, "drugeliai” Kalifornijos triušiai.
Geriausiems augintojams paskatinti draugijos valdyba išmokėjo 2500 rublio premijoms. ("Tiesa”)
DVIRATIS — AMFIBIJA
Kapsuko 79-osios profesinės technikos mokyklos jaunieji technikai, pasitarę su Vilniaus inžinierinio statybos instituto docentu V. Dovydėnu, sukūrė neįprastos konstrukcijos dviratį. Dviratis, pagamintas iš metalo atliekų, buvo rodytas Šiauliuose. Dviratis patraukia akį savo paslankumu: jo šonuose pritvirtintos plūdės leidžia važiuoti tiek vandeniu, tiek sausuma.
LIET. SKĘSTANČIŲJŲ GELBĖJIMO DRAUGIJA
Kasmet Lietuvoje paskęsta beveik 100 vaikų. Daugiausia skęsta dvimečiai, septynmečiai, devynerių ir keturiolikos metų vaikai. Patys mažiausi skęsta palikti be priežiūros, vyresniojo amžiaus — kai nemoka plaukti. Siekdama sumažinti nelaimių skaičių, Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo draugija moko jaunuolius plaukti. Praeitą vasarą draugija išmokė plaukti 4 tūkstančius moksleivių. Lietuvoje yra 38 uždari plaukimo baseinai. Po visą šalį išgarsėjo Panevėžio medikai, ėmę mokyti plaukti naujagimius. Šiaulių vaikų darželiuose veikia 24 baseinai —"varlinukai”. Kai kurie kolūkiai turi savo baseinus.
"Tiesa” straipsnį baigia: "Vasara ateina — vasara praeina. O vaikų mokymo plaukti problemos pačios savaime neišsispręs. Jas reikia energingiau spręsti, kad vanduo vėl nepasiglemžtų vaikų gyvybes”.
SURASTAS RAŠTO PAMINKLAS — ŽODYNĖLIS
Surastas pirmasis vienos iš baltų genčių — jotvingių, gyvenusių dabartinėje Lietuvos teritorijoje, rašto paminklas — žodynėlis. Jo kalbinį autentiškumą nustatė Vilniaus universiteto baltų kalbų specialistai. Mokslininkams šis senovės dokumentas leidžia plačiau atskleisti jotvingių ir lietuvių kalbų sąlytį prieš keletą amžių. Pranešimai apie tai sukėlė didelį susidomėjimą Vilniuje įvykusioje tarptautinėje baltistų konferencijoje. ("Tiesa”)
DARŽOVĖS NERANDA KELIO Į PARDUOTUVES
"Tiesoje” rašoma, kad šios žiemos pradžioje į sandėlius padėta šimtais tonų morkų ir burokėlių, daugiau negu gali suvalgyti kauniečiai. Kopūstais žemdirbiai tiesiog užvertė supirkėjus. Vaisių ir daržovių supirkimo kieme patikimą stogą turi tik mažesnė dalis superkamųjų daržovių. Didesniąją dalį tenka dėti į mažai pritaikytas saugyklas arba laikyti tiesiog po atviru dangumi. Susivienijimo saugyklose sukaupta užtektinai kopūstų, burokėlių, morkų, tačiau parduotuvėse nėra.
Jau lapkričio mėnesį dažnas pirkėjas tuščiomis ir su bloga nuotaika išeidavo iš parduotuvės Nr. 1 Laisvės alėjoje. Savaitė kaip nematome morkų, skundėsi pirkėjai. Tą dieną jie negalėjo nusipirkti nei burokėlių, nei šviežių ar raugintų baltagūžių kopūstų.
Ne ką pirkėjai išsinešdavo ir iš parduotuvės Nr. 10 Kęstučio gatvėje. Jei norėjai morkų ar raugintų kopūstų, turėjai jų ieškoti kitur, tik ne čia. O kur kitur?
Tą dieną buvo patikrinta dvidešimt vaisių ir daržovių parduotuvių. Tik vienoje iš jų buvo visas daržovių asortmentas. Lapkričio pabaigoje buvo aplankyta dar šešios parduotuvės, tačiau nė viena iš jų negalėjo patenkinti pirkėjų.
Parduotuvės Laisvės alėjoje darbuotojos aiškino, kad morkų iš susivienijimo negavusios nuo lapkričio pradžios, nors nuolat jų užsakydavo. Lapkričio 15 dieną parduotuvė užsakė dešimties rūšių daržovių — gavo tik dviejų. Tiek pat užsakė ir po keturių dienų, o gavo tik bulvių. Parduotuvė Nr. 10, pavyzdžiui, lapkričio 18 užsakė trylikos rūšių daržovių, o sulaukė tik trijų.
Prekybos susivienijimo direktorės pavaduotoja aiškina, kad stokojama transporto daržovėms į parduotuves vežti. Kasdien yra prašoma daugiau kaip pusšimčio mašinų, o atsiunčia tik 30. Kita vertus, gal pakaktų ir tiek mašinų, tačiau vairuotojai per dieną gali važiuoti tik du kartus. Jie aiškinasi, kad jų benzinas yra normuotas.
Daržovės sandėliuose blogėja. Kieme prie kopūstų raugyklos šimtai dėžučių atvirame ore. Kopūstų gūžės pajuodusios, sugedusios. Gerokai tenka paploninti kopūsto gūžę, kol pasidaro tinkama perdirbimui.
ŠIANDIENINĖ LIETUVIŲ SKULPTŪRA
Nuo 1972 metų lietuvių liaudies menas labiausiai išryškėjo monumentalioje ir dekoratyvinėje skulptūroje. Šie metai laikytini monumentaliosios skulptūros pradžia. Ji prasidėjo Žemaitijoje, kur Ablingoje liaudies meistrai sukūrė 28 ąžuolinius paminklus, vokiečių sudegintiems kaimo gyventojams atminti. Plačiai išgarsėję Ablingos ąžuolai pažadino monumentalistinę kūrybą visoje Lietuvoje. Kasmet atsirasdavo pavienių ar net grupinių skulptūrų. Žymiausios jų — Čiurlionio kelias, dekoratyvūs, šventiški Tauragės stogastulpiai, papuošę miesto poilsio vietą. Ušėnų, Rokiškio, Staniūnų, Riešės memoraliniai ansambliai. Šiaulių, Ignalinos, Juodkrantės dekoratyvinės skulptūrų grupės. Plungės rajone puošnūs darbai paženklina kelią į Žemaitės namą-muziejų.
Daugumos monumentaliųjų skulptūrų medžiaga — medis. Medžio kamienas, stulpas yra pagrindinė struktūra. Medinės monumentalistikos laimėjimai paskatino liaudies akmeninės skulptūros vystymąsi. Pavienių akmentašių, o taip pat ąžuolo meistrų patirtimi pasirodė paminklai Kelmėje, skulptūrų grupės prie Molėtų observatorijos ir Jovaro gimtinėje.
Iš skulptorių iškilo ryškiausi šiuolaikinio lietuvių liaudies meno atstovai. Daugiausia senosios kartos drožėjai, kaip Stasys Riauba, Lionginas Šepka, Anicetas Puškorius, Juozas Liaudanskas, Jonas Paulauskas, Juozas Lukauskas ir daug kitų. Kiekvienas iš jų — ryški meninė individualybė, o jų visuma — galingas kūrybinis vienetas.
("Tiesa”)
IŠEINA Į DARBĄ - SUGRĮŽTA IŠ BLAIVYKLOS
Kai kuriose gamyklose darbas susijęs su spiritine specifika ir iš sandėlio išrašoma keletas butelių spirito. Pavyzdžiui, dirbant materialinio-techninio tiekimo skyriuje reikia plauti statines. Šiam darbui iš sandėlio išrašoma penki litrai gryno spirito. Nėra atsitikę nė karto, kad statinę plovęs pareigos žmogus tą pačią ar kitą dieną į sandėlį grąžintų likutį, bent vieną butelį, sakydamas: ne visą sunaudojau. Užduotį darbininkas vykdo atkakliai iki pergalingos pabaigos.
Kitoje gamykloje, kurioje vyksta civilinės gynybos pratybos, labiau patyręs darbininkas parodo, kaip prireikus patrinti dujokaukės akinių stikliuką, kad šis nerasotų. Nelengvas šis mokslas. Betrinant tą stikliuką, dešimt, penkiolika, dvidešimt ir daugiau gryniausio spirito butelių susitrina. Šiemet vien per pirmąjį pusmetį gamykloje į akinių stiklus sutrinta tiek, kiek pernai per visus metus — 12 litrų.
Viena pastoviausių gamybinių būtenybių — šveisti kontaktus. Vyriausiojo mechaniko skyriaus darbuotojai, technologinių įrengimų kontaktams valyti niekad nepamiršta išsirašyti visą spirito normą.
Panevėžio tiksliosios mechanikos gamykloje neseniai liaudies kontrolieriai patikrino, kiek spirito įpilta į pastą, kuri gaminama emaliuotų rankų apsaugai. Bemaž perpus mažiau, negu reikėtų pagal normą. Tačiau dokumento, kad sutaupytas spiritas kada nors būtų grąžintas į sandėlį, nepasisekė aptikti. Spiritas garuoja.
Tikrintojai gamybės laboratorijoje pastebėjo du bidonus spirito. Laboratorijos darbuotojai aiškino, kad kažkas, išeidamas atostogų, palikęs santaupas, gal kam reikės. Lašas prie lašo ir privarva ne tik buteliukai, bet ir bidonai.
Kauno buitinės chemijos dirbinių gamyklos sandėlininkė O. Vilkienė vaikščiojusi gamyklos kieme ir po metalo laužo krūva radusi du bakelius. Smulkmena, tik 16,7 litro spirito, bet pasiėmė; kam gi turi voliotis. .. Sandėlininkė V. Vičienė pačiame kiemo vidury irgi aptikusi bakelį. Pasiėmė vaistams... Fasuotoja Vilčinskienė, bevaikštinėdama gamyklos kiemo patvoriais, radusi pilną kibirą. Dar išgaruos, pakėlė kibirą ant tvoros, kieno yra, tas ir paims. Po darbo, eidama namo, žiūri — kibiras tebestovi. Pasiėmė...
16 Panevėžio kabelio gamyklos darbuotojų į blaivyklą buvo nugabenti tiesiai iš jaukios darbo vietos. Kiti 16 darbe per vargo, besigalynėdami su specifiniais gamybos sunkumais. Kur netvarkos plyšys, ten ir garuoja. Ypatingai tas lakusis pagundos skystimėlis.
Ne tik čia minėtų, bet ir kai kurių kitų gamyklų, kuriose darbas susijęs su spiritine specifika, kai kurie žmonės, eidami į darbą, dėl viso pikto atsibučiuoja su žmona, kitais namiškiais ir net su kaimynais. Mat nežino, kada besugrįš: ar šį vakarą iš darbo, ar rytoj iš blaivyklos.
Pastaruoju metu Lietuvoje kova su girtuokliais sustiprėjo. Partinės organizacijos pasiūlymu, visi padaliniai sudarė konkrečius planus, kaip stiprinti drausmę ir tvarką. Laikas nuo laiko tikrinama, kaip planai įgyvendinami. Pasibaigus darbui įmonėse, liaudies kontrolieriai su draugovininkais tikrina darbovietes ir darbininkus.
Vilniuje visiškai sustabdytas spirituoto vyno pardavimas. Anksčiau alkoholiniais gėrimais buvo prekiaujama 204 Vilniaus visuomeninio maitinimo įmonėse, o dabar tik 97. Uždaryta 20 alaus barų, paviljonų. Jų vietoje patalpos pritaikytos naujiems reikmenims. ("Tiesa”)
SPALVINGA PATIEKALŲ IŠ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PARODA
Vilniaus sodininkai ir mėgėjai parodai paruošė 620 įvairių patiekalų — 400 konservų pavyzdžių, daugiau kaip 100 įvairių daržovių prieskonių. Parodoje buvo galima atsigaivinti krienų gėrimu, morkų kava, pastarnokų ir kaliaropių troškinių, cukinijos salotomis, tortais iš vaisių ir iš daržovių. Parodos rengėja žinoma kulinarė Birutė Stankevičienė. Ji parodos lankytojams aiškino čia rodomus įvairius patiekalus, apie kuriuos daugumas parodos lankytojų pirmą kartą išgirdo. Ji sako, kad iš bulvių galima paruošti 283 skirtingus patiekalus. Kepinius, troškinius, salotas iš kitų daržovių sunku ir suskaičiuoti būtų. Iš cukinijos sumani šeimininkė iškeps blynų ir apkepų, išvirs uogienę. R. Marengolcienės paruoštos cukinijos salotos, sudėtos ne į lėkštę, o j pačios cukinijos žievelę. Čia pat raudonieji svogūnai, svarainių sirupas ir uogienė, aguročių salotos, obuolių sūris ir įdaryti pomidorai. Jeigu nori išsikepti skanių varškiečių, tai reikia nepamiršti prieskoninės daržovės — peletrūno, kuris taip pat tinka raugiant agurkus ir sūdant grybus. Gelteklė, ji yra tikra daržovių karalienė. Ji gerai išsilaiko per žiemą, tinka vartoti diabetikams. Iš gelteklės daromi net saldainiai. Mongoldas — iš kurio kotų verdama skani uogienė, o iš lapų daromos mišrainės ir verdamos sriubos. Labai skanus aktinidijos gėrimas ir šaltalankio uogos.
Paroda buvo surengta Lietuvos vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmuose. Parodoje dalyvavo tik 15 iš 417 miesto sodininkų bendrijų. Daugiau pakviesti šeimininkių sutrukdė ankštokos tokiai parodai patalpos. ("Tiesa”)